mks
Jono Kuprio nuotraukos

2011 m. XV mokslo ir kūrybos simpoziumas Lietuvoje –
svarbus žingsnis į ateitį

STASYS BAČKAITIS

Čikagoje baigiantis XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumui (MKS) JAV Lietuvių Bendruomenės simpoziumo organizacinio komiteto ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovų buvo sutarta XV simpoziumą 2010 arba 2011 metais surengti Lietuvoje. Pagal nusistovėjusią tradiciją simpoziumai jau daugiau nei 40 metų rengiami JAV LB, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nuo 1992 metų jie kas šešeri metai vyksta ir Lietuvoje. Sparčiai artėjant 2011iesiems, kyla klausimas, ar MKS reikėtų ir toliau rengti, kokia jų nauda išeivijai ir Lietuvai, ir jeigu toliau bus nuspręsta rengti, koks turėtų būti jų pagrindinis tikslas, ko jais reikėtų siekti.

Nuo pat įkūrimo 1968 metais MKS tarnavo kaip lietuvių intelektualų ir mokslo darbuotojų susibūrimas, buvo keliami moksliniai ir kultūriniai klausimai, dalijamasi žiniomis, kalbama tautinio išlikimo tema bei skatinama atitinkama veikla. Jie taip pat padėjo praplėsti susižinojimo ir informacijos tinklus, sudarė galimybę naujiems ir produktyviems ryšiams bei sandėriams. Simpoziumai tapo plyšiu į okupanto sandariai uždarytą Lietuvos kultūrinį bei mokslinį gyvenimą, o Lietuvos darbuotojams tai buvo retas, bet solidus priminimas, kad jie yra ne vieni, kad jais ir jų likimu rūpinamasi. Visa tai pradėjo smarkiai keistis Lietuvai pradėjus žengti nepriklausomybės atkūrimo keliu.

Šeštasis simpoziumas, vykęs 1989 metais, puikiai pasitarnavo Lietuvos atgimimo laikotarpiui, kai Lietuvai reikėjo ir moralinės, ir organizacinės paramos bei pritarimo siekiant išsilaisvinimo. Netikėtai net 300 dalyvių iš Lietuvos suvažiavo į simpoziumą Čikagoje. Čia atsiskleidė Lietuvos laisvės siekiai, paaiškėjo šalies kultūrinė ir mokslinė padėtis bei noras bendrai dirbti su išeivija. Lietuvos atstovai pasiūlė ir JAV MKS organizacinis komitetas sutiko kas treji metai pakaitomis ruošti simpoziumus. Nuo to laiko bendruose simpoziumuose ėmė dalyvauti vis didesnis skaičius visame pasaulyje gyvenančių lietuvių kūrybos ir mokslo darbuotojų.

* * *
Ir anksčiau, ir dabar MKS veikia kaip viso pasaulio geriausius tautos protus jungiantis ir idėjas skatinantis veiksnys. Jis tapo ypač svarbus dabartinio ekonominio nuosmukio, mokslo ir techologinių pokyčių bei didžiulio protų nutekėjimo iš Lietuvos akivaizdoje. Mokslo ir kūrybos laimėjimų apžvalga, jų įvertinimas, problemų aptarimas bei sprendimų ieškojimas buvo pabrėžti XIV simpoziume. Pvz., 2008 m. XIV MKS metu moksliniam akiračiui, ypač dalyvių iš Lietuvos, praplėsti buvo sudaryta galimybė apsilankyti ir išgirsti, kaip didelį prestižą ir gerą vardą turintys Northwestern University ir Illinois Institute of Technology skatina mokslo pažangą, studentus kūrybiniam ir moksliniam darbui, puoselėja ryšius su pramone. Šio apsilankymo metu simpoziumo dalyviai išgirdo Nobelio premijos laureato fizikos srityje samprotavimus apie mokslo įtaką gyvenimui bei svarbą vaikui jau nuo pirmųjų žingsnių mokykloje įdiegti meilę mokslui . Buvo apsilankyta JAV nacionalininėje ,,Argonne” laboratorijoje siekiant supažindinti MKS dalyvius su čia atliekamais svarbiais darbais aukštųjų technologijų srityje. Simpoziume formaliai buvo sukurta JAV lietuvių išeivijos jaunimo stažuotės programa, skirta darbui Lietuvoje, užsimezgė bendradarbiavimo ryšys tarp Čikagos apylinkėje psichologijos srityje dirbančių lietuvių ir Lietuvos psichologų. MKS taip pat sudarė progą iš viso pasaulio atvykusiems lituanistinio švietimo darbuotojams sutartinai pabendrauti dviejų dienų studijose, aptarti mokymo metodikas bei tolesnį jų plėtojimą abiejose Atlanto pusėse.

* * *

Lietuva šiuo metu patiria sunkiai pastebimą, bet labai didelę žalą dėl jaunimo ir masinio jaunų protų egzodo į užsienį. Stulbinamai didėjantis jaunos kartos žmonių, išmanančių ir galinčių kurti naujas technologijas bei vystyti mokslą praradimas riboja Lietuvos mokslo pažangą bei jo lygio išlaikymą. Vienoje Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos studijoje pastebima, kad nors „Lietuvoje mokslininkų ir mokslo darbų daugėja, bendrai paėmus, jų kokybė prastėja”. Kitoje lyginamojoje studijoje sakoma, kad „Lietuvoje trūksta tarpdisciplininių studijų bei inovatorinių idėjų, kurias galėtų panaudoti ir politikai”.  

Viena Vilniaus universiteto lektorė po studijų Švedijoje pastebi, kad susidaro įspūdis, jog Lietuvoje „mokslas sau, o gyvenimas – sau”.

Lietuvos Vyriausybė pripažįsta iškylančius lietuvių tautos išsaugojimo pavojus, užsienio lietuvių svarbą ir reikalą dalyvauti politiniame, mokslo ir kultūros gyvenime bei prisidėti prie Lietuvos ekonominės gerovės kūrimo. Ši strategija turi šešias kryptis:

1. Tautinio tapatumo išsaugojimas, lietuvybės išlaikymas ir lietuvių tautinės mažumos teisių apsauga.
2. Užsienio lietuvių skatinimas dalyvauti Lietuvos socialiniame, pilietiniame, politiniame, mokslo ir kultūriniame gyvenime.

3. Užsienio lietuvių įsitraukimas į Lietuvos ekonominės gerovės kūrimą.

4. Grįžimo į Tėvynę skatinimas;

5. „Globalios Lietuvos” informacinės erdvės sukūrimo ir jos veikimo užtikrinimas.

6. Užsienio lietuvių įsitraukimas į Lietuvos pristatymo pasaulyje sklaidą.

Prisidėdama prie šios strategijos įgyvendinimo, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) ir JAV LB pasiūlė Lietuvos MKS organizatoriams praplėsti simpoziumų apimtį, atsižvelgiant į gerokai pasikeitusius tiek Lietuvos, tiek išeivijos demografinius bruožus. Buvo pasiūlyta išplėsti dalyvių būrį, kviečiant ne tik iš akademinės ir ministerijų aplinkos, bet ir mokslininkus, kūrėjus, dirbančius privačiose ar pusiau privačiose srityse, įtraukiant įvairius verslo bei pramonės sektorius, savo darbe taikančius mokslo žinias ir aukštąsias technologijas. Tam taip pat labai pasitarnautų įvairių darbų pristatymai, ateities planų išdėstymas, spręstinų problemų atskleidimas, paieškų išplatinimas ieškant bendradarbiavimo partnerių. Veiksmingam simpoziumui suplanuoti ir parengti raginame pakviesti kelis įtakingiausius mokslo ir technologijų taikytojus Lietuvoje. Jų dalyvavimas simpoziume plačiau pravertų vartus, prisidėtų prie vienijančio bendravimo bei susipažinimo su vykstančiais proveržiais ir jų taikymu skirtingose srityse.

Anksčiau Lietuvoje rengtuose MKS nebuvo matyti nei bakalauro lygio studentų, nei gimnazijas baigiančio jaunimo. PLB ir JAV LB nuomone, tai didelis nuostolis, nes nepasinaudojama gera proga supažindinti visos Lietuvos jaunimą su tuo, kas vyksta mokslo srityje, kaip mokslas panaudojamas pačioje Lietuvoje, kuriose srityse jie galėtų geriausiai pritaikyti savo gebėjimus, toliau lavintis, susipažinti su mokslo įvairove bei naujovėmis daug platesnėje perspektyvoje nei savo mokyklos ir mokytojų aplinkoje. Aiškesnio vaizdo bei perspektyvų neturėjimas, nežinojimas, kaip studentų sugebėjimus panaudoti, prisideda prie gausaus jaunų žmonių išvykimo iš Lietuvos. Protų nutekėjimui sumažinti būtų naudinga pakviesti pramonininkus, įvairias ministerijas, mokslo slėnius ir kitas institucijas pasidalinti su jaunimu žiniomis, patirtimi ir veikti kaip informaciniam tiltui, kad jaunimas atsiskleistų Lietuvoje. Lygiagrečiai būtų pravartu MKS metu paruošti susižinojimo ir sugrįžimo į Lietuvą informacijos buveinę arba surengti vakarą atvykėliams iš užsienio, stengiantis juos sudominti grįžti arba bent artimiau moksliškai bendrauti su Lietuva.
* * *
XV MKS turi daug galimybių pasitarnauti Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, labui. Gerai apgalvotas ir suorganizuotas simpoziumas gali tapti visos tautos geriausių protų idėjų virtuve, kurioje būtų atpažintos perspektyviausios iniciatyvos, aptariami jų prioritetai, įrėminamos veiklos kryptys bei siūlomi būdai ir formos vis tai įgyvendinti. Simpoziumas galėtų puikiai atitikti Lietuvos ūkio ministro Dainiaus Kreivio puoselėjamą mintį įsteigti protų banką, kuriame ,,tautiečiai iš viso pasaulio galėtų susiburti ir savo protu, žiniomis bei tarptautine patirtimi padėti kurti šalies ateitį”. Tikimės, kad Lietuva pasinaudos šia proga plačiai atidaryti duris visiems lietuviams, išsibarsčiusiems plačiame pasaulyje, vieningam ir prasmingam, visus jungiančiam darbui ir lietuvių tautą užgulusių problemų bendram sprendimui.

mks

mks