M. K. Čiurlionio laiškai
STASYS GOŠTAUTAS
Prieš 50 metų, galima sakyti, po žiauriausių 15 trėmimo metų
buvo paruoštas nepaprastas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio
laiškų, literatūrinių užrašų ir straipsnių tomas,
nužymėjęs dailininko, kompozitoriaus ir poeto atgimimo pradžią. Kaip
visada tais laikais, jei kalba eidavo apie M. K. Čiurlionį, knygos
išleidimas buvo įgyvendintas Valerijos Čiurlionytės Karužienės
dėka. Kiek ji prisidėjo prie savo brolio atminimo įamžinimo, sunku net
nusakyti. Atsimenu, kai antrą kartą lankiausi okupuotoje Lietuvoje 1975
metais, Valerija, susidraugavusi su manimi, tyliai paprašė
paruošti knygą apie jos brolį angliškai. Taip pasirodė
mano redaguotų, o Birutės Vaičjurgytės Šležienės (ir kitų)
verstų tekstų rinkinys, kuriame dauguma tekstų pirmą kartą pasirodė
angliškai ir vienoje vietoje.
Bet grįžkime prie Čiurlionio laiškų. Pirmoji laida su 212
laiškų (nelabai aišku, kas juos vertė, kurie
laiškai yra lietuvių, kurie lenkų kalba rašyti) buvo
išleista 1960 metais, kaip tada įprasta – 10,000
egzempliorių tiražu. Tai buvo turbūt pirmasis lietuvio dailininko
sugrįžimas po 15 metų išniekinimo (žr. mano straipsnį
,,Čiurlionis and Lithuania” knygoje ,,Čiurlionis: Painter and
Composer”, Vilnius, 1994), kur aprašiau Vytauto Jurkūno,
Petro Cvirkos ir kitų ,,žymių” dailininkų sauvaliavimą muziejuje,
kai su panieka buvo mindžiojamos Čiurlionio darbų reprodukcijos, gerai,
kad ne originalai. Bet vertimas skambėjo sužalotai, ne viskas buvo
patikimai išversta, tad tučtuojau pradėjau reikalauti naujo,
patikimo vertimo, kurį paruošti užtruko 50 metų.
Bet koks vertimas gyvena apie 20 metų ir po to reikalauja naujo
vertimo. Petras Kimbrys apsiėmė iš naujo išversti visus
Čiurlionio tekstus ir pastiprinti juos istoriniu ir kultūriniu
užnugariu, ką padarė kitas mano draugas iš Poznanės Radosław
OkuliczKozaryn (Adomo Mickevičiaus universitetas). Kai lankiausi pas
jį, tiesiog išsigandau, pamatęs, kad jo komentarai yra ilgesni
nei Čiurlionio laiškai.
Jau laikas būtų išleisti visus išlikusius 289 Čiurlionio
laiškus (originalą ir vertimą lietuvių ir lenkų kalbomis) ir
atsakyti į visus klausimus, kurių, kaip visada, nemažai yra
iškėlęs prof. Vytautas Landsbergis. Tie laiškai
daugiausia yra susiję su Čiurlionio dailės laikotarpiu, apimančiu
Leipcigą (1901 m.), kur jau jaučiasi tam tikras nerimas, ir
pasibaigiantį vieninteliu laišku iš sanatorijos 1910 m.
Įdomu, jog Čiurlionio laiškų yra daugiau apie muziką negu apie
dailę. Aišku, daug kas gali pasikeisti, pasirodžius naujai
laidai su naujais laiškais.
Kiek suprantu, pirmas dvikalbis tomas jau paruoštas Nacionalinės
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ilgamečio direktoriaus Osvaldo
Daugelio ir atkaklios muziejaus kuratorės Nijolės Adomavičienės,
laiškų katalogo sudarytojos, dėka. Milžinišką darbą,
kuris dėl įvairių aplinkybių užsitęsė daugelį metų, atliko jau anksčiau
mano minėti Radosław ir Petras. Tai rimtas žinynas su rodyklėmis ir
komentarais apie Čiurlionio laiškuose minimus asmenis ir
vietoves, ko pirmoje laidoje labai pasigedome. Labai gerai, kad knygos
išeis abiem kalbomis, bet būtų dar geriau, jeigu pasirodytų
knyga ir anglų kalba.
Šimto metų nuo Čiurlionio mirties proga norėta išleisti
ką nors ypatingesnio – savotišką paminklą mūsų pirmam
žymiam vizionieriui. Laiškų knyga būtų buvusi dešimt metų
lauktas įvykis, mums ne mažiau vertinga nei Paul Cezanne ar Vincent van
Gogh laiškai, kurie iki šiol nebaigia mūsų stebinti. Taip
pat galėtume ramiai skaityti ir nebijoti, jog, kaip pirmame vertime,
Čiurlionio mintys yra iškraipytos ar praleisti tekstai.
Bet, Lietuvą ištikus ekonominei krizei, kai kurių projektų
neįmanoma atlikti be rimtos pagalbos. Žinau, kad Kultūros rėmimo fondas
šiam leidiniui išleisti ,,Aidų” leidyklai skyrė
20,000 Lt. Nežinau, kiek skyrė kitos ministerijos ir valstybinės
įstaigos, bet šiuo krizės metu tų pinigų neužtenka. Žinau, kad
Lietuvių Fondas gavo prašymą padėti išleisti šį
nepaprastą veikalą. Tai būtų gražus išeivijos prisidėjimas prie
Čiurlionio 100 metų nuo jo mirties pagerbimo. Žinau, kad šiais
metais (kaip ir kiekvienais metais) LF skęsta nuo prašymų
paremti įvarius projektus. Žinau, kad Fondas tiesiog nežino, ką remti.
Siūlau paremti šį Čiurlionio laiškų tomo išleidimą
ir iš LF atsargų šiam unikaliam projektui skirti paramą,
kuri būtų mūsų dailininko ir vizionieriaus, kurio dėka Lietuvos menas
prisidėjo prie pasaulinės raidos, deramas pagerbimas.