Matulaičio namų 40 metų minėjimas

Aldona Prapuolenytė

Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolijos seserys 2008 metų birželio 10–14 d. šventė Matulaičio slaugos namų 40 metų Dievui ir Jo žmonėms tarnystės sukaktį. Abiejų dienų dėmesio centre buvo šv. Mišios.

Birželio 10-oji

Birželio 10 d. šv. Mišios vyko anglų kalba. Jas atnašavo ir pamokslą pasakė Jo Ekselencija Michael R. Cote,  D. D., Norwich diecezijos ordinaras, koncelebruojant monsinjorui Rober Brown, Matulaičio namų kapelionui kun. Iz. Sadauskui, SDB ir kun. Z. Smilgai – Matulaičio namų gyventojui.

Pamoksle vysk. Cote dėkojo ir džiaugėsi Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos seserimis, įkūrusiomis Matulaičio namus. Linkėjo, kad jos ir toliau galėtų padėti visiems, kuriems reikia priežiūros ir slaugos, kad Matulaičio namai, pasižymintys profesionaliu, visapusišku aprūpinimu, dar daug metų tęstų savo misiją, o seselės augtų skaičiumi ir nuopelnais žemėje ir danguje. Per šv. Mišias pritardama vargonais giedojo amerikietė dainininkė.

Po šv. Mišių vysk. Cote aplankė Matulaičio namų gyventojus. Vyskupas, pasikalbėjęs ir nusifotografavęs su šių namų gyventojais, Matulaičio namų auditorijoje dalyvavo vaišėse, kuriomis be garbingų dvasininkų ir seselių, Matulaičio namų Tarybos pirmininko Fredrick ir Eleanor Perkins vaišinosi sveikesni šių namų amerikiečiai gyventojai, jų šeimų nariai bei gausus būrys Matulaičio namų darbuotojų.

Pietų metu girdėjome amerikiečių muzikų atliktus kūrinius pianinui ir violončelei. Po pietų seselė Onutė Mikailaitė rodė skaidres, kurios atspindėjo svarbesnes Matulaičio namų gyvavimo akimirkas. Seselės Onutės taikliais ir gyvais komentarais palydėtos skaidrės maloniai nuteikė svečius.

Birželio 14-oji

Lietuviškai atšvęsta 40 metų tarnystės sukaktis praėjo labai džiaugsmingai, lietuviškoje dvasioje, nepaisant to, kad didesnė dalis šių namų gyventojų yra amerikiečiai, o darbuotojai, su mažomis išimtimis, tik amerikiečiai. Krikščioniška, lietuviška ir šilta dvasia yra gyva Matulaičio namuose, nes šių namų savininkės yra lietuvaitės – Nekalto Prasidėjimo seserys. Jų vadovė Šiaurės Amerikoje yra ses. Bernadeta Matukaitė.

Matulaičio namuose ši seselė eina įvairias pareigas. Ji yra Matulaičio namų Tarybos vienuolijos atstovė, Matulaičio namų pastoracinio skyriaus vadovė. Tik seselės Bernadetos rūpesčiu Matulaičio slaugos namų 40 metų sukakties minėjimas praėjo džiaugsmingai.

Tą dieną šv. Mišias pal. Jurgio Matulaičio garbei aukojo Jo Ekselencija vysk. Paulius A.  Baltakis, OFM, dėkodamas Dievui už nesuskaičiuojamas malones, gautas iš Viešpaties. Su vyskupu šv. Mišias koncelebravo Matulaičio namų kapelionas kun. Izidorius Sadauskas, SDB, kun. Vytautas Volertas ir kun. Zenonas Smilga.

Vysk. Paulius Baltakis sakydamas pamokslą dėkojo Dievui ir seselėms už Matulaičio namų 40 metų palaimintos veiklos sukaktį, ypač už jų rūpestį seneliais bei reikalingais specialios slaugos. ,,Vien krikščioniškoje pažiūroje asmens vertę apsprendžia faktas, kad jis yra Dievo atvaizdas ir panašumas... Nesvarbu, ar žmogus jaunas, ar senas, jis yra Šventosios Dvasios buveinė ir privaloma juo rūpintis su pagarba ir meile”, – kalbėjo vysk. Baltakis. Seselių tarnystė šiais laikais tokiam žmogui yra neįkainojama.

Vyskupas pamokslą baigė primindamas, „kad mūsų seselė Celina šiuose namuose yra slaugoma 39 metus. Dievo apvaizda savo mums nesuvokiamuose žmonijos išganymo planuose pasirūpino, kad ir seselės ne vien nuoširdžiai aptarnautų kitus, bet kad ir pačios, kai ligos prispaudžia, kartu su visais Matulaičio gyventojais papildytų tai, ko dar trūksta Kristaus asmeninėje kančioje. Ji, kaip ir visos kitos, kurios užbaigė tarnystę Kristaus broliams ir seserims ir jau ilsisi vienuolyno Dangaus Vartų kapinaitėse, ištikimai, tikėjime ir meilėje gyveno pal. Jurgio malda: ‘Duok, Dieve, kad sudegčiau, kaip ta žvakė ant altoriaus, nuo darbo kaitros ir meilės ugnies Tau ir Tavo Bažnyčiai’.”

Šv. Mišių metu giedojo Bostono „Sodauto” ansamblio nariai, vadovaujami Gitos Kupčinskienės. Jau seniai Matulaičio namų koplyčioje taip džiaugsmingai skambėjo Viešpaties garbinimo giesmės: „Pulkim ant kelių”, „Marija, Marija”, į kurių giedojimą įsitraukė ir šių namų gyventojai lietuviai ir svečiai. Giesmes vargonais palydėjo Aldona Prapuolenytė. Reikia tikėtis, kad „Sodauto” ansamblis dar ne kartą aplankys Matulaičio namus.

Vakarienės metu vaišinosi šv. Mišias atnašavę dvasininkai, seselės, „Sodauto” liaudies šokių ir dainų ansamblis ir, turbūt svarbiausia, – lietuviai namų gyventojai ir juos atlydėję ,,angelai sargai”, ses. Bernadetos paprašyti Lietuvių Bendruomenės nariai. Jie atvežė šių namų gyventojus kėdėse į auditoriją, vaišių metu juos kalbino, klausėsi jų įspūdžių. Po programos laimingus senelius „angelai” palydėjo į jų kambarius. Ne vienas iš jų dar ilgokai prisiminė jubiliejinėje vakarienėje patirtą dėmesį ir džiaugsmą.

„Sodauto” ansamblis atliko senas liaudies dainas ir šokius, pritariant liaudiškam orkestrėliui. G. Kupčinskienė vaizdingai nusakė kiekvienos dainos ir šokio prasmę angliškai, nes tarp svečių buvo Matulaičio namų tarnautojų ir amerikiečių gyventojų su savo šeimos nariais. Ne tik šokius ir dainas, bet ir Gitos komentarus svečiai palydėjo gausiais plojimais. Ansambliečiai šokdami kvietė ir svečius su jais pašokti. Nedrąsiai, bet toliau vis drąsiau, svečiai šoko, linksma nuotaika pasklido po visą auditoriją. Kadangi birželio 14-oji lietuviams yra liūdesio – masinių išvežimų diena, ansamblis Sibiran ištremtųjų prisiminimui padainavo: „Išplėšė man laisvę brangiausią, /Kai sviro nunokę rugiai. /Su krintančiais rudenio lapais, /Tėvynę, namus palikau.”  Ačiū „Sodauto” už tos dienos prisiminimą.

Ses. Bernadetos žodis

Ses. Bernadeta per abi šventės dienas vaišėms prasidedant sveikino ir dėkojo lietuviškai ir angliškai vyskupams už šv. Mišių aukas ir pamokslus, taip pat visiems svečiams, įsisitraukusiems į džiaugsmo kupiną šventę – 40 metų tarnystę senatvės, įvairių ligų, negalių ar prie amžinybės slenksčio stovintiems lietuviams ir amerikiečiams.

Seselė išskirtinai paminėjo „Sodauto” grupę. „Su nuostaba ir dėkingumu žvelgiame į Jūsų grupės pasišventimą padėti seselėms įvairiomis progomis: ar tai būtų talka per pikniką, ar dabar – pakelti mūsų širdis ir pradžiuginti mus lietuviška daina ir šokiu”, – kalbėjo ses. Bernadeta.

Seselės sveikinimai ir padėka buvo perpinti trumpa seserų kūrimosi istorija Amerikoje ir Matulaičio namų praeities, dabarties ir ateities planais.

Rūpestis senatvės sulaukusiais, taip pat vaikų jaunimo krikščioniškas ugdymas buvo Nekalto Prasidėjimo seserų pagrindinė misija nuo vienuolijos įsikūrimo – 1918 m. spalio 18 d. Lietuvoje. Matulaičio slaugos namai pavadinti jų steigėjo pal. Jurgio Matulaičio vardu. Jo charizma ir jo motto: „Nugalėk blogį gerumu”, yra giliai įsirėžę į seserų širdis.

„Pal. J. Matulaitis buvo žmogus, kuris pašventė visą savo gyvenimą ir darbą Dievui ir tarnystei jo žmonėms.” Žmogaus didybę ir jo nepakartojamą individualumą Palaimintasis visuomet pabrėžė. Štai jo žodžiai: ,,Mes pagarbiai lenkiamės prieš Kryžių pagerbti mūsų Viešpaties atvaizdą, bet mes privalome daug didesnę pagarbą (duoti) kiekvienam asmeniui, kuris yra gyvas Kristaus paveikslas.” Seserys seka savo steigėjo keliu.

Dievo Apvaizdos dėka 1936 metais lietuvių tėvų marijonų Amerikoje kviečiamos iš Lietuvos atvyko penkios seserys jiems padėti Marianapolio akademijoje. Netrukus jos įsteigė savo vienuolyną ten pat, Thompson, CT, ir pavadino jį Villa Maria. 1942 metais su rėmėjų pagalba jos nupirko Šv. Juozapo namus, skirtus vyresnio amžiaus lietuviams, o vėliau „Poilsio namus” su slaugymo paslaugomis. Jų misija tuo nesibaigė. Nuolat prašomos vyresnio amžiaus lietuvių, atvykusių po Pirmojo ir  Antrojo pasaulinio karo, jais rūpintis ligi jų amžiaus galo, seselės, padrąsintos rėmėjų ir gavusios iš valdžios 200,000 dol. paramą, išdrįso statyti Matulaičio namus, kurie 1968 metais tapo realybe.

Per 40 metų 1,263 šių namų gyventojai, iš kurių 540 buvo lietuviai, patyrė mylinčią seserų globą. Per tą laiką daug lietuvių atvyko ne tik iš arti – Naujosios Anglijos valstijų, bet ir iš toli: Čikagos, Californijos, net Australijos. Daug didžių, šviesių asmenybių, praturtinusių lietuvių tautą, užbaigė savo žemišką kelionę toli nuo Tėvynės čia – Pal. Jurgio Matulaičio namuose seserų prieglobstyje.

Matulaičio slaugos namai augo ne tik lovų skaičiumi, bet ir medicininio patarnavimo kokybe. Tai pareikalavo didelio gailestingų seserų ir padėjėjų skaičiaus. Nuo 1993 metų Matulaičio namai gali priimti 119 gyventojų. Vieni iš jų, ypač pastaraisiais metais, atvyksta trumpesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, reabilitacijai, kol sustiprės po operacijos ar ligos, bet dauguma mūsų gyventojų atvyksta pastoviam gyvenimui, dėl chroniškos ligos arba 24 valandų priežiūros.

1998 metais seserys nusprendė tapti Covenant Health Systems (sutrumpintai – CHS) organizacijos narėmis. CHS yra katalikiška, pelno nesiekianti organizacija. Jai priklauso ligoninės, slaugos namai ir kitos panašios įstaigos. „Mes pasirinkome CHS, kadangi turime panašius siekius – dalyvauti Katalikų Bažnyčios misijoje – gydymo tarnystėje. CHS mus užtikrino, kad mūsų įsijungimas nepakeis mūsų tapatybės nei mūsų įsipareigojimų. Nekalto Prasidėjimo seserys ir toliau bus Matulaičio namų savininkės. Prisijungimas mums teikia progą pasinaudoti mokymo programomis, konsultacija, grupinėmis patirtimis ir grupiniu maisto produktų bei slaugymo priemonių pirkimu. Šis įsijungimas yra labai naudingas dėl nuolatinio darbuotojų paruošimo tobulinimo ir geresnio gyventojų patarnavimo”, – sakė ses. Bernadeta.

,,Per ateinančius 2 metus planuojame atnaujinti dalį pastato, labiau pritaikant jį reabilitacijai ir patarnavimui. Atnaujintąjį sparną pavadinsime ses. Aloysos Šaulis patarnavimo centru. Seselė Aloysa buvo viena iš seserų, kuri prižiūrėjo Matulaičio namų statybą. Ji pati čia praleido paskutinius savo gyvenimo metus, patarnaudama pastoraciniame skyriuje. Ji buvo ‘vienuolė, pagal Dievo širdį’ ir visų prisimenama su meile.”

,,Mūsų siekis yra tęsti Jėzaus gydymo misiją Katalikų Bažnyčioje, suteikiant nuoširdų, visapusišką, kompetentingą patarnavimą dvikalbėje (anglų-lietuvių) įstaigoje, šeimyniškoje – krikščioniškoje aplinkoje”, – tokiais žodžiais savo kalbą užbaigė Šiaurės Amerikos Nekalto prasidėjimo seselių vadovė. (07-16-2008)