dsvntDainos Cyvienes nuotraukos

Šauni Dainų šventė,
,,nedokumentuoti imigrantai” ir kodėl svarbu JAV LB skubiai veikti

ALGIMANTAS GECYS

Tie, kas turėjo progą dainuoti ar stebėti Toronto mieste vykusią IX Dainų šventę, neabejotinai namo grįžo su sustiprėjusiu pasiryžimu išlikti lietuviais ir lietuvybę perduoti ateities kartoms. Kanados lietuviai visus atvykėlius ypač svetingai priėmė. Padėka Dainų šventės rengimo komiteto kopirmininkams Pauliui ir Rasai Kurams, šventės vadovei Daliai Skrinskaitei-Viskontienei, trijų šimtų asmenų būrį sudariusiems šventės rengimo komiteto nariams, chorvedžiams, iš arti ir toli pribuvusiems dainininkams, taip pat kelionės nuotolių nepabūgusiems žiūrovams. Šventės oficialiais ir atsakingais rengėjais buvo Kanados ir JAV Lietuvių Bendruomenių kraštų valdybos (pirm. Joana Kuraitė-Lasienė ir pirm. Vytas Maciūnas) ir Šiaurės Amerikos muzikos sąjunga (pirm. Faustas Strolia).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijos dainų švenčių ruoša buvo atsidūrusi akligatvyje. Po 1991 metais Chicagoje vykusios VII Dainų šventės (rengimo komitetui tada pirmininkavo sol. Stasys Baras) turėjo praslinkti dešimtmetis, kol vėl buvo ryžtasi atgaivinti išeivijos dainų švenčių tradiciją. Iniciatyvos 2001 metais ėmėsi JAV LB Krašto valdyba, artimai bendradarbiaudama su Šiaurės Amerikos muzikos sąjungos pirm. F. Strolia. Energingoji Rita Čyvaitė-Kliorienė, pakviesta būti 2005 metais numatytos išeivijos dainų šventės meno vadove, ilgai nedelsdama kibo darban. Deja, organizuojant šventę teko susidurti su nelauktomis kliūtimis. VIII Dainų šventė galėjo įvykti tik 2006 metais Chicagoje, rengimo komitetui sumaniai vadovaujant dr. Audriui Polikaičiui.

Šventė pavyko tiek meniškai, tiek finansiškai. Gautas pelnas leido įkurti JAV LB žinioje veikiantį specialų fondą, kurio kapitalas skiriamas naudoti pradedant būsimos dainų šventės ruošą. Šventei įvykus, pasiskolintos lėšos yra grąžinamos į fondą, kad po ketverių metų vėl būtų panaudotos planuojant kitą išeivijos dainų šventę. Tokiu sprendimu išeivijos dainų švenčių ruošos tradicija ilgam laikui tapo užtikrinta.

Toronte vykusioje IX Dainų šventėje dalyvavo 1,111 choristų. Iki šiol dainininkų skaičiumi gausiausiomis buvo 1971-aisiais (Chicagoje) ir 1978-aisiais (Toronte) vykusios dainų šventės, kuriose dainavo po 1,400 dainininkų. Nuogąstauti, kad choristų skaičius mažėja, nėra pagrindo. Nemaža dalis dainos vienetuose dainuojančių ,,trečiabangių” į Kanadoje įvykusią dainų šventę negalėjo vykti, nes jie JAV priskiriami vadinamajai ,,nedokumentuotų imigrantų” grupei. Vienų JAV užsibūta pasibaigus turistinei ar studento vizai, kitų sėkmingai JAV įsidarbinta, dar kitų prisidėta prie legaliai JAV įsikūrusių šeimos narių. Kirsti valstybinės JAV ir Kanados sienos ,,nedokumentuotieji” nesiryžo, nes galėjo būti atgal į JAV neįsileisti. Didžioji dalis tokių imigrantų moka JAV valstybinius mokesčius ir advokatų padedami oficialiai bando tapti legaliais gyventojais šiame krašte. Dauguma prieš dešimt ar net daugiau metų užvestų teisinių procesų tebelaukia JAV imigracijos biurokratų sprendimų.

Prieš mėnesį JAV prezidentas Barack Obama kreipėsi į JAV Kongreso narius su prašymu neatidėliojant spręsti ,,nedokumentuotų imigrantų” problemą. Problema valstybei yra opi ir skubiai spręstina, ypač dabartinės ekonominės krizės metu. Neįgyvendinamais laikytini: (a) kraštutiniai siūlymai visus ,,nedokumentuotus imigrantus” grąžinti į jų kilmės kraštus ar (b) jų pasigailėti kiekvienam suteikiant amnestiją, lyg iš viso nebūtų prasižengta valstybės įstatymams. Privalu tiek respublikonams, tiek demokratams ieškoti ir surasti priimtiną sprendimą.

Konservatyvių pažiūrų organizacija ,,Leisk laisvei skambėti” (Let Freedom Ring) pataria ieškoti kompromiso, lygiomis dalimis derinančio teisės principus su gailestingumu. Siūlomas dviejų pakopų sprendimas. Pirma, nelegalų JAV buvimą pripažinti sunkiu nusikaltimu (felony). Antra, nustatyti laikotarpį, per kurį nelegalūs imigrantai, nepadarę kitų sunkių nusikaltimų, prisipažintų kaltais, gautų teismo atidėtą bausmės nuosprendį ir teisę likti nuolatiniais JAV gyventojais. Tokiu būdu legalizuojamiems asmenims nebūtų suteikiama teisė tapti JAV piliečiais, tačiau būtų netrukdoma JAV gyventi ir įvairiais būdais įsilieti į JAV visuomenę: priklausyti organizacijoms, mokyklų taryboms, verslo draugijoms, įsigyti nekilnojamojo turto, gauti vairuotojo pažymėjimus ir t. t. Tačiau jiems nebūtų leidžiama balsuoti JAV rinkimuose. Sunkiai nusikaltusieji būtų suimami, įkalinami ir, bausmę atlikę, grąžinami į savo kilmės kraštus.

Spėjama, kad JAV gali gyventi iki 50,000 ,,nedokumentuotų” lietuvių. Savo noru iš pasirinktos prieblandos išėję ir įsilieję į gyvosios lietuviškos išeivijos gretas, šie ,,nedokumentuoti” atvykėliai galėtų aktyviai įsitraukti į JAV lietuvių veiklą. Tai būtų būsimieji laikraščių prenumeratoriai, lietuviškos veiklos rėmėjai, choristai, tautinių šokių šokėjai, lituanistinių mokyklų vaikų tėvai... Siūlau, kad JAV Lietuvių Bendruomenė, sovietinės okupacijos metais gabiai veikusi Lietuvos laisvinimo darbe, imtųsi pastangų aktyviai dalyvauti sprendžiant ,,nedokumentuotų imigrantų” klausimą JAV Kongrese. Atgaivinusi praeityje turėtus plačius ryšius su JAV Kongreso nariais, JAV LB galėtų būti įtakinga jėga sprendžiant šią JAV visuomeninę problemą. Tai būtų dar vienas konkretus būdas sustiprinti vešėti pradedantį ,,trečiabangių” pasitikėjimą JAV LB.

dasvnt