Sveikinant ,,Draugą”su 99-tuoju gimtadieniu!
Marija Remienė
Kai bus rašoma išeivijos veiklos istorija,
,,Draugas” joje užims gana svarbią vietą. Nė vienas
lietuviškas laikraštis – net Lietuvoje – iki
šiol nėra pasiekęs 99-rių metų ribos. Tai parodo ,,Draugo”
pastovumą, tėvų marijonų finansinį užnugarį ir skaitytojų dėmesį bei
paramą.
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje iš Lietuvos į
Ameriką atplaukė didelė emigracijos banga. Pirmieji emigrantai kūrėsi
anglių kasyklose Pennsylvanijoje. Tarp emigrantų vyko įvairūs
nesutarimai, ypač su lenkais dėl bažnyčių, nes nebuvo, kas juos buria
ir informuoja. Amerikos lietuviams kunigams kilo mintis tautiečius
svetimame krašte aprūpinti lietuviška spauda. Ta mintis
buvo greit įgyvendinta: 1909 m. liepos 12 d. Wilkes Barre,
Pennsylvanijoje gimė savaitraštis pavadinimu ,,Draugas”.
Tai buvo katalikiškas laikraštis, įsteigtas Amerikos
lietuvių katalikų kunigų vienybės, kurią subūrė atkaklus kun. Antanas
Staniukynas. Pirmasis ,,Draugo” redaktorius buvo Šv.
Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėjas, Marijos Kaupaitės brolis kun.
Antanas Kaupas.
Netrukus lietuviai ėmė kurtis ir kitose Amerikos vietose. Daug
emigrantų atvyko į Čikagą ir jos apylinkes. Pradžioje laikraštis
pasiekdavo tik Pennsylvanijos apylinkes ir buvo beveik natūralu
perkelti jį į Čikagą. Tad 1912 m. ,,Draugas” persikėlė į Čikagą,
o 1916 m. jis tapo dienraščiu.
Laikraštį leido ,,Draugo” bendrovė, susidedanti iš
lietuvių kunigų. Nuo pat pradžios ,,Draugas” turėjo ekonominių ir
kitokių sunkumų. 1919 metais ,,Draugo” leidybą perėmus tėvams
marijonams, laikraštis lengviau išbrisdavo iš
pasitaikančių sunkumų. Reikia pripažinti, kad apskritai
laikraščiai ilgiausiai išsilaiko leidžiami vienuolijų.
1957 m. ,,Draugas” buvo perkeltas į naują, specialiai
dienraščiui skirtą pastatą, pastatytą tėvų marijonų pastangomis.
Marijonams perėmus ,,Draugą”, pirmuoju vyriausiu redaktoriumi
buvo kun. Petras Būčys, o vėliau, po jo kiti kunigai marijonai.
Laiko tėkmė nesustojamai plukdo metus. Niekas nestovi vietoje. Keitėsi
ir redaktoriai. ,,Draugo” vyr. redaktoriais buvo: kun. Kazimieras
Rėklaitis, kun. Kazimieras Matulaitis, Leonardas Šimutis, kun.
Vytautas Bagdanavičius, kun. dr. Viktoras Rimšelis, kun. Pranas
Garšva. Nuo 1992 metų vyriausiojo redaktoriaus kėdę užėmė
moteris – Danutė Bindokienė, nuo 2007 m. – dr. Dalia
Cidzikaitė.
Keitėsi redaktoriai, keitėsi ir ,,Draugo” leidėjai. Pradžioje
,,Draugą” leido Lietuvių katalikų kunigų vienybė. Perkėlus
dienraštį į Čikagą, jį leido kunigų sudaryta bendrovė.
,,Draugą” perėmus marijonų vienuolijai, visas laikraščio
leidimo rūpestis atiteko marijonams. Leidybai patiriant nuostolių, buvo
įsteigta marijonų gilda, bet dėl didelių mokesčių ji buvo panaikinta.
1941 m. kovo 29 d. Springfielde, IL, buvo įregistruota ne pelno
siekianti organizacija – Lietuvių katalikų spaudos draugija, kuri
iki šiol yra oficialiai atsakinga ,,Draugo” leidėja.
Leidėjų taryboje yra 19 direktorių: 10 tėvų marijonų ir 9 pasauliečiai.
Per visus savo gyvavimo metus ,,Draugas” yra daug nuveikęs,
atlikęs tūkstančius milžiniškos vertės darbų bei patarnavimų
įvairiose srityse organizacijoms, fondams ir visai Lietuvai. Būdamas
katalikiškas laikraštis, kuriam rūpėjo Lietuva, jis
suteikdavo daug žinių iš okupuotos Lietuvos ir taip
išeivijoje palaikė gyvą lietuviškumą ir ryšį su
Tėvyne. Kas gali suskaičiuoti, kiek tūkstančių žmonių ,,Draugas”
sukviesdavo į kultūrinius ar politinius renginius? ,,Draugas”
turėjo ir tebeturi nepaprastą reikšmę.
Tenka pripažinti, kad niekas tiek lietuvybei nepasitarnavo, kiek tėvai
marijonai. Jų dėka ,,Draugas” išliko
krikščioniškas, lietuviškas ir kultūros skleidėjas
iki šių dienų. Vertinant ,,Draugo” svarbą per praėjusius
99rius metus, reikia pagalvoti, kokia iš viso yra spaudos
reikšmė žmogui, visuomenei ir tautai. Jei pradžioje
,,Draugo” tikslas buvo tautiečius išeivijoje burti ir
informuoti, vėliau jo dėmesys dar labiau išsiplėtė, nes
,,Draugui” rūpėjo tiek visa išeivija, tiek išeivių
palikta, bet nepamiršta Lietuva.
Sveikiname 99-rius metus gyvuojantį ,,Draugą”, atnešusį ir
nešantį gausų derlių. Dėkojame už jo ištikimybę
krikščionybei, už jo ištikimybę Lietuvai, taip pat
– už jo ištvermingą lietuvybės puoselėjimą
išeivijoje. (07-12-08).