Didysis Connecticut lietuvių kultūrinis renginys – piknikas
IRENA NAKIENĖ-VALYS
Nuo amžių pažangos variklis buvo tikėjimas, drąsa ir entuziazmas. Su
tikėjimu, entuziazmu ir drąsa tęsiama tradicija lietuviškoje
Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo seserų sodyboje
Putnam, CT – tradicinis kasmetinis piknikas. Drąsiai galima
teigti, kad tai didžiausias lietuvių renginys rytinėje pakrantėje,
sutraukiantis tiek daug mielų svečių.
Kaip ir kiekvienais metais, šventė prasidėjo šv.
Mišiomis, kurias laikė kun. Jonas Puodžiūnas, OFM, kun.
Algimantas Gudaitis iš Lietuvos ir salezietis kun. Izidorius
Sadauskas. Pamatyti ir aplankyti, kaip visada, buvo ką. Nė vienas
dalyvis neaplenkė Rožių sodelio, kuriame vyko lietuviška mugė,
kur galima buvo ir akis paganyti, ir suvenyrų į namus parsivežti.
Viliojo ir kvietė lietuviškos virtuvės kvapai bei seselių ruginė
duona.
Raudondvario salėje buvo rodoma paroda apie palaimintąjį arkivyskupą
Jurgį Matulaitį, MIC. Seselė Ignė pasakojo, kad, siekdamas tautos ir
tautiškumo išlaikymui sutelkti visas jėgas, arkivysk.
Matulaitis puoselėjo moralės principus visuomenėje. Arkivyskupas
garsėjo ir kaip rūpestingas visų tautų ganytojas, rūpinosi
vargšais, gesino politines rietenas. Pal. Matulaičio nuveiktuose
darbuose ypatingai spindi katalikiško socialinio mokymo sklaida
Lietuvoje, atnaujinta marijonų vienuolija ir įsteigtas Švč.
Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Vargdienių seserų bei Jėzaus
Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregacijos. Pal. Matulaitis savo
pareigas atliko, vadovaudamasis šūkiu „Nugalėk blogį
gerumu”. Šiais metais mes, tikintieji, švenčiame
85-ąsias metines nuo Matulaičio mirties ir 25-metį nuo jo pakėlimo į
altoriaus garbę. Lietuvos ganytojai šiuos metus Lietuvoje yra
paskelbę Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais.
Toje pačioje salėje vyko specialūs užsiėmimai apie Pal. Matulaitį, taip
pat lituanistinių mokyklų vedėjų ir mokytojų posėdis,
„Neringos” alumnų susitikimas.
Labai įdomu buvo aplankyti prof. kun. Stasio Ylos rankomis pastatytą
Mindaugo pilį, prie kurios šventės dalyvius pasitiko
pasipuošusios viduramžių damos. Skautai užėmė ir linksmino
mažuosius su arkliuku. Nepamirštas buvo ir Amerikos lietuvių
kultūros archyvas (ALKA). Visi norintys galėjo aplankyti ALK’o
muziejaus ekspozicijas bei biblioteką.
Pikniko ruošos komitetas šiais metais pasiūlė naujieną
– skrybėlių konkursą bei „frisbee golf” turnyrą. Čia
savo išmonę ir gražiąsias skrybėlaites rodė per 20 dalyvių.
Apdovanota išradingiausia skrybėlaitė – vienuolyno virėjos
Rosemarie Labreque, kurią jai padarė ir padavonajo stovyklautojai, ir
gražiausia skrybėlė – vyriausios dalyvės, šios
bendruomenės narės Aldonos Rygelienės galvos apdangalas.
Šventę vainikavo katalikiškos, linksmos,
lietuvišką dvasią bei lietuvybės siekius skleidžiančios
stovyklos „Neringa” stovyklautojų meninė programa.
Stovyklos vadovė Aldona Lingertaitienė pasidžiaugė, kad šiais
metais į stovyklą atvyko lietuviukai iš Texas ir Florida
valstijų, San Francisco miesto, kaimyninės Kanados ir net Kinijos.
Iš susirinkusių – per šimtą vaikų – 50 jų
stovykloje dalyvauja pirmą kartą. Vaikai ir jaunimas nuostabiame gamtos
kampelyje tik dvi savaites mokėsi dainų ir šokių, norėdami
parodyti susirinkusiems lietuviškų tautinių šokių
koncertą. Juos ruošė šokių mokytojai iš Lietuvos
Edgaras Šnipaitis ir Gintaras Vilčiauskas. Stovykloje ugdomas
vaikų katalikiškas tikėjimas, krikščioniškos
dorybės, supažindinama su Lietuvos kultūra. Vaikai ir jaunimas ne tik
mokėsi giesmių, šokių, bet ir žaidė partizanų karą, gamino
lietuviškus patiekalus, net išsikepė paršiuką ant
laužo.
Kiek stiprybės, meilės ir atkaklumo slypi gimtosios kalbos ir kultūros
puoselėjime! Tokia stovykla formuoja jaunimo imunitetą, ugdomas jo
tautiškumas, skatinamas glaudesnis tarpusavio supratimas. Taip
išeivijoje jaunimas ugdomas puoselėti tautiškas ir
pilietines vertybes, kurios gal ateityje padės vieningai dirbti
Lietuvos labui.
Pikniko ruošos komiteto ir per šimto savanorių darbe
galime įžvelgti ne tik nuoširdų rūpestį už save, savo artimą,
bet ir už Lietuvą – fizinę ir dvasinę mūsų tėvynę.
Visos vertybės kyla iš tautos, yra pačios tautos ir jos tautinės
dvasios kūriniai. Jos visos pirmiausia turi tarnauti savos tautos
tautiniam charakteriui, o per savo tautą – ir platesnei žmonijai.
Juk lietuviai visada tapatinosi su gimtąja kalba, papročiais, istorija,
taip įrodydami savo kultūrinę tapatybę bei lietuviškumą. Mes
savo atvykimu į seserų sodybą įrodome, kad galime įgyvendinti mūsų
tradicijas, kultūrinį paveldą, papročius, o savo aukomis remiame
vienuolijos seserų darbus. Pagaliau, eidami Pal. Matulaičio, seselių
vienuolių nužymėtais takais, mes visi mokomės to, kas bene svarbiausia
žmogui ar piliečiui, gyvenančiam toli nuo savo krašto.
Neringos stovyklos įkūrėjos - Nekalto Prasidėjimo vienuolijos seserys.
Šventės žiūrovai.
Prie Mindaugo pilies pasitiko pasipuošusios viduramžių damos.
Gražiausios skrybėlės laimėtoja
– Aldona Rygelienė sėdi, šalia jos, dešinėje,
– Rosemarie Labreque su išradingiausia skrybėlaite.
Francis Valio nuotr.