KOMENTARAS

Komunizmo aukos

Enata Skrupskelytė

Straipsnis ,,Paminklo komunizmo aukoms atminti vienerių metų sukaktis” 2008 m. liepos 9 d. ,,Drauge” man priminė pereitų metų rudenį įvykusią kelionę į Washington, DC.

Apžiūrėjom garsiąsias vietas, muziejus, parkus, paminklus. Didelį įspūdį padarė paminklas žuvusiems Antrajame pasauliniame kare, kuris labai įspūdingai apšviestas vėlaus vakaro tamsoj vertė sustoti ir susimąstyti. Taip pat ir juodo granito aukšta ir plati siena žuvusiems Vietname, nors lankyta jau kelis kartus, iš naujo giliai sujaudino. Į kelionės galą, aplankius Smithsonian muziejų, prisiminiau, kad buvau skaičiusi ,,Drauge” apie nesenai pastatytą paminklą komunizmo aukoms pagerbti. Paklausėm, kur jis yra ir kaip jį pasiekti. Nė vienas iš ten buvusio muziejaus personalo to nežinojo. Jie turėjo skambinti į muziejaus biblioteką/tyrimų centrą ieškoti informacijos. Po kokio pusvalandžio mums buvo pranešta, kad toks paminklas yra, kad jis pastatytas Massachusetts ir New Jersey gatvių sankryžoj, ir papasakojo, kaip ten nuvažiuoti.

Nuvažiavom. Beveik pravažiavom. Pamačiusi labai nusivyliau. Spalio mėnesio rusvi sausi lapai sukosi ratais ir maišėsi su šiukšlėmis nedidelėj aikštelėj, mašinos ūžė visai čia pat ir skubėjo iš visų pusių. Stovi bronzinė statula, iš tikrųjų – trijų, ne dviejų gatvių sankryžoj. Tai mažesnė kopija tos, kuri buvo iškelta Tiananmen aikštėj, kai kinai studentai reikalavo demokratinių reformų 1989 metais. Ji pavadinta ,,Goddess of Democracy” arba ,,Goddess of Democracy and of Freedom” (,,Demokratijos deivė”). Kinų armija statulą sunaikino po kelių protesto dienų, o šimtai, gal tūkstančiai studentų demonstrantų žuvo.

Gerai, kad komunizmo aukoms atminti pastatyta statula. Bet norėtųsi ko nors didesnio, didingesnio, tiksliau nusakančio ir primenančio ateinantiems laikams neapsakomus nusikaltimus, kuriuos per ilgus režimo metus komunistų valdžios yra padarę. Gerai, kad po ilgo planavimo, didelių pastangų ir politikavimo tas projektas buvo įvykdytas. Bet man atrodo, kad per mažai. Per maža statulėlė paminėti visą šimtą milijonų žuvusių, gal net ir per maža pagerbti vieną nekaltąjį – išniekintą, numarintą badu, sušaudytą ar žiauriai nukankintą. O kur dar tie milijonai, kurie išliko gyvi, bet gyveno nužmoginti?

Prisegu statulos nuotrauką. Daug kas gal nežino, kaip ji atrodo. Jos nebuvo ,,Draugo” liepos 9 d. straipsnyje apie paminklo metines, kur buvo pašvęsta daug vietos suminėti tuos, kurių pastangomis ir dėka paminklas buvo pastatytas.

Žinau paminklo pastatymo ilgoką, skirtingų nuomonių pilną istoriją. Liūdna, kad ir dabar, šiandien, negalima prakirsti politinių geležinių sienų, išvengti politinių išsikalbinėjimų ir nebijoti pastatyti paminklą, kuris tiksliau nusakytų komunistinio režimo apimtį ir sunkiai įsivaizduojamą žiaurumą. O kaip būtų juodo marmuro lenta su visais nukankintųjų vardais? Juk tam jau yra pavyzdys. Apskaičiavau: panaši į Vietnamo paminklo siena, sutalpinanti 100 milijonų vardų, turėtų būti apie 150 mylių ilgio. Būtų aiškiau tiems, kurie nenori prisipažinti.