Siūlau krašto apsaugos klausimą kelti dažniau


ATS. PLK.ROMAS KILIKAUSKAS

Perskaitęs Liūdos Rugienienės straipsnį ,,Lietuvos krašto apsaugai reikia skirti daugiau lėšų” (,,Draugas”, 2011 m. liepos 2 d.), norėčiau pasveikinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB) bei Seimo narius, įtraukusius šį labai svarbų klausimą į savo darbotvarkę ir iškėlusius Lietuvos vyriausybės ir Seimo narių apsileidimą Lietuvos nacionalinio saugumo srityje.

Jau nuo pirmųjų Nepriklausomybės dienų lietuviai suprato, kad NATO narystė yra pats svarbiausias nacionalinio saugumo garantas, todėl jie įpareigojo Vyriausybę, Seimą ir Krašto apsaugos ministeriją (KAM) kuo greičiau pasiruošti narystei Sąjungoje. Tas pasiruošimas nebuvo lengvas – reikėjo atkurti Lietuvos kariuomenę pagal NATO reikalavimus ir surasti pakankamai lėšų visą šį darbą finansuoti. Visi sutiko, kad NATO narystė yra pats svarbiausias tikslas, bet Lietuvos politikai nebuvo pasiruošę jį pilnai finansuoti.

Visi žinojo NATO reikalavimus narystei. Jų buvo daug, bet svarbiausia – reikėjo parodyti, kad valstybė yra pasiruošusi gynybai aukoti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kiek prisimenu iš savo tarnybos KAM ir Vidaus reikalų ministerijoje, Lietuva nė vieną kartą nepasiekė šito skaičiaus. Remiantis L. Rugienienės straipsniu, šių metų KAM biudžetas sudaro vos 0.85 proc. BVP!

Į šį biudžetą įtrauktas ir Šaulių sąjungos finansavimas, kuris man primena LDDP vyriausybės laikus, kai buvo daromi įvairūs triukai padidinti KAM biudžetą. Finansų žinovai į KAM biudžetą įtraukė įvairiausių išlaidų, kurios nieko bendro su krašto gynyba neturėjo. Šitokie triukai nieko gero neatnešė, o tik parodė, kad Lietuva daug kalba, bet nenori pilnai finansuoti savo gynybą. Nedaug laiko praėjo, kai NATO atstovai sužinojo apie minėtus biudžetinius triukus ir Lietuvai tiesiai šviesiai pasakė – jeigu norite įstoti į NATO, reikia rimtai finansuoti ir modernizuoti kariuomenę.

Dabar, būdama NATO narė, Lietuva visai apsileido gynybos finansavimo reikaluose. Daug kas mano, kad nereikia lėšų ,,švaistyti” gynybai, nes pavojaus atveju NATO nariai mus apgins, vadovaudamiesi 5 Sąjungos straipsniu. Kas mus norės apginti, jeigu matys, kad mes patys savo gynyba mažai rūpinamės? Kai pasižiūri į šių metų KAM biudžetą, toks klausimas tikrai yra aktualus.

Lietuvai savo kariuomenę pasisekė greitai ir gerai atkurti pagal NATO reikalavimus. Tai įvyko dėka KAM ministro Česlovo Stankevičiaus, kuris sugebėjo įtikinti Vyriausybę ir Seimą, kad būtina didinti gynybos biudžetą ir rimtai kurti kariuomenę, vadovaujantis NATO reikalavimais.

Šiandien Lietuvos kariuomenės kokybe galime visi didžiuotis, ypač tais daliniais, kurie tarnauja NATO veiksmuose užsienyje. Bet mums savo krašto gynyba turėtų ne mažiau rūpėti. Pavojus Lietuvai gali kilti greitai, panašiai kaip jis kilo Gruzijoje. Tad klausimas yra, kaip mes esame pasiruošę apginti savo Tėvynę. Šiandien aktyvią kariuomenę sudaro mažiau nei 8,000 karių, o savanorių pajėgas (dabartinį rezervą) – apie 4,500. Pasak viceministro Vytauto Umbraso ir kariuomenės vado Arvydo Pociaus, Lietuvos ,,mobilizacinį rezervą” sudaro 70,000 karių, kurie per visą Nepriklausomybės laikotarpį tarnybą atliko Lietuvos kariuomenėje. Gen. Pocius dar pamini, kad yra 250,000 vyrų, kurie yra baigę karinę tarnybą Lietuvos ir sovietų kariuomenėse. Jis ir juos priskaičiavo prie ,,mobilizacinio rezervo”. Žmogus, mažai suprantantis karinius reikalus, galėtų ramiai tikėti, kad Lietuva yra puikiai pasiruošusi apsiginti. Man atrodo, jog tokį įspūdį ir norėta sudaryti Seimo-PLB komisijai. Žinoma, tas, kas nors kiek nusimano kariuomenės ir gynybos reikaluose, puikiai supranta, kad Lietuva, išskyrus 4,500 savanorių, jokio rezervo neturi.

Apie tikrą rezervą galima kalbėti tik tada, kai kariuomenėje yra galimybė karius, baigusius aktyvią tarnybą, įtraukti į rezervo vienetus, kur jie gautų periodinį karinį apmokymą. Karys, kuris prieš 10 ar 20 metų baigė karinę tarnybą, yra praradęs viską, ką jis žinojo, todėl yra nesąmonė jį įtraukti į mobilizacinį rezervą. Jis ne tik, kad beveik viską užmiršo, bet dar klausimas kyla, ar valstybė jį galėtų greitai surasti. Jeigu Lietuvos vadovai priimtų rimtus sprendimus Tėvynės gynybos klausimais, labai greitai būtų sukurti rezervo vienetai visoje Lietuvoje. Ten buvę kariškiai gautų rimtą karinį apmokymą ir priklausytų rezervui, kuris būtų pasiruošęs mobilizacijai.

Nežinau, koks buvo tikslas KAM atstovams pūsti dūmus į Seimo-PLB komisijos akis, gal, laikui bėgant, jie tiksliau pasidalins Lietuvos kariuomenės trūkumais. Komisijai siūlau šitą klausimą kelti dažniau ir rasti galimybę išklausyti kitų Lietuvos kariuomenės specialistų pranešimų.

Ats. plk. Romas Kilikauskas – buvęs Lietuvos KAM ir VRM viceministras.