Čikagos kultūros centre vėl matysime Lietuvos menininkių darbus

Balandžio mėnesio pradžioje pasibaigė Čiurlionio galerijos ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje siūlymu Čikagos kultūros centre (ČKC) surengta savitos lietuvių menininkės Petronėlės Gerlikienės (1905–1979) darbų parodą ,,Embroidered Myths and Everyday Stories”. Paroda tris mėnesius garsino Lietuvos vardą tarp čikagiečių ir Čikagos svečių. Ją aplankė daugybė žiūrovų, vieną savaitę ji net buvo lankytinų parodų dešimtuko pirmoje vietoje. Deja, reikia pasakyti, kad nei Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuva), nei Lietuvių Fondui (JAV) tai visai nesvarbu. Jiems tas projektas pasirodė nevertas dėmesio ir jie parodos ruošimui nepaskyrė nė dolerio. Turiu pasakyti, kad buvo nusvirusios rankos. Buvau nutarusi daugiau neužsiimti tokių didelių projektų ruošimu. Tačiau...

Artėja Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir balandžio mėnesį Čiurlionio galerija Čikagos kultūros centrui pasiūlė dar vieną projektą – šiuolaikinių Lietuvos grafikių parodą. Vilčių daug nedėjau, tačiau prieš dvi savaites gavome žinią iš Čikagos kultūros centro, kad Čiurlionio galerijos siūlytas projektas priimtas! Laiško teigimu, iš 103 projektų atrinkti trys, tarp kurių ir Lietuvos grafikių paroda! Didžiulis džiaugsmas ir... didžiulis rūpestis – kur gauti lėšų?! Numatytas ir parodos laikas. Viduriniosios kartos Lietuvos grafikių Eglės Vertelkaitės ir Birutės Zokaitytės darbų paroda Čikagos kultūros centre vyks 2009 metais sausio 3–kovo 29 dienomis. Dailininkės taip pat pakviestos į kovo 27–29 dienomis Čikagoje vyksiantį grafikų suvažiavimą.

Nė vienos autorės asmeniškai nepažįstu, žinau tik jų darbus, kurie mane jau seniai žavi. Pati darbais susižavėjusi, žinodama, kokia stipri yra Lietuvos grafikos mokykla ir ryžausi pabandyti pristatyti projektą ČKC. Tiesa, dabar, kai Čiurlionio galerijos projektą priėmė, pradėjome daug susirašinėti – klausimų klausimėlių daug...

Tad trumpai dailininkes, kurių darbus pamatysime Čikagoje, noriu pristatyti ir mūsų skaitytojams.

Eglė Vertelkaitė, trijų vaikų mama, nenuilstamai dalyvauja grupinėse grafikos ir šiuolaikinio meno parodose, nuolat važinėja į simpoziumus, rengia vis naujas, kaskart meniniu įvykiu tampančias asmenines grafikos parodas, dėsto J. Vienožinskio meno mokykloje Vilniuje.

Jos darbai iškart patraukia akį. Ši nesikartojanti, įdomi, savita menininkė kuria vis naujus ir vis kitokios stilistikos grafikos darbus. Jos darbai įvairaus dydžio – vieni maži, kiti didžiuliai, jos lakšto lapai arba labai išilginti, arba taisyklingo kvadrato formos. Atrodo, autorei įdomu keisti ne tik raižinį, bet ir darbo formą. „Plastika gimdo idėją, o idėja – plastiką. Jeigu to nėra, galima nukrypti į formalizmą. Nedarau darbų vien tam, kad daryčiau, tačiau kartais aiškumas neateina ir idėja neišsikristalizuoja. Noriu, kad būtų kuo mažiau įvairių aplikacijų, reljefų, kad darbai netaptų atvirukais ar ‘rankdarbiais’. Ir turinys neturi tiesmukai didaktiškai parblokšti. Todėl kaskart permatuoju, apskaičiuoju, pasveriu – noriu tobulybės”, – sakė E. Vertelkaitė viename pokalbyje. Eglės darbų motyvai kartais banalūs ir paprasti, o kartais iki skausmo žinomi – atėję iš kino filmų, žurnalų, knygų.

Ji ne pirmą kartą atvyks į Ameriką. 1998 m., gavusi MidAtlantic Arts Alliance stipendiją, menininkė čia stažavosi, yra surengusi Amerikoje dvi asmenines parodas – galerijoje „Vergette”, Carbondale, IL, galerijoje ,,Something Unexpected”, Nyack, NY ir LR generaliniame konsulate New York.
Dailininkė nemėgsta, kaip derėtų populiariai ir vertinamai grafikei, atspausdinti daugiau to paties estampo vienetų: „Atspaudžiu po vieną du, na, tris lakštus ir viskas. Nemėgstu tiražavimo. Išdaliju atspaudus ir dažnai net sau nepasilieku. Daugelio kūrinių jau neturiu. Kūrinį eksponuoju vienoje dviejose parodose ir vėl darau naujus. Nemoku ir nenoriu saugoti savų grafikos darbų.”
E. Vertelkaitė gimė 1967 m. Vilniuje, 1987–1993 m. studijavo grafiką Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1999 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

B. Zokaitytė, kaip ir Eglė, vilnietė. Ji gimė 1968 m. Kaip ir daugelis Lietuvos dailininkų, ji studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Iš pat pradžių pasirinko grafikos specialybę. Yra suruošusi ne vieną asmeninę parodą, o kiek kartų dalyvavo grupinėse parodose – sunku būtų ir suskaičiuoti. 2002 metais jos darbai buvo rodomi LR generaliniame konsulate New York. Dailininkė yra pelniusi ir nemažai apdovanojimų: 1996 m. Tarptautinė grafikos bienalė, pagrindinis prizas; 1998 m. Jaunųjų menininkų stipendija; 1999 m. Tarptautinė Baltijos knygų mugė, diplomas; 2000 m. Iliustracijų trienalė, diplomas, 2000 m. ,,Grafika 2000”, pagrindinis prizas ir Jaunųjų menininkų stipendija.

Menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė Birutę Zokaitytę vadina ,,viena iš Lietuvos grafikos žvaigždučių”.

„Mane domino tiesiog tradicinė moteris, nes būtent tokia slepiasi po didžiausios feministės ir karjeristės kauke”, – sako B. Zokaitytė, darbuose dažnai vaizduojanti moteris. Jos dėmesio centre – moteris, pabrėžianti savo išskirtinumą, juo besimėgaujanti, ieškanti unikalių savo moteriškumo išraiškų. Neseniai lankydamasi Vilniuje užsukau į Vilniaus grafikos meno centro galeriją ,,Kairė–dešinė”, kur vyko Birutės Zokaitytės paroda „Moteriškumo ritualai”. Ekspoziciją sudarė trys dalys: „Mokslinio įvaizdžio estetika”, „Kūdikio baimės poetika ir šiuolaikinė etnografija”, „Elektroninių prietaisų antropomorfizacija”. Vienas parodos leitmotyvų – moters motinos ir vaiko santykių tyrinėjimas. Tai tik viena paroda.

Be lakštų darymo Birutė iliustruoja ir vaikiškas knygas.

Visa B. Zokaitytės grafika tikrai stipri. Dirbdama tradicine grafikos technika menininkė yra ir šiuolaikiška, ir aktuali, ir įdomi. Gal kiek silpnesni jos darbai, atlikti naujausiomis technologijomis, tačiau menininkas nebūtų menininkas, jei nenorėtų išbandyti naujovių. Gal po kiek laiko ji įvaldys ir naująsias technologijas.

Tad šias menininkes pamatysime Čikagos kultūros centre. Tikiuosi, kad jų darbai patiks amerikiečių žiūrovui, kad paroda susilauks ne mažesnio dėmesio, kaip ir pirmoji.

O dėl finansinių galimybių – vėl bandysime kreiptis į tas pačias įstaigas, gal šį kartą valdininkai supras, kad parodyti Lietuvos menininkų darbus centrinėje Čikagos miesto parodų salėje yra didelė garbė ne tik menininkams. Tai mūsų mažos tautos, išugdžiusios tokius menininkus, pasididžiavimas. Žinoma, galerija laukia ir privačių aukotojų. Tikime, kad yra daug meną mylinčių žmonių, kurie gali prisidėti prie Lietuvos meno populiarinimo Amerikoje. Aukas siųsti: Ciurlionis Art Gallery Inc., 5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636. Iš anksto dėkojame visiems atsiliepusiems.

Laima Apanavičienė
Čiurlionio galerijos direktorė

Eglė Vertelkaitė. Šešėlis upėje.