Atidengtas paminklinis ak­muo Kauno oro uoste. Algio Vaškevičiaus nuotraukos

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui skirta šventė

Kaunas iškilmingai paminėjo legendinio „Lituanicos” skrydžio 80-metį

Algis Vaškevičius

Minios žmonių šeštadienį rinkosi istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno oro uoste Kaune, kur buvo paminėtos „Lituanicos” skrydžio 80-osios metinės ir surengta įspūdinga aviacijos šventė. Renginio planus keitė stiprus vėjas ir lietus, bet tai neišgąsdino žiūrovų, susirinkusių į tą vietą, kur 1933 metų liepos 17-ąją apie 50,000 žmonių laukė sugrįžtančių Atlanto nugalėtojų, o tų metų liepos 19-ąją vokiečių lėktuvu čia buvo parskraidinti didvyrių palaikai.


Ryte Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse ant S. Dariaus ir S. Girėno kapo buvo padėtos gėlės, čia atvyko Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Butkevičius.

„Yra tokių vietų, kur norima atvykti, pagalvoti apie mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Viena iš tokių vietų yra ‘Lituanicos’ didvyrių kapai”, – sakė jis prie lakūnų amžinojo poilsio vietos.

Ant jų kapų iškilmingai padėtos gėlės ir nuo Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pirmininko Vydo Gedvilo. Lakūnų amžinojo poilsio vietoje buvo išbarstytos kelios saujos žemės iš S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietos dabartinės Lenkijos teritorijoje. Tai padarė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos nariai, bėgte įveikę tą atstumą, kurio lakūnams prieš 80 metų trūko iki Kauno.

Iškilmingas minėjimas prasidėjo paminklinio akmens atidengimu toje oro uosto vietoje, kur laukta lakūnų. Į ją buvo galima patekti S. Dariaus ir S. Girėno gatve – būtent ja, prieš 80 metų vadinta Džiaugsmo vardu, buvo vežami žuvusių lakūnų karstai. Po jų žūties gatvei suteiktas dabartinis pavadinimas.



Prieš atidengiant akmenį jis buvo apgaubtas didžiule trispalve, kuri lėtai pakilo į dangų. Nuskambėjo S. Dariaus ir S. Girėno testamentas, klausant kurio žodžių ne vieno susirinkusiojo akyse suspindo ašaros. Tuo metu virš susirinkusiųjų praskrido „Lituanicos” kopija, pilotuojama jos konstruktoriaus, šiemet taip pat 80-metį mininčio Vlado Kensgailos ir jo padėjėjo Sigito Noreikos. Minia džiaugsmingai mojavo ir plojo lėktuvui.

Užrašas paminkliniame akmenyje primena, kad šiame oro uoste Lietuva prieš 80 metų laukė savo didvyrių. Atidengiant paminklinį akmenį premjeras A. Butkevičius prisiminė ir pirmąją Lietuvos lakūnų dar 1920 metais atliktą mirties kilpą, ir Lietuvos karo lakūno Jurgio Dobkevičiaus pasiekimus. Premjeras ragino visus ir ypač jaunimą ir toliau tėvynės meilės pavyzdį imti iš legendinių lakūnų.

 „Lituanicos” kopija rusiško lėktuvo JAK–12M pagrindu buvo pastatyta 1982–1983 metais sukurtam filmui „Skrydis per Atlantą”. Vėliau legendinio lėktuvo modelis dalyvavo įvairiose aviacijos šventėse, o pastarąjį dešimtmetį stovėjo Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune. Po dešimties metų stovėjimo muziejuje teko atlikti nemažai darbų ir procedūrų, kad „Lituanica” vėl pakiltų į dangų.



„Lituanica” beveik dvi valandas stovėjo oro uoste, ją apžiūrėjo ir fotografavo tūkstančiai žmonių, nuolat klausinėję V. Kensgailos ir apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, ir apie kopijos sukūrimą. Kantriai ir ilgai žilagalvis lakūnas aiškino, kad kopiją gamino iš tokių pat medžiagų kaip ir „Lituanica”, kad joje telpa apie 1 tona aviacinio kuro, kurio didžioji dalis telpa sparnuose esančiose talpose.

„Lituanicos” kopija įprastai skrenda 120–130 km/val. greičiu, o per valandą skrydžio sunaudoja apie 25–30 litrų aviacinio kuro. Iš Kauno oro uosto lėktuvas išskrido į S. Dariaus gimtinę Judrėnuose Klaipėdos rajone, kur jos taip pat laukė nemažai susirinkusių žmonių. S. Girėno tėviškę Vytogaloje Šilalės rajone „Lituanica” tik praskrido, nes ten nėra tinkamos vietos jai nusileisti.

„Kai leidomės Kaune ir matėme minią žmonių, negalėjome nesijaudinti. Man labai svarbu, kad legendinių lakūnų vardas nepamirštas, kad jų skrydžiu ir ‘Lituanica’ domisi tiek daug žmonių. Yra ne tiek daug dalykų, kuriais galime pasigirti, o šis skrydis ilgam išgarsino Lietuvą visame pasaulyje”, – sakė V. Kensgaila.

Atkurta „Lituanica” šiemet dalyvavo ne vienoje aviacijos šventėje, surengtoje įvairiuose Lietuvos miestuose legendiniam skrydžiui atminti, ir visur ji sulaukė didelio dėmesio. Sekmadienį lėktuvas buvo atskridęs į tokią šventę šalia Marijampolės esančiame Sasnavos aerodrome, kur jos taip pat laukė tūkstančiai žiūrovų.

Kaune vykusios aviacijos šventės metu surengti parašiutininkų šuoliai iš lėktuvo An–2, akrobatinio lėktuvo Su–26M programa, akrobatinio lėktuvo Jak–50 skrydis, lietuviškos aviacinės konstrukcijos LAK–20 sklandytuvo skrydis, parasparnių slalomas su kaspinais bei kitų lėktuvų skrydžiai. Čia praskrido ir prancūzų lakūnų pilotuojami du NATO naikintuvai „Miraž F–1”, o bene įspūdingiausią programą parodė penkių Latvijos pilotų pilotuojami reaktyviniai lėktuvai L–39C „Baltic bees”.

Kartu su dviem kitais lakūnais programą parodė ir buvęs Prezidentas, dabartinis europarlamentaras Rolandas Paksas. Buvo planuota, kad su juo į orą pakils ir premjeras A. Butkevičius, tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta. Prieš skrydį R. Paksas, du kartus buvęs Sovietų Sąjungos skraidymo čempionas sakė, kad dabar dirbant Briuselyje skraidymui lieka nedaug laiko, bet šito pomėgio jis niekada neatsisakys. Jo skrydį stebėjo ir kitas europarlamentaras Vytautas Landsbergis, į šventę atvykęs su žmona Gražina.

Aerodrome surengta aviacinės ir karinės technikos ekspozicija, Lietuvos ir Latvijos bendrosios aviacijos lėktuvų paroda, taip pat Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda, skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. Susirinkusieji galėjo pamatyti išminavimo robotą, o Lietuvos kosmoso agentūra pristatė pirmąjį lietuvišką palydovą.

Šventę baigė įspūdingas muzikinis projektas „Perkūno sakmių žygis per Lietuvą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti”. Muzikinę kompoziciją, kurios metu skambėjo gerai žinomos lietuvių liaudies ir patriotinės dainos atliko daugiau kaip 60 žmonių – roko grupė „Thundertale”, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vaikų ir jaunuolių choras „Varpelis”, solistai Povilas Meškėla, Jeronimas Milius, Egidijus Sipavičius, Rafailas Karpis ir kiti.

Jubiliejiniai renginiai Kaune vyko ir sekmadienį, kai koncertas buvo surengtas prie 1993 metais pastatyto ir dabar atnaujinto bei sutvarkyto S. Dariaus ir S. Girėno paminklo Ąžuolyne. Minint šią sukaktį, istorinės Kauno Prezidentūros kiemelyje atidaryta fotografijų paroda – 16 didelių nuotraukų primena garsiuosius lakūnus, jų skrydį ir tragišką šio skrydžio pabaigą bei didvyrių laidotuves Kaune. Prezidentūros pastate pristatomi įvairūs skrydį primenantys rodiniai.


Virš Kauno oro uoste praskrenda „Lituanicos” kopija.


„Lituani­cos” kopijos konstruktorius V. Kensgaila.





Istorinės Prezidentūros kiemelyje – nuotraukų paroda.