Dainų šventės įspūdžiai ir įvertinimas
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
IX Dainų šventė, įvykusi liepos 4 d. Toronto mieste,
jau praeityje. Visi dalyviai namo grįžo pilni įspūdžių. Ypač
Šiaurės Amerikoje yra priimta iš dalyvių prašyti
jų įvertinimų. Tuo tikslu būna paruoštos anketos, kuriose
klausiama apie dalyvių įspūdžius, jų nuomonės ir siūlymų ateičiai. Nors
tokių anketų šioje dainų šventėje nebuvo, vis tiek noriu
pasidalinti savo įspūdžiais.
Informacija visuomenei prieš šventę buvo gausi ir
uždeganti. Ją pradėta teikti anksti ir tai buvo daroma iki paskutinės
minutės. Informacija buvo įvairi, dalykiška ir įdomiai perduota.
Be abejo, daug prisidėjo ir interneto paslaugos. Pagrindiniame
viešbutyje (,,Marriott Airport”) ją buvo galima gauti prie
informacijos stalo. Toks stalas taip pat buvo ir kitame
viešbutyje (,,Sheraton”). Mano manymu, informacija
visuomenei vertintina penketuku.
Kelionė į ir iš šventės. Čia, aišku, rengėjai
niekuo kalti. Mums atvykstant automobiliu iš Michigan valstijos,
Port Hurron/Sarnia tiltą bei muitinę porą mylių truko 1.5 val.
pervažiuoti. Grįžtant atgal, tą poros mylių ruožą užtruko pervažiuoti
per lygiai dvi valandas. Lauke buvo 96 F laipsniai ir aš
rūpinausi, kad kam nors neperkaistų automobilio motoras ir mūsų visai
neužkirstų. Tad sienos pervažiavimo patirtį vertinu dvejetuku.
Dainų šventės mugė buvo suruošta ,,Marriott”
viešbutyje. Čia buvo galima įsigyti įvairių rankdarbių,
papuošalų, meno darbų, kompaktinių plokštelių ir kt. Joje
savo stalus turėjo kai kurios organizacijos, pvz., Kanados Lietuvių
Bendruomenė, Šiaurės Amerikos ateitininkai, ,,Tėviškės
žiburiai” ir t.t. Išdėstymas buvo skoningas, žmonių
kamšaties nebuvo, bet jų vis ateidavo. Kitą dieną iš
,,Tėviškės žiburių” redaktorės Ramūnės Jonaitienės
sužinojau, kad tai šventei specialiai buvo išspausdinta
ir išdalinta tūkstantis jų savaitraščio egzempliorių.
Pasigedau ,,Draugo” stalo. Gretimose salėse taip pat buvo
Lietuvių Fondo svečių kambarys ir skautų ,,laužavietė”. Mano
vertinimas – bent ketvertukas su minusu.
Įdomi ir populiari buvo Miestelio vakaronė, vykusi ,,Marriott”
viešbutyje ir šalia esančiame kiemelyje. Norint ten
patekti, reikėjo nusipirkti apyrankę, o jei dar norėjai ko pavalgyti,
prie kito stalo reikėjo nusipirkti bilietėlius. Užkandai paėmėme
dešros su kopūstais. Taip pat buvo virtinių, kugelio ir picos.
Pilka dešra buvo neaiškios kilmės, aptraukta plastikine
plėvele, kuri tempėsi tarsi baliono guma. Jos skonis buvo dar
baisesnis. Iš šalies žiūrint, kugelis atrodė lyg
tiršta košė, kurią patarnautojai dalijo su
šaukštu. Toje salėje veikė ir baras, skambėjo garsi
nelietuviška muzika. Nusivylus pirmaisiais įspūdžiais netikėtai
sužinojome, kad lauke vyksta tikra lietuviška vakaronė. Ten
radome orkestrą, susidedantį iš penkių akordeonų, gitaros ir
būgno. Tai Toronto lietuvių vienetas, susibūręs prieš porą metų.
Jie grojo, dainavo ir kitus kvietė prisidėti. Jaunimas, kai kas sakė,
kad tai lietuvaičiai iš Punsko, vikriai pašoko. Buvo
įdėta daug pastangų įvairias vakaronės vietas papuošti
lietuviškomis iškabomis. Žodžiu, nuotaika pagerėjo, nors
iki pabaigos neišbuvome. Šį vakarą įvertinau trejetu su
pliusu.
Dainų šventės dienos rytą ,,Marriott”
viešbučio pokylių salėje vyko šv. Mišios. Dalyvavo
gal koks tūkstantis žmonių. Po to tame pačiame viešbutyje
suvalgius po mėsainį su priedais (kaina 43 dol. su arbatpinigiais!),
ruošėmės į pagrindinį renginį – Dainų šventę,
tvarkaraštyje pavadintą koncertu. Šventė prasidėjo laiku.
Garso, apšvietimo ir vėsinamo oro sistemos veikė prideramai.
Programa, įskaitant 20 minučių pertrauką, truko keturias valandas. Mano
žmoną ir mane džiugino faktas, kad tarp dainininkų buvo du mūsų anūkai
– Gytis ir Andrius. Matėme daug savo bendraamžių, kurie irgi
džiaugėsi savo anūkų dalyvavimu. Žodžiu, graži tradicija tęsiasi. Ji
tęsiasi, bet pamažu ir kinta. Programoje pastebėjau daug originalumo
bei kūrybingumo. Neužmirštama pelėda su trimis pelėdžiukais,
iš kiaušinių išsiritusiais prieš
tūkstantinę minią. Viso dalyvavo 1,111 choristų iš Kanados, JAV,
Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos ir solistas Marijonas Mikutavičius,
savo sukurta daina ,,Pasveikinkit vieni kitus” sukėlęs visus ant
kojų.
Programa buvo įvairi, miela ausiai, bent vienoje vietoje sudrėkinusi ir
mano akis. Tarp dirigentų matėme ne tik žinomus, patyrusius veteranus
(ne amžiumi, bet patirtimi), bet ir naujus talentus. Nevengta parodyti
naujų muzikų bei dainininkų kūrybą. Pertraukos metu apėjau visą
šventės patalpą. Kiek daug dalyvių, daug pažįstamų, didelė
spūstis, vos spėjau laiku grįžti į savo vietą. Buvo tiesiog stebėtina,
kad paskelbta 20 minučių pertrauka tik tiek ir tęsėsi. Organizacinis
preciziškumas tikrai buvo pastebimas. Mano įvertinimas būtų
penki su minusu.
Pagaliau, pokylis ,,Miško balsai”, įvykęs vakare po Dainų
koncerto. Autobusai į pokylio salę nuvežė ir parvežė. Anksčiau tie
patys autobusai taip pat vežė į ,,Hershey” centrą, kur vyko
koncertas. Mano nuostabai, autobusai nebuvo vėsinami, bet buvo atvirais
langais. Tokia tvarka kiek suerzino moteris, kurios prieš
įlipant į autobusą buvo dailiai susišukavusios. Bilietai į
pokylį buvo 100 dol. asmeniui. Kai kurie ten nedalyvavo dėl kainos.
Gavome skanią vakarienę, vyno ir tortukų su kava. Girdėjome iš
toli atsklindančias kalbas, o vėliau – muziką. Bet minios
keliamas klegesys slopino bet kokį kalbų supratimą. Gal jos buvo
įdomios ir vertingos, bet mūsų stalo nepasiekė. Prie kiekvieno stalo
buvo vienas dainorėlis, paruoštas bendram pokylio dalyvių
dainavimui. Iki pokylio galo neišbuvome, bet tai, ką patyrėme,
buvo verta bent trejetuko.
Prieš paliekant ,,Marriott” viešbutį, panorau
pasikalbėti su viešbučio atstove. Prisistačiau kaip Čikagos
dienraščio ,,Draugas” bendradarbis. Informacijai
nukeliavus iki reikiamo asmens, jau buvau tapęs ,,Chicago
Tribune” reporteriu. Tą klaidelę pataisius, pasidomėjau, kaip ji
vertina Dainų šventės svečius, apsistojusius viešbutyje.
Pašnekovė pastebėjo, kad jie yra labiau pripratę prie
verslininkų suvažiavimų. ,,Man atrodė kaip šeimos suartėjimo
šventė”, – teigė ji. Svečius ji įvertino labai
gerai. Kitaip sakant, esame mielai laukiami ir ateityje.