musis


Žalgirio mūšiui – 600 metų!

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS


Šių metų pavasario pradžioje Lietuvių kambario komitetas Wayne State University, Detroit, MI, suruošė jaukų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20 metų ir Žalgirio mūšio 600 metų sukakčių paminėjimą. Apie Žalgirio mūšį išsamią paskaitą skaitė prof. emeritas Leonardas Gerulaitis. Po paskaitos išreiškiau pageidavimą, kad ta kruopščiai paruošta paskaita būtų išspausdina lietuviškoje spaudoje. Laikas bėga, ir Žalgirio mūšio diena – liepos 15oji – jau čia. Jai prisiminti pasinaudojau istoriko dr. Juozo Jakšto straipsniu, pasirodžiusiu ,,Lietuvių enciklopedijos” 35 tome (Boston, 1966). Kita informacija paimta iš internetinių šaltinių.

Žalgirio mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d. tarp Kryžuočių ordino ir lietuvių bei lenkų, kurie priešą nugalėjo. ,,Tai didžiausias įvykis XV a. net ir visos Europos mastu, plačiai nuskambėjęs daugelio kraštų liudijimuose.” Žalgirio mūšis buvo minimas ir Konstancos susirinkime, kad apie tokį didelį valstybės sutriuškinimą nebuvo girdėta visame pasaulyje.

Žalgirio mūšis buvo besitęsiančio konflikto tarp Ordino ir Lenkijos bei Lietuvos aukščiausias taškas. 1409 m. prieš Ordiną sukilo žemaičiai, kuriuos aktyviai parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija. Didysis Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas paskelbti Lenkijai karą. 1410 m. gegužės mėn. Vytautas per Jogailą už 20,000 kapų grašių pasamdė čekų karių, o savo kariuomenės maitinimui surengė medžioklę Baltvydžio girioje ir prisūdė statines mėsos. 1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene ir, susitarus, kad tuo metu žemaičiai puldinės ordino pilis, liepos 3 d. jungtinė kariuomenė nužygiavo Ordino sostinės link. Prieš juos išvyko kryžiuočių kariuomenė. Nors lietuvių-lenkų kariuomenė turėjo daugiau karių, kryžiuočiai savo ginkluote ir šarvais turėjo pranašumą. Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, o mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Šaltinių liudijimu, kautynės prasidėjo 9 val. ryto lietuvių pradėtu antpuoliu. Baisiame abiejų pusių susirėmime buvo kaunamasi ietimis, kalavijais, buožėmis ir kitais ginklais vyras prieš vyrą. Lietuviai atlaikė pirmąjį puolimą. Tada kryžiuočiai permetė dalį savo pajėgų nuo kairiojo lenkų sparno į dešinįjį – lietuvių. Padidėjus spaudimui, lietuviai turėjo trauktis. Lietuvių atsitraukimas ne tik apardė Ordino frontą, bet ir sukrėtė pačių lenkų eiles. Kilęs sąmyšis abiejose pusėse nepalaužė kovos dvasios ir vilties laimėti. Per kelias valandas lietuviailenkai suskubo atstatyti pakrikusias gretas. Paties mūšio įkarštis tęsėsi apie dešimt valandų.

Įvairūs šaltiniai teigia, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25,000–85,000 žmonių, o žuvo apie 15,000–50,000. Šie skaičiai tik apytikriai. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, o kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių – Anglijos, Prancūzijos, Vengrijos, Austrijos, Bavarijos, Tiuringijos, Čekijos, Liuksemburgo, Olandijos ir kt. Mūšis vyko Ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno. Lenkų istoriografijoje šis mūšis vadinamas Griunvaldo, lietuvių – Žalgirio mūšiu.

Po mūšio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė daugelį Prūsijos pilių ir pradėjo Marienburgo apgultį. Po dviejų mėnesių apgulties Marienburgo nepavyko paimti, ir kariuomenė atsitraukė. Netrukus buvo prarastos ir prieš tai užimtos pilys. Gruodžio 9 d. abi pusės paskelbė paliaubas. 1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Žemaitija iki gyvos galvos buvo užleista Vytautui. Lenkijai atiteko Dobrynė. Kryžiuočių ordinas laimėtojams sumokėjo šešių milijonų grašių mokestį.

Štaip kaip Žalgirio pergalės reikšmę apibūdina dr. J. Jakštas: ,,Žalgirio mūšis – epochinis įvykis Lietuvos ir Ordino santykiuose. Jis kaip kirviu nukirto prieš Lietuvą rengtus kryžiaus karus. Jo dėka žemaičiai ir Užnemunė tvirtai susijungė su Lietuva, ir etnografinės Lietuvos ribos galėjo būti žymiai praplėstos. Žalgirio mūšis įrikiavo DLKtiją į Europos valstijų tarpą. Ji, šalia Lenkijos, galėjo rungtis su Ordinu diplomatinėje kovoje to meto pasauliniame forume – Konstancos susirinkime. Ordinui palaipsniui krintant po Žalgirio mūšio, Lietuva su Lenkija ėmė vyrauti visame rytų centro Europos plote. Žalgirio pergale suduotas pirmas didelis smūgis vokiškam Drang nach Osten.”

Šiais metais Lietuvoje ir Lenkijoje numatyta keletas mūšio minėjimų. Lietuvoje renginius organizuoja Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Kultūros ministerijos, Istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas ir kiti. Balandžio 24 d. Šakių urėdijoje, Šilininkų miške, įvyko ąžuolų sodinimas Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti ir žuvusiems Lenkijos delegacijos nariams pagerbti. Sodinime dalyvavo buvęs prez. Valdas Adamkus su žmona ir kiti. Taip pat jau įvyko, o gal vis dar tebevyksta, Krašto apsaugos ministerijos projektas, pavadintas ,,Drąsinkime ateitį”. Kitas šimtmetinio masto jubiliejus bus tik 2110 metais. Mano Žalgirio mūšio 600 metų prisiminimas liepos mėn. 15 d. įvyks Stratford, Kanadoje, Šekspyro teatro festivalyje. Mat tą dieną, Žalgirio mūšio 530-siose metinėse, gimė mano žmona Gražina, istoriko Prano Pauliukonio vyriausioji dukra.