Pasaulio Lietuvių Bendruomenė žino savo vertę

Vytautas Volertas

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) jau randa kelius pas Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką ir LR Seimo vadovus. Ten kalbant užsienio lietuvių reikalais, be abejo, yra išgirstama. Ji drąsiai prabyla ir į Lietuvos piliečius, viešai pasisakydama apie kai kurių partijų mostus. Ypač svarbi yra jos nuomonė dvigubos pilietybės klausimais, nes ji šneka daugelio svetur gyvenančiųjų vardu.

Taip ir turi būti. Ir tik taip. Juk PLB atstovauja gal net trečdaliui lietuvių tautos, todėl ji negali būti palikta Lietuvos Respublikos užvartėje. Jos žmonės, dar Lietuvoje ar jau užsieny būdami, kovojo už laisvę ne mažiau, kaip kai kurie dabartiniai politikai, ir tikrai daugiau už įvairius komunistų partijos CK narius, instruktorius ar jų tarnus. Be to, kovodami nesisavino kolūkių turto, fabrikų, komunistinių leidyklų pinigų. PLB nėra kokių nors prispaustų varguolių, apsileidėlių ar išlepintųjų darželis. Ją sudaro aktyvūs lietuviai, nemažai ir dabar savo finansais padedą tėvynėje artimiesiems bei įvairiems labdaros vienetams. Ji turi moralinę teisę ieškoti rimto Lietuvos politikų dėmesio kaip svarbi vyriausybės bendradarbė, o ne kokia priešgina.

Regina Narušienė, PLB pirmininkė, savo pareigas supranta ir žino, kaip jas reikia vykdyti. Jau pereitą rudenį ji kreipėsi į LR ministrą pirmininką ir LR Seimo pirmininką dėl Seimo nario Artūro Paulausko skatinamo referendumo, kad būtų įteisinta neribota dviguba pilietybė. O šįmet birželį paskelbė spaudoje savo pasisakymą dėl Naujosios sąjungos siūlymų keisti Konstituciją (sprendžiant dvigubos pilietybės problemą) elektronine peticija vietoj referendumo. Pareiškime R. Narušienė plačiai išdėsto Naujosios sąjungos galvojimo trūkumus, į juos žvelgdama teisininkės akimis.

PLB pirmininkė yra pareiginga, išmani ir gerai mokanti tvarkyti šio svarbaus organizuoto lietuvių susibūrimo reikalus. Ji praveria svarbiausių LR institucijų duris ir jaučia, kada belstis. R. Narušienė veda PLB į politiškai reikšmingų vienetų gretas.

Kalbant apie PLB, iškyla Lietuvių Bendruomenės egzistavimo esmė. Kas šiandien dėtųsi tarp pasaulio lietuvių, jei 1949 m. birželio 14 d. Lietuvių chartoje nebūtų tarta, kad „Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę”? Jau beveik pamirštant PLB pastangas Lietuvos laisvinimo rūpesčiuose, kur būtų lituanistinės mokyklos, kaip atsirastų didieji renginiai (dainų ir šokių šventės, Mokslo ir kūrybos simpoziumai), kiek atrastume svetur organizuotų lietuviškų vienetų? LB išgelbėjo tautinę dvasią išeivijoje. O kiek ją, LB, aukštyn pakels naujoji imigrantų banga, šitai pasakys būsimų dienų istorija. LB mūsų išeivijai reiškia tiek, kiek Šviečiamasis laikotarpis reiškė Europos kultūrai. Tai buvo dvasinė revoliucija.

PLB pagrindą sudarė JAV LB. Bet jos augimas Amerikoje, kur dar knibždėjo įvairių politinių pakraipų klubai, kuopos, susivienijimai ir draugijos, buvo sunkus. Jokia „vieninga bendruomenė” nebuvo pripažįstama. Tik Stasio Barzduko didelė kantrybė, pasiaukojimas ir darbštumas, užtrukę kelerius metus, JAV LB tiek subrandino, kad ji jau galėjo vykdyti savo uždavinius.  St.  Barzdukas, vadovaudamas LB šiame krašte, paruošė dirvą ir PLB. Jis savo pastangomis ir giliu tikėjimu dėl LB būtinumo išeivijoje prilygsta dr. Jonui Basanavičiui, atidavusiam asmenines aukas Lietuvos prisikėlimui XX a. pradžioje. Kas šiandien St. Barzduką pažįsta? Kiek apie jį yra girdėję jaunesni LB žmonės, jau gimę čia ir atvykę iš Lietuvos? Teisingumas reikalauja St. Barzduką prikelti iš užmaršties.

Malonu, kad dėl JAV LB šiandienos mums taip pat nereikia graudintis. Rimtai dirbama visose srityse, kartais net stebukliukų pasitaiko. Vytautas Maciūnas, Krašto valdybos pirmininkas, savo veiklumu šiek tiek panašus į tokį stebukliuką. LB vadovai dirba pasauly ir Amerikoje. Ar ateitis šiuo požiūriu gali būti geresnė?

V. Maciūnui reikėtų sugalvoti, kaip į JAV LB prisikviesti daugiau trečiabangių. Žinoma, dauguma iš jų patys dar nesupranta,kas esą. Liks čia? Grįš atgal? Gal save nepilnai įvertino, gal pervertino? Ir šalis čia keista. Mokslų daktarai gyvenime elgiasi kaip paprastuoliai, eilinių piliečių nuomonė lygiai išklausoma kaip profesorių. Tai kas mes, trečiabangiai? Aukštos kultūros kilmingieji, linksmybių kulto nariai ar LB žmonės?

Jiems reikės laiko apsispręsti. Bet tik žaibas per akimirką užkuria ugnį. Rimta mintis yra lėta.