Mūsų tikslas – viena Lietuva

Gintė Damušytė LR Užsienio reikalų ministerijoje Užsienio lietuvių reikalų departamente pradėjo dirbti visai neseniai, – po puspenktų metų darbo ambasadore ypatingiems reikalams Kanadoje. Šių metų balandį ji buvo paskirta šio departamento direktore.

Vitalius Zaikauskas


– Papasakokite apie savo darbą, kokios jūsų vadovaujamo departamento funkcijos?

– Mūsų tikslas – kad būtų įgyvendinta Lietuvos Respublikos vyriausybės sudaryta „Globalios Lietuvos” programa. Pradžia nėra paprasta, nes programa nėra visiems labai aiški ir suprantama. Kritikai į mus žiūri gana skeptiškai. Jie įsivaizduoja, jog tai yra virtuali veikla, virtualus sumanymas – moderniomis komunikacijos priemonėmis palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Mane tai stebina, nes manau, kad programos tikslai yra itin aiškūs ir  apibrėžti – naudojant skirtingas priemones pritraukti užsienyje gyvenančių tautiečių dėmesį, įtraukti juos į Lietuvos gyvenimą pačiu plačiausiu būdu.

Mes bendradarbiaujame su 13 valstybinių įstaigų, kurios dalyvauja šios programos įgyvendinime. Dirbame ranka rankon. Visos šios įstaigos savais būdais ir savomis priemonėmis telkia užsienyje gyvenančius tautiečius, rūpinasi išnaudoti jų galimybes, stengiasi prisikviesti jaunimą atgal į Lietuvą.

Užsienio reikalų ministerija skatina bendruomeniškumą, nori dirbti su susiorganizavusiomis bendruomenėmis, tuo pačiu ragina jungtis į naujas bendruomenes tose šalyse, į kurias yra didžiausia emigracija iš Lietuvos.  Skatiname gerus sumanymus, nes poreikis veiklai yra labai nemažas. Suprantama, į tuos sumanymus pasižiūrime ir kritiškai, nes ne visuomet jie yra labai geri, įdomūs ir  remtini.

Tačiau džiugu stebėti didelį entuziazmą, kylantį bendruomenėse – mes kasmet gauname apie 250 paraiškų su prašymais dalyvauti „Globalios Lietuvos” programoje. Šiemet iš jų finansavimui atrinkome 100. Tai paraiškos stiprinti lituanistinį švietimą, įvairūs kultūriniai sumanymai, pasiūlymai kaip stiprinti bendruomeniškumą. Mes svarstome įvairių sričių paraiškas. Pvz., prašymus paremti jaunimo stovyklas, vaikų atsiuntimą vasaros stovyklai į Lietuvą ar pan. Tuos projektus svarstome ne vien tik mes – juos apsvarsto ir kitos ministerijos ir įstaigos, lietuvių bendruomenės. Mes tik vertiname surinkus visas nuomones.

Užsienio reikalų ministerija koordinuoja šias veiklas, visas programos sritis, bet jei kalbėtume vien tik apie Užsienio reikalų ministerijos vaidmenį, – nepamatytume viso šios programos vaizdo. Reikia matyti ir tų kitų  įstaigų veiklą.

– Manyčiau, jog skaitytojams būtų įdomu, jei suminėtumėte tas įstaigas ir ministerijas, įgyvendinančias „Globalios Lietuvos” programą. Ką kiekviena iš jų konkrečiai veikia?
 
– Kultūros ministerija: rengiasi seminarui „Lietuvos santykis su jos nelietuviškąja išeivija”, ruošia informacinį leidinį „Lietuvos kultūros gidas”.

Švietimo ir mokslo ministerija: rūpinasi ir remia užsienio lietuvių vaikų mokomuosius renginius, vyksiančius Lietuvoje, organizuoja kvalifikacijos tobulinimo seminarus švietimo darbuotojams, remia užsienio lietuvių studentų studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, finansuoja specialistus, išvykusius į užsienio formaliojo švietimo įstaigas;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: ruošia elektroninį leidinį „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje”, teikia psichologo konsultacijas emigracijos problemų paliestiems asmenims.

Ūkio ministerija: internetinėje erdvėje, bando  apjungti visus išeivijos profesionalus, vykdo programą „Kurk Lietuvai” ir kt..

Sveikatos ministerija: rengia fotografijos parodą, pasakojančią apie Amerikos lietuvių savanorių organizacijos „Lithuanian Mercy Lift” veiklą.

Lietuvos radijas ir televizija: televizijos kanalas „LRT Lituanica”.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba: teikiami duomenys Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrui apie visus valstybės archyvuose saugomus užsienio lietuvių archyvus,  kad jie būtų  susisteminti.

Informacinės plėtros komitetas ir Vyriausioji rinkimų komisija: kuriama teisinė bazė, atversianti platesnes galimybes užsienio lietuviams dalyvauti rinkimuose.

Kūno kultūros ir sporto departamentas: rengėsi ką tik pasibaigusioms IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.

Lietuvos statistikos departamentas: 2014 m. bus paskelbtas užsienyje gyvenančių lietuvių skaičius (2010 m. vykusio gyventojų surašymo surinktų duomenų pagrindu).

Pagrindines su reintegracija susijusias veiklas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija: sprendžiami į Lietuvą grįžtantiems lietuviams aktualūs švietimo, sveikatos apsaugos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir kiti klausimai. 

Tačiau tai tik bendrieji sumanymai. O mes finansuojame ir daugiau renginių. Kai kurie tikrai labai dideli ir labai reikšmingi.

– Ar išeivijos veikla didele dalimi priklauso nuo Užsienio lietuvių departamento galimybių ją palaikyti?

– Galvojame kaip paskatinti bendruomenes ieškoti savo renginiams rėmėjų, nes nesame pajėgūs prisiimti visą finansinę naštą.  Mes skatiname į projekto vykdymus įtraukti kaip galima daugiau bendraminčių.

Kanados Lietuvių Bendruomenė laikosi nuostatos nesikreipti į Lietuvos  įstaigas dėl finansinės pagalbos – sako, kad jų finansinė padėtis yra pakankamai stabili, todėl jie gali išsiversti patys savo jėgomais. Labai džiaugiamės tokiu sprendimu – tai mums labai didelė pagalba. Norisi pasakyti, kad mes remiame  Jungtinėse Amerikos Valstijose rengiamos Neringos stovyklos stovyklautojų  kultūrinį švietimą, pagal išgales finansiškai prisidedame prie JAV ir Kanados išeivijos vaikų stažuočių Lietuvoje. Praktikų ir stažuočių rėmimas yra mūsų prioritetai. Štai ir dabar, šiomis dienomis, Lietuvoje lankosi 31 studentas iš JAV – liepos 16 dieną juos priims Užsienio reikalų ministras.

Mes norime padėti bendruomenėms užmegzti kaip galima tampresnius santykius su vietos valdžiomis – tai visada išeina į naudą. Štai visai neseniai sugrįžau iš Jungtinės Karalystės. Ten vietos bendruomenės su pasididžiavimu pasakoja, kaip gerų santykių dėka iš vietos valdžios gauna net nemokamas patalpas. Tokių puikių bendradarbiavimo pavyzdžių yra daug. Tai labai pakelia ir Lietuvos vardą, Lietuva tampa labiau žinoma šalis. 

Kitas mūsų veiklos prioritetas yra profesionalų tinklai – suvienyti visus visų sričių profesionalus, kad jie būtų žinomi, pasiekiami. Taip mes galime būti naudingi jiems, o jie – mums. Siekiame racionaliau išnaudoti protų apykaitą. Šitaip mes galime pagelbėti ieškant savo kolegų, tų pačių  mokslo ar verslo sričių specialistų, per juos gali ateiti ir intelektualinė pagalba ar bendradarbiavimas, gal net investicijos. Vienijasi pačių įvairiausių sričių specialistai, tačiau bene daugiausia šioje srityje yra pažengę verslininkai – jie labai sparčiai ir labai noriai organizuojasi. Taip ir susikūrė nevyriausybinė organizacija–tinklas, labai veikli ir veržli „Global Lithuanian Leader”.  Svajojame tokius tinklus matyti ir kitose srityse, kad ir mokslininkai, medikai ar kokių kitų sričių specialistai apsijungtų, dalintųsi informacija, patirtimis, sumanymais.

Tačiau turime prisipažinti, kad  yra ir silpnesnių mūsų darbo vietų – pirmiausia, tai nelabai sekasi išjudinti Lietuvos rajonus bendradarbiauti su užsienio lietuviais. Labai tikimės visgi atrasti raktą, kad šis judėjimas suvešėtų. Nors, jog čia visiška tyla ir ramybė negalime sakyti – turime labai įspūdingų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Deja, jie visi kažkodėl tik Suvalkijoje. Reiktų plėtoti miestų susigiminiavimo idėjas.

Dėkoju už pokalbį.