Mūšis dėl pilietybės

Dalia Cidzikaitė

Neseniai du ,,Lietuvos žinių” žurnalistai Lietuvos Respublikos prezidento atmestą pilietybės įstatymą ir po to kilusius ginčus palygino su istoriniu Žalgirio mūšiu. Įvykiams vystantis palyginimas su mūšiu įgauna ir daugiau panašumų. Kaip tikrame mūšyje, liepos 11 d. Valdui Adamkui atmetus š. m. birželio 30 d. Seime priimtą LR pilietybės įstatymą, kuriame numatyti 7 atvejai, kada lietuvis/ė gali turėti dvigubą LR pilietybę, kova pasidarė nuožmesnė. Pradėjo ryškėti ne tik mūšio kontūrai, grupuočių išsidėstymas, jų tikslai, bet ir jam vadovaujantys majorai ir generolai, retkarčiais – ir žemesnio rango atstovai. Ir, kaip ir dera ,,geram” mūšiui, imta ieškoti kaltųjų, reikalauti jų at(si)statydinimo, atšaukti anksčiau sutarti būsimi susitikimai, net pradėta grasinti atsakomosiomis priemonėmis.

Iš visur, kur tik įmanoma, plaukia straipsniai, atsišaukimai, raginimai, peticijos. Sudavus ryžtingą smūgį iš vienos pusės ir sėkmingai ar nesėkmingai atsikirtus iš kitos, generolai ir majorai ir vėl atsigręžia į eilinius – prašo jų (užsienyje gyvenančių lietuvių) pagalbos – pasirašyti po peticija, rašyti el. laiškus, skambinti į Prezidentūrą, Seimą, atskiriems Seimo nariams. Pagyvėjo ir paskirų dalinių veikla. Spaudoje pasirodė Lenkijos, Prancūzijos Lietuvių Bendruomenių pasisakymai, atskiru laišku į Seimo narius kreipėsi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė, nenuilstanti dvigubos pilietybės gynėja Regina Narušienė. O visai neseniai Lietuvių Fronto bičiulių valdyba atšaukė kvietimą prezidentui V. Adamkui kitąmet dalyvauti politinių studijų savaitėje.

Prieš keletą dienų ,,Drauge” išspausdinome pokalbį su LR Seimo ir PLB Komisijos pirmininke (nuo PLB) Dalia Puškoriene. Kadangi pokalbis vyko birželio mėnesio pirmoje pusėje, gerokai prieš naujai sukilusias kovas dėl pilietybės, be kitų dalykų D. Puškorienės klausėme, kaip sekėsi bendruose Komisijos posėdžiuose nagrinėti dvigubos pilietybės klausimą. Pokalbiui dienraštyje pasirodžius po to, kai Seimas priėmė įstatymą dėl pilietybės, palankų daugeliui užsienyje gyvenančių lietuvių, bet vis dar laukiant Prezidento palaiminimo arba vetavimo, jautėme pareigą perspėti skaitytoją, jog nors kai kurios pokalbio su D. Puškoriene vietos gal ir nuskambės kiek pavėlavusios, tikime, jog jos vis dar tinka šiai dienai. Nežinau, kaip tai pavadinti – instinktu ar nuojauta, bet vos išspausdinus minėtą pokalbį jau kitą dieną trimitai paskelbė apie V. Adamkaus Pilietybės įstatymo vetavimą. Taip D. Puškorienės žodžiai, jog dialogas tarp išeivijos ir Lietuvos privalo būti tęsiamas, vėl tapo svarbūs ir reikšmingi – čia ir dabar.

Ir kaip gi tas dialogas vyksta? Jis pakrypo gana netikėta linkme. R. Narušienė dėl tokio V. Adamkaus poelgio apkaltino ne patį prezidentą, bet jo patarėjus ir pareikalavo jų atsistatydinimo. ,,Aš žinau, kad prezidentas širdyje norėtų daryti kažką kitą, bet jo patarėjai dar pasenusio mentaliteto – jie nesugeba žvelgti atviriau ar tiesiog neturi pakankamos kompetencijos”, – BNS naujienų agentūrai sakė PLB pirmininkė. ,,Lietuvos ryto” komentatorius, ,,Lietuvos ryto” elektroninės svetainės vyr. redaktorius Rimvydas Valatka iš karto pasigavo šiuos R. Narušienės žodžius. Pavadinęs savo komentarą ,,Pilietinė dvipatystė”, R. Valatka stebėjosi ir klausė: ,,jei pilietinė dvipatystė – O.K., tai gal ir dvipatystė – jau nieko smerktina?” (,,Lietuvos rytas”, 2008 m. liepos 14 d.)

Truputis faktų, žinomų šiai dienai. Liepos 15 d. Seimas pritarė prezidento Valdo Adamkaus veto dėl Pilietybės įstatymo naujosios redakcijos ir balsavo už jo pasiūlytas pataisas. Balsuojant už Prezidento grąžinto įstatymo priėmimą be V. Adamkaus pasiūlytų pakeitimų 46 (viso užsiregistravo 88 Seimo nariai) parlamentarai balsavo „už”, 16 – „prieš”, 20 – susilaikė. Įvykusiame balsavime dėl grąžinto įstatymo priėmimo su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis jam buvo pritarta („už” – 65, „prieš” – 10, susilaikė – 7). Kaip sakoma pranešime spaudai, savo pasiūlymuose Prezidentas susiaurino žmonių, galinčių turėti dvigubą pilietybę, ratą.

Tad nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje (taigi, ir JAV) gimę Lietuvos piliečių vaikai, dviguba pilietybė taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės (iki šiol Lietuva tokių sutarčių nėra pasirašiusi). Pritarus prezidento siūlytam projektui, atsisakyta nuostatos, kad Europos Sąjungos ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus. Be to, pritariant prezidento pozicijai atsisakyta nuostatos, kad lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, „teisę į Lietuvos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga netaikoma lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena”.

Naujasis Pilietybės įstatymas su LR prezidento V. Adamkaus pataisomis galios iki 2010 metų sausio 1 dienos. Jau teko girdėti skirtingą reakciją į šią žinią: vieniems tai tik, o antriems — tai net iki 2010-ųjų. Žinoma, kas ir iš kurios pusės į tai pažiūrės. Viena aišku – mūšis nebaigtas, jis tęsiasi. Gaila tik, kad jam dar net nepasibaigus – kaltinimų daugiau, nei bandymų drauge laimėti mus visus liečiančią kovą, kuri vis labiau ima panėšėti ne į garbingą kovą, bet į vendetta.