Siūlau krašto apsaugos klausimą kelti dažniau
ATS. PLK.ROMAS KILIKAUSKAS
Perskaitęs Liūdos Rugienienės straipsnį ,,Lietuvos krašto
apsaugai reikia skirti daugiau lėšų” (,,Draugas”,
2011 m. liepos 2 d.), norėčiau pasveikinti Pasaulio Lietuvių
Bendruomenę (PLB) bei Seimo narius, įtraukusius šį labai
svarbų klausimą į savo darbotvarkę ir iškėlusius Lietuvos
vyriausybės ir Seimo narių apsileidimą Lietuvos nacionalinio saugumo
srityje.
Jau nuo pirmųjų Nepriklausomybės dienų lietuviai suprato, kad NATO
narystė yra pats svarbiausias nacionalinio saugumo garantas, todėl jie
įpareigojo Vyriausybę, Seimą ir Krašto apsaugos ministeriją
(KAM) kuo greičiau pasiruošti narystei Sąjungoje. Tas
pasiruošimas nebuvo lengvas – reikėjo atkurti Lietuvos
kariuomenę pagal NATO reikalavimus ir surasti pakankamai lėšų
visą šį darbą finansuoti. Visi sutiko, kad NATO narystė yra
pats svarbiausias tikslas, bet Lietuvos politikai nebuvo
pasiruošę jį pilnai finansuoti.
Visi žinojo NATO reikalavimus narystei. Jų buvo daug, bet svarbiausia
– reikėjo parodyti, kad valstybė yra pasiruošusi gynybai
aukoti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kiek prisimenu iš
savo tarnybos KAM ir Vidaus reikalų ministerijoje, Lietuva nė vieną
kartą nepasiekė šito skaičiaus. Remiantis L. Rugienienės
straipsniu, šių metų KAM biudžetas sudaro vos 0.85 proc. BVP!
Į šį biudžetą įtrauktas ir Šaulių sąjungos finansavimas,
kuris man primena LDDP vyriausybės laikus, kai buvo daromi įvairūs
triukai padidinti KAM biudžetą. Finansų žinovai į KAM biudžetą
įtraukė įvairiausių išlaidų, kurios nieko bendro
su krašto gynyba neturėjo. Šitokie triukai nieko
gero neatnešė, o tik parodė, kad Lietuva daug kalba, bet nenori
pilnai finansuoti savo gynybą. Nedaug laiko praėjo, kai NATO
atstovai sužinojo apie minėtus biudžetinius triukus
ir Lietuvai tiesiai šviesiai pasakė – jeigu norite
įstoti į NATO, reikia rimtai finansuoti ir modernizuoti kariuomenę.
Dabar, būdama NATO narė, Lietuva visai apsileido gynybos
finansavimo reikaluose. Daug kas mano, kad nereikia lėšų
,,švaistyti” gynybai, nes pavojaus atveju NATO nariai
mus apgins, vadovaudamiesi 5 Sąjungos straipsniu. Kas mus norės
apginti, jeigu matys, kad mes patys savo gynyba mažai rūpinamės? Kai
pasižiūri į šių metų KAM biudžetą, toks klausimas tikrai yra
aktualus.
Lietuvai savo kariuomenę pasisekė greitai ir gerai atkurti pagal NATO
reikalavimus. Tai įvyko dėka KAM ministro Česlovo Stankevičiaus, kuris
sugebėjo įtikinti Vyriausybę ir Seimą, kad būtina didinti gynybos
biudžetą ir rimtai kurti kariuomenę, vadovaujantis NATO reikalavimais.
Šiandien Lietuvos kariuomenės kokybe galime visi
didžiuotis, ypač tais daliniais, kurie tarnauja NATO veiksmuose
užsienyje. Bet mums savo krašto gynyba turėtų ne mažiau rūpėti.
Pavojus Lietuvai gali kilti greitai, panašiai kaip jis kilo
Gruzijoje. Tad klausimas yra, kaip mes esame pasiruošę apginti
savo Tėvynę. Šiandien aktyvią kariuomenę sudaro mažiau
nei 8,000 karių, o savanorių pajėgas (dabartinį rezervą) – apie
4,500. Pasak viceministro Vytauto Umbraso ir kariuomenės vado Arvydo
Pociaus, Lietuvos ,,mobilizacinį rezervą” sudaro 70,000
karių, kurie per visą Nepriklausomybės laikotarpį tarnybą atliko
Lietuvos kariuomenėje. Gen. Pocius dar pamini, kad yra 250,000 vyrų,
kurie yra baigę karinę tarnybą Lietuvos ir sovietų kariuomenėse. Jis ir
juos priskaičiavo prie ,,mobilizacinio rezervo”. Žmogus, mažai
suprantantis karinius reikalus, galėtų ramiai tikėti, kad Lietuva yra
puikiai pasiruošusi apsiginti. Man atrodo, jog tokį įspūdį ir
norėta sudaryti Seimo-PLB komisijai. Žinoma, tas, kas nors kiek
nusimano kariuomenės ir gynybos reikaluose, puikiai supranta,
kad Lietuva, išskyrus 4,500 savanorių, jokio rezervo
neturi.
Apie tikrą rezervą galima kalbėti tik tada, kai kariuomenėje yra
galimybė karius, baigusius aktyvią tarnybą, įtraukti į rezervo
vienetus, kur jie gautų periodinį karinį apmokymą. Karys, kuris
prieš 10 ar 20 metų baigė karinę tarnybą, yra praradęs viską, ką
jis žinojo, todėl yra nesąmonė jį įtraukti į mobilizacinį rezervą. Jis
ne tik, kad beveik viską užmiršo, bet dar klausimas
kyla, ar valstybė jį galėtų greitai surasti. Jeigu Lietuvos
vadovai priimtų rimtus sprendimus Tėvynės gynybos klausimais,
labai greitai būtų sukurti rezervo vienetai visoje Lietuvoje. Ten
buvę kariškiai gautų rimtą karinį apmokymą ir
priklausytų rezervui, kuris būtų pasiruošęs mobilizacijai.
Nežinau, koks buvo tikslas KAM atstovams pūsti dūmus į Seimo-PLB
komisijos akis, gal, laikui bėgant, jie tiksliau pasidalins Lietuvos
kariuomenės trūkumais. Komisijai siūlau šitą klausimą kelti
dažniau ir rasti galimybę išklausyti kitų Lietuvos
kariuomenės specialistų pranešimų.
Ats. plk. Romas Kilikauskas – buvęs Lietuvos KAM ir VRM viceministras.