Iš k. į d.: Audra Nelsaitė-Narbutienė, BAFL’os vykdomoji vicepirmininkė ir pirmininkė Angelė Nelsienė, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių skyriaus direktorius JAV Valstybės departamente Dereck Hogan ir Romas Nelsas.

Baltų laisvės lygos 31-asis pokylis

Regina Gasparonienė


Šio pavasario pabaigoje Los Angeles Latvių namuose buvo suruoštas Baltų laisvės lygos (Baltic American Freedom League, arba BAFL) 31-asis metinis apdovanojimų „Freedom Award” vakaras-pokylis. Į renginį iš Washington, DC atvyko JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton atstovas, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių skyriaus direktorius Dereck Hogan, kuris priėmė BAFL’os skirtą apdovanojimą valstybės sekretorei už jos nuopelnus Baltijos valstybėms stiprinant ryšius politikos ir saugumo srityse.

Prieš pokylį vykusiame privačiame BAFL’os direktorių pokalbyje su svečiu dalyvavo kviestiniai Los Angeles, Latvijos, Lietuvos ir Estijos visuomenės veikėjai. Priėmęs Clinton paskirtą BAFL’os apdovanojimą, Hogan savo kalboje pabrėžė, kad Amerikos politika Baltijos šalių atžvilgiu yra labai aiški – saugoti šių tautų laisvės nepažeidžiamumą. Tokį siekį parodo ir neseniai JAV valstybės sekretorės įvykusios kelionės į Baltijos šalis, Lietuvoje ji apsilankė net du kartus. Pasak Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių skyriaus direktoriaus, tarp Baltijos šalių ir JAV nusistovėjo stiprūs politiniai ir verslo ryšiai, o NATO penktasis straipsnis yra stiprus kolektyvinės gynybos pamatas. Amerika yra dėkinga visoms trims Baltijos šalims už pagalbą ruošiant Afganistano karius ir medicinos tarnautojus. Baltai moko ne tik Afganistane, bet ir padeda Armėnijai, Moldovai, Gruzijai. Lietuva yra aukšto išmokslinimo šalis, kur net 92 proc. žmonių turi specialybes, Latvija pasižymi išvystytu oro transportu, o Estija – stipriomis užsienio investicijomis. Amerika savo ruožtu dalinasi su Baltijos šalimis technologinėmis žiniomis, kurios padeda joms būti pasaulio ambasadorėmis.

Diskusijų metu daugiausia kalbėta apie Latvijos rusus ir saugios atominės energijos naudojimą. Į klausimą apie Rusijos valdžios kišimąsi į Latvijos vidaus reikalus svečias atsakė, kad latviai turi rasti išeitį tik per ekonominius ryšius su Rusija. Paklaustas apie Kaliningrade statomą atominę elektrinę Hogan užtikrino, kad jėgainės statymą ir jos saugumą prižiūri Europos komisijos griežti reikalavimai. Jis sutiko, kad buvusių okupuotų Baltijos šalių ryšiai su Rusija yra sudėtingi, bet jis dar kartą pabrėžė, jog valstybės iškilusias problemas turi spręsti tik per ekonomiką. Į klausimą apie prezidento Barack Obama pasižadėjimą Rusijai būti lanksčiu svečias atsakė, kad baltams NATO yra ir bus saugumo ramstis.

Nebuvo apeitas ir Rusijos protestavimo prieš raketinės sistemos Europoje įvedimą klausimas, nors JAV pakartotinai tikina, kad sistema nėra nutaikyta į ją. Anot kalbėtojo, šis metas yra labai sudėtingas dėl prezidentinių rinkimų tiek Rusijoje, tiek Amerikoje. Paklaustas apie gynybinės sistemos įvedimo laiką Čekijos ir Lenkijos teritorijose Hogan atsakė, kad Turkija ir Rumunija tokią sutartį jau pasirašė. Kalbėdamas apie kibernetinius puolimus Hogan patvirtino, kad 2007 m. įvykdytas toks puolimas prieš Estiją buvo labai rimtas tarptautinis įvykis. Jis patikino, jog būsimame NATO susitikime Čikagoje vienas iš svarbių klausimų bus elektroninės erdvės pažeidžiamumo ir NATO gynybos klausimai. Baigdamas susitikimą svečias užtikrino, jog JAV yra gerai žinomos Baltijos valstybių problemos su stipriu kaimynu.

Renginio pradžioje BAFL’os pirmininkė Angelė Nelsienė pasveikino susirinkusius ir padėkojo valstybės sekretorei už jos rūpinimąsi Baltijos šalių problemomis. BAFL’os direktorius Valdis Pavlovskis perskaitė JAV prezidento Barack Obama sveikinimo laišką, kuriame pabrėžiama, kad JAV visada stovėjo ir stovi šių atvirų ir demokratinių šalių laisvės sargyboje. Lietuvos Respublikos ambasadorius Amerikai ir Meksikai Žygimantas Pavilionis savo atsiųstame sveikinime išreiškė ypatingą pritarimą BAFL’os valstybės sekretorės Hillary Clinton pagerbimui. Jis taip pat įvertino BAFL’os sėkmingą veiklą, jai kelis dešimtmečius kovojant už Baltijos valstybių nepriklausomybę. BAFL’os veikla ir įtaka stiprino Baltijos šalių siekius prisijungti prie labiausiai laisvę ginančių organizacijų kaip NATO ir Europos Sąjunga, savo sveikinime pastebėjo Pavilionis.

Pokylį vedęs Kęstutis Reivydas pristatė garbingą vakaro svečią, gerai pažįstantį Baltijos regiono šalis – Dereck Hogan. Jis yra dirbęs Baltarusijoje, Rusijoje, gerai moka rusų kalbą. Taip pat buvo perskaityta Amerikos valstybės sekretorės Clinton biografija. Aukštam Amerikos diplomatui įteikta Rūtos Šepetys knyga „Between Shades of Gray”, pristatyta BAFL’os valdyba, salėje esantys baltiečiai – politikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai.

Po vakarienės latvių vyrų choras atliko unikalią, aukšto meninio lygio programą – dainavo lietuvių, latvių, estų, italų, afrikiečių, anglų, švedų liaudies dainas tų šalių kalbomis.

Vakaro programos pabaigoje Nelsienė, dėkodama dalyviams, kvietė visus ir ateityje remti BAFL’os darbus, nes jie vis dar yra labai reikalingi, kvietė daryti įtaką JAV Kongresui ir JAV valdžios atstovams įgyvendinant Baltijos valstybių saugumo, ekonomikos ir nepriklausomos energetikos projektus.

Pokylį finansiškai parėmė Amerikos lietuvių tarybos Los Angeles skyrius, estų visuomenė, Pietų California Latvių Bendruomenė, taip pat organizacija „Pietų California Latvių Daugavas Vanagi”.



Iš k. į d.: Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių skyriaus direktorius Dereck Hogan, BAFL’os pirmininkė Angelė Nelsienė ir direktorius Kęstutis Reivydas.

I