Didysis Connecticut lietuvių kultūrinis renginys – piknikas

IRENA NAKIENĖ-VALYS

Nuo amžių pažangos variklis buvo tikėjimas, drąsa ir entuziazmas. Su tikėjimu, entuziazmu ir drąsa tęsiama tradicija lietuviškoje Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo seserų sodyboje Putnam, CT – tradicinis kasmetinis piknikas. Drąsiai galima teigti, kad tai didžiausias lietuvių renginys rytinėje pakrantėje, sutraukiantis tiek daug mielų svečių.

Kaip ir kiekvienais metais, šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias laikė kun. Jonas Puodžiūnas, OFM, kun. Algimantas Gudaitis iš Lietuvos ir salezietis kun. Izidorius Sadauskas. Pamatyti ir aplankyti, kaip visada, buvo ką. Nė vienas dalyvis neaplenkė Rožių sodelio, kuriame vyko lietuviška mugė, kur galima buvo ir akis paganyti, ir suvenyrų į namus parsivežti. Viliojo ir kvietė lietuviškos virtuvės kvapai bei seselių ruginė duona.

Raudondvario salėje buvo rodoma paroda apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, MIC. Seselė Ignė pasakojo, kad, siekdamas tautos ir tautiškumo išlaikymui sutelkti visas jėgas, arkivysk. Matulaitis puoselėjo moralės principus visuomenėje. Arkivyskupas garsėjo ir kaip rūpestingas visų tautų ganytojas, rūpinosi vargšais, gesino politines rietenas. Pal. Matulaičio nuveiktuose darbuose ypatingai spindi katalikiško socialinio mokymo sklaida Lietuvoje, atnaujinta marijonų vienuolija ir įsteigtas Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Vargdienių seserų bei Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregacijos. Pal. Matulaitis savo pareigas atliko, vadovaudamasis šūkiu „Nugalėk blogį gerumu”. Šiais metais mes, tikintieji, švenčiame 85-ąsias metines nuo Matulaičio mirties ir 25-metį nuo jo pakėlimo į altoriaus garbę. Lietuvos ganytojai šiuos metus Lietuvoje yra paskelbę Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais.

Toje pačioje salėje vyko specialūs užsiėmimai apie Pal. Matulaitį, taip pat lituanistinių mokyklų vedėjų ir mokytojų posėdis, „Neringos” alumnų susitikimas.

Labai įdomu buvo aplankyti prof. kun. Stasio Ylos rankomis pastatytą Mindaugo pilį, prie kurios šventės dalyvius pasitiko pasipuošusios viduramžių damos. Skautai užėmė ir linksmino mažuosius su arkliuku. Nepamirštas buvo ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA). Visi norintys galėjo aplankyti ALK’o muziejaus ekspozicijas bei biblioteką.

Pikniko ruošos komitetas šiais metais pasiūlė naujieną – skrybėlių konkursą bei „frisbee golf” turnyrą. Čia savo išmonę ir gražiąsias skrybėlaites rodė per 20 dalyvių. Apdovanota išradingiausia skrybėlaitė – vienuolyno virėjos Rosemarie Labreque, kurią jai padarė ir padavonajo stovyklautojai, ir gražiausia skrybėlė – vyriausios dalyvės, šios bendruomenės narės Aldonos Rygelienės galvos apdangalas.

Šventę vainikavo katalikiškos, linksmos, lietuvišką dvasią bei lietuvybės siekius skleidžiančios stovyklos „Neringa” stovyklautojų meninė programa. Stovyklos vadovė Aldona Lingertaitienė pasidžiaugė, kad šiais metais į stovyklą atvyko lietuviukai iš Texas ir Florida valstijų, San Francisco miesto, kaimyninės Kanados ir net Kinijos. Iš susirinkusių – per šimtą vaikų – 50 jų stovykloje dalyvauja pirmą kartą. Vaikai ir jaunimas nuostabiame gamtos kampelyje tik dvi savaites mokėsi dainų ir šokių, norėdami parodyti susirinkusiems lietuviškų tautinių šokių koncertą. Juos ruošė šokių mokytojai iš Lietuvos Edgaras Šnipaitis ir Gintaras Vilčiauskas. Stovykloje ugdomas vaikų katalikiškas tikėjimas, krikščioniškos dorybės, supažindinama su Lietuvos kultūra. Vaikai ir jaunimas ne tik mokėsi giesmių, šokių, bet ir žaidė partizanų karą, gamino lietuviškus patiekalus, net išsikepė paršiuką ant laužo.

Kiek stiprybės, meilės ir atkaklumo slypi gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjime! Tokia stovykla formuoja jaunimo imunitetą, ugdomas jo tautiškumas, skatinamas glaudesnis tarpusavio supratimas. Taip išeivijoje jaunimas ugdomas puoselėti tautiškas ir pilietines vertybes, kurios gal ateityje padės vieningai dirbti Lietuvos labui.

Pikniko ruošos komiteto ir per šimto savanorių darbe galime įžvelgti ne tik nuoširdų rūpestį už save, savo artimą, bet ir už Lietuvą – fizinę ir dvasinę mūsų tėvynę.

Visos vertybės kyla iš tautos, yra pačios tautos ir jos tautinės dvasios kūriniai. Jos visos pirmiausia turi tarnauti savos tautos tautiniam charakteriui, o per savo tautą – ir platesnei žmonijai. Juk lietuviai visada tapatinosi su gimtąja kalba, papročiais, istorija, taip įrodydami savo kultūrinę tapatybę bei lietuviškumą. Mes savo atvykimu į seserų sodybą įrodome, kad galime įgyvendinti mūsų tradicijas, kultūrinį paveldą, papročius, o savo aukomis remiame vienuolijos seserų darbus. Pagaliau, eidami Pal. Matulaičio, seselių vienuolių nužymėtais takais, mes visi mokomės to, kas bene svarbiausia žmogui ar piliečiui, gyvenančiam toli nuo savo krašto.




Neringos stovyklos įkūrėjos - Nekalto Prasidėjimo vienuolijos seserys.


Šventės žiūrovai.

Prie Mindaugo pilies pasitiko pasipuošusios viduramžių damos.


Gražiausios  skrybėlės laimėtoja – Aldona Rygelienė sėdi, šalia jos, dešinėje, – Rosemarie Labreque su išradingiausia skrybėlaite.
 Francis Valio nuotr.