Renginį prisiminsime vartydami leidinių puslapius ir apsilankydami internetinėje šventės svetainėje

LAIMA APANAVIČIENĖ
knyga
Mūsų dienraštyje ne kartą rašėme apie Toronte vykusią IX Dainų šventę, spausdinome nuotraukas, dėkojome organizatoriams. Tačiau niekas nieko neparašė apie šventės tinklalapio kūrėjus ir šventės knygų – didelės programos ,,Daina aš gyvenu”, jos atitikmens mažesnės programos ir natų sąsiuvinių dainininkams – leidėjus.

Manau, kad verta paminėti išleistus leidinius ir veikusį tinklalapį www.dainusvente.org.

Pirmiausia apie tinklalapį. Jo kūrėjai ir prižiūrėtojai – Dalia PajarskaitėPeddle, Andrėja Bernotaitė, Andrius Birgiolas ir Vaiva Kuraitė – daug pasidarbavo, kad šventės dalyviai ir žiūrovai gautų visapusišką informaciją.

Tinklalapyje kiekvienas galėjo ne tik rasti visą išeivijos švenčių istoriją, bet ir informaciją apie šventės renginius. Tik atvėrus puslapį į mus žvelgia choristai. Jų nuotraukos visą laiką keičiasi. Gal vienintelis trūkumas – po nuotraukomis nėra chorų pavadinimų.

Tinklalapyje be tiesioginės šventės informacijos primenama, kad Toronto – milijoninis miestas, tad siūloma apsilankyti ir kituose šiame mieste vykstančiuose renginiuose, nurodoma, kaip užsisakyti viešbučius, išvardyti šventės rėmėjai.

Man patiko skyreliai ,,Spaudoje”, kuriame sudėti straipsniai apie šventę, skelbti įvairiausiuose laikraščiuose, ir ,,Pranešimai”, kuriame radau ne tik trumpus pranešimas apie šventę. Malonu buvo skaityti apie didelį būrį talkininkų, kurie tiek daug dirbo, kad šventė pavyktų. Skyrelyje ,,Dalyviams” patiko kiekvieno rašančiojo kreipimasis tiesiogiai į dalyvius. Skaitai ir, atrodo, kad laiškas, parašytas šiltai, su humoru, adresuotas tau asmeniškai.

Dešinėje kompiuterio ekrano pusėje ,,apsigyveno” ir A. Birgiolo ,,pagimdytas” Bemoliukas, atsakinėjantis svetainės lankytojams į įvairiausius klausimus.

Interneto pagalba labai greitai buvo ne tik susisiekiama su dalyviais, gyvenančiais toli nuo Toronto. Jame buvo galima rasti ir atsisiųsti šventės repertuaro dainų įrašus, kuriuos darant daug pasidarbavo Darius Polikaitis. ,,Nuoširdžiai dėkojame D. Polikaičiui ir visiems, kurie įdainavo įrašus, nes jų didelis darbas labai mums padeda išmokti dainas ir suteikia didelį malonumą ir dvasinį peną. Esame užsispyrę pensininkai, kad žūtbūt IX Dainų šventėje tikrai dainuosime. Nors plaukai apšarmoję, tačiau meilė dainai dar labai karštai plaka mūsų širdyse”, – skaitau šventės tinklalapyje vienos choro ,,Dainiai” (Wasaga Beach, Ontario) vadovių Elenos Namikienės mintis.

Dainų šventė – jau istorija, tačiau tinklalapis www.dainusvente.com veikia iki dabar. Jame galite pamatyti naujausių nuotraukų, paklausyti pasikalbėjimų, o ir patys nusiųsti savas nuotraukas, kurios bus patalpintos šiame puslapyje.

Visi kiti leidiniai – pagrindinis programinis leidinys, mažasis programinis leidinukas ir natų sąsiuviniai dainininkams, kaip ir pagrindinis tinklalapio puslapis –– žalsvai-geltonos-oranžinės spalvos su menininkės Snaigės Valiūnaitės-Šileikienės sukurtu šventės ženklu.

Pavartykime gražiai išleistą pagrindinį programinį 144 psl. leidinį ,,Daina aš gyvenu”, kurio leidėjai yra IX Dainų šventės komitetas (kopirmininkai Paulius ir Rasa Kurai) ir redakcinė komisija (redaktorė Ramūnė Jonaitienė), spaudė ,,Dollco Printing” spaustuvė.

Pirmajame puslapyje išvardinti šventės renginiai. Po jų – daugybė sveikinimų, tarp kurių ir Lietuvos Respublikos (LR) prezidentės Dalios Grybauskaitės, Kanados ministro pirmininko Stephen Harper, LR užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio, LR ambasadorės Kanadai Gintės Damušytės bei LR ambasadoriaus JAV ir Meksikai Audriaus Brūzgos sveikinimai.

34–37 psl. pagal ,,Drauge” ir ,,Tėviškės žiburiuose” spausdintus straipsnius parengtas trumpas rašinys apie Dainų švenčių tradicijas ir duota Dainų švenčių išeivijoje lentelė, kurioje nurodyta, kur ir kada vyko šios šventės, kas buvo švenčių vadovai, dalyvavusių chorų ir dalyvių skaičius.

Nijolė Puranaitė-Benotienė straipsnyje ,,Daina aš gyvenu” pristato šventės ženklą ir būsimos šventės scenarijų. Po jo spausdinama išsami šventės programos eiga ir pateiktos visų 18 šventės dirigentų nuotraukos su trumpomis jų biografijomis ar pasisakymais.

Vienas leidinio puslapis skirtas šventės pagalbininkui, garsiajam Kanados orkestrui ,,The Hannaford Street Silver Band” ir vienas puslapis gegužės 28–29 dienomis vykusiai Dainų stovyklai Dainavoje (N. Puranaitė-Benotienė ,,Mes ateitis – rytojaus viltis”).

Gražiai leidinyje pristatomi visi chorai – pirmiausia svečiai iš Lietuvos ir Lenkijos, vėliau dalyviai iš JAV ir galiausiai – Anglijos ir Kanados choristai. Įdėtos chorų vadovų ir choro nuotraukos, pateikiamas dalyvių sąrašas, trumpai pristatomas pats choras. 136 psl. skirtas šventės svečiui, dainininkui iš Lietuvos Marijonui Mikutavičiui.

Šių metų šventėje nuskambėjo ir 3 naujai sukurtos dainos – ,,Buvo žodis Lietuva” (žodžiai Vidos Bučmienės, muzika Rimo Biliūno); ,,Daina aš gyvenu” (žodžiai N. Puranaitės-Benotienės, muzika Leonido Abariaus) ir ,,Dainos sparnais” (žodžiai N. Puranaitės-Benotienės, muzika Ritos Čyvaitės-Kliorienės), kurių žodžius taip pat rasite leidinyje.

Toliau supažindinama su tais, kurie kartu su choristais dalyvavo dainų šventės programoje – programos vadovais, vedėjais, akompaniatoriais, scenografu, choreografu.

,,Daugiau nei 300 žmonių, iš visų visuomenės gyvenimo sričių bei įvairaus amžiaus, per praėjusius ketverius metus atidavė tūkstančius valandų, brangių sugebėjimų ir besąlyginio nuoširdumo šventės ruošos darbams”, – rašoma leidinio skyriuje ,,Daina gyvenkime per amžius!” ir išvardinami koncerto komiteto nariai, komisijų nariai, ,,apelsinų komandos” vadovai (visi talkininkai savanoriai šventės metu vilkėjo ryškius oranžinės spalvos marškinėlius), šventės įamžintojai – filmuotojai, fotografai, vadybininkai. Įdėtos puikios IX Dainų šventės rengimo komiteto ir scenografijos autorės Laimutės Kisielienės nuotraukos.

Leidinio pabaigoje galime sužinoti šventės globėjus ir padėkoti auksiniams, sidabriniams, bronziniams mecenatams, visiems rėmėjams, draugams, šimtuko klubo nariams ir aukotojams.

Leidinys gražiai sumaketuotas, puikios kokybės. Užversdama paskutinį jo puslapį tikiu, kad šis leidinys bus vertybė ne tik 1,111 šventės dalyvių, kurie kada nors dalinsis savo prisiminimais, bet ir tiems, kurie rašys šios šventės istoriją.

,,Dainų šventėje vietos bus visiems: kilniausia vieta – dainininkams. Tačiau tiek pat svarbūs bus ir klausytojai, rėmėjai, visi visi…”, – prieš šventę sakė rengimo komiteto kopirmininkė Rasa Kurienė. Jos žodžiai išsipildė. Visi ,,Gyvenome Daina”, o renginį prisiminsime vartydami gražių leidinių puslapius ar vis užsukdami į internetinę IX Dainų šventės svetainę.