Keisti pastarieji JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai

Aleksas Vitkus

Kai birželio mėnesį mes, lietuviai, minėjome 1940 metų okupacijos pradžią, 1941 metų išvežimus ir tuoj po jų įvykusį sukilimą, amerikiečiai per tą patį birželį buvo nustebinti bent trimis, gana netikėtais ir daug kam sunkiai suprantamais Amerikos Aukščiausiojo Teismo (toliau – AT) nutarimais.

Panašiai kaip ir Lietuvoje, kur valstybės valdymą vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė bei Teismas, taip ir čia, Amerikoje, federalinė valdžia susideda iš trijų pagrindinių valdžios šakų: įstatymdavystės (dviejų rūmų kongresas), vykdomosios valdžios (prezidentas) ir teismų sistemos (Aukščiausiasis ir kiti federaliniai teismai). Jos visos trys buvo viena nuo kitos nepriklausomos, ir joms buvo suteiktos konstitucinės priemonės tarpusavio kontrolei. Ilgainiui AT įgijo teisę spręsti konstitucijos aiškinimą. Jo sprendimai gali būti pakeisti tik taisant konstituciją. Tie sprendimai sukeldavo ir vis dar dažnai sukelia politikų ir šiaip piliečių nepritarimą ar net atvirą kritiką.

Gal kontroversiškiausi šių laikų AT sprendimai buvo: 1954 m. (Brown byla) rasinės diskriminacijos panaikinimas; 1966 m. (Miranda byla) teisių suimtiesiems suteikimas; 1973 m. atskirų valstijų įstatymų, draudžiančių abortus, panaikinimas, 1996 m. lygių teisių moterims suteikimas; 1998 m. tokių pačių teisių suteikimas neįgaliems. Gal geriausiai prisimename ir 2000 m. AT nutarimą, pagal kurį buvo sustabdyti Florida valstijos balsuotojų balsai, ir prezidentu tapo ne demokratas Al Gore, bet respublikonas George W. Bush.

Vienas iš pirmųjų praėjusio birželio mėnesio AT sprendimų buvo tas, kad teroristai, suimti ir laikomi Guantanamo Bay belaisvių stovyklose, turi JAV konstitucinę teisę traukti Amerikos karinę valdžią į Amerikos federalinius teismus. Prisiminkime, kad vien Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Amerikos teritorijoje buvo apie 400,000 karo belaisvių, kurie net nesvajojo apie galimybę patraukti teisinėn atsakomybėn juos į belaisvę paėmusius karius. Belaisviai, laikomi  Guantanamo stovykloje, iš tikrųjų turi ir džiaugiasi didesniu teisių skaičiumi negu bet kokie karo belaisviai kada nors džiaugėsi net pagal labai liberalią tarptautinę 1949 m. priimtą Geneva sutartį. Ką tai reiškia? Kad Amerikos kariai Irake ar Afganistane, kovojantys prieš įvairaus plauko teroristus, žinodami, kad pagauti belaisviai galės tuos karius traukti į teismą, turės labai saugotis pirm negu paimdami kokį teroristą į belaisvę. Ar tai nereikš dar didesnio amerikiečių karių aukų skaičiaus? O tam sąlygas sudarė penki AT teisėjai, nesutikę su blaiviau galvojančiais kitais keturiais teisėjais.

Bet to nepakako. Liberaliai nusiteikęs AT tuoj po to sprendimo apie „enemy combatants” jau kitoje byloje nutarė, kad „mažametį vaiką išprievartavęs asmuo negali būti baudžiamas mirties bausme, jei nusikaltėlis pasitenkino tik prievartavimu ir iš mažamečio nebuvo atėmęs gyvybės”.

Dar prieš pasibaigiant mėnesiui, AT savo birželio 26 d. (ir vėl 5 prieš 4) sprendimu paskelbė, kad JAV sostinėje Washington, DC, iki tol galiojęs (nuo 1976 metų) įstatymas, draudžiąs piliečiui būti rankinio pistoleto (handgun) savininku, prieštarauja JAV konstitucijai, kurios antroji pataisa iš dar 1791 metų skamba šitaip: „Kadangi gerai tvarkoma policija yra būtina laisvos valstijos saugumui, piliečių teisė turėti ir nešioti ginklą negali būti varžoma.”

Dėl to konstitucijos antrosios pataisos interpretavimo buvo jau seniai ginčijamasi, ir šį kartą visagalis AT nusprendė, kad teisė turėti ginklą priklauso ne tik policijai, bet ir eiliniam piliečiui savisaugai.

Panašų kaip Washington, DC, įstatymą yra priėmęs ir Čikagos miestas, ir keli jo priemiesčiai, tokie kaip Evanston, Oak Park ir kiti. Morton Grove priemiestis buvo pirmasis Amerikoje miestelis, kuris 1981 m. išleido tokį draudimą. Jau kitais metais jo pavyzdžiu pasekė Čikagos miestas. Išgirdęs apie AT sprendimą, pasipiktinęs Čikagos meras Richard M. Daley tuojau prižadėjo, kad jis energingai stos į kovą prieš tokį teismo sprendimą. Juo sekti žadėjo ir kai kurie priemiesčiai.

Kitaip galvojančių nereikėjo ilgai laukti. Įtakingoji NRA (National  Rifle Association) jau yra pareiškusi, kad sekant AT sprendimu dėl Washington, DC, organizacija sieks, kad panašūs ginklo turėjimo suvaržymai būtų paskelbti prieštaraują konstitucijai visoje Amerikoje. Nesutarimai dėl šios konstitucijos antrosios pataisos vyksta jau nuo senų laikų. Vieni mano, kad toks ginklo turėjimas piliečiui yra beveik Dievo duota dovana, tuo tarpu kiti tvirtina, kad konstitucijos ir tos pataisos autorių tikslas buvo tik pabrėžti, kad krašto saugumui yra reikalinga ginkluota policija. Kieno teisybė?

Senatorius Barack Obama, kandidatas į JAV prezidentus, ir vėl nedrįso pasakyti savo nuomonės, blankiai tesakydamas, kad jis „visuomet tikėjo, jog antroji konstitucijos pataisa reikiamai apsaugo individo teisę turėti ginklą”, bet tuojau pat pridūrė, kad „gausiais nusikaltimais žinomose apylinkėse mūsų vaikai turėtų būti kaip nors saugomi nuo smurto veiksmingomis saugumo priemonėmis”. Ar ginklų paskleidimu plačiose masėse? Jo varžovas senatorius John McCain tai pavadino „dar vienu įprastu ir bailiu Obama politikos ‘flip-flop’ ”.

Politologai numato, kad naujasis Amerikos prezidentas greičiausiai turės progą mėginti į AT prastumti kelis naujus teisėjus, o tai gali labai pakeisti Teismo požiūrį į teisę turėti ginklą. Užsispyrę tos teisės rėmėjai turėtų apie tai pagalvoti pirmiau prieš mesdami savo balsą į urną. (07-15-2008)