Dalios Cidzikaitės nuotr.

Kun. R. Pukenis: reikia naujo sąjūdžio

Neseniai redakcijoje apsilankęs Panevėžio vyskupijos kapitulos pirmininkas, kanauninkas, bažnyčios ir civilinės teisės daktaras, italų civilinės teisės daktaras, teol. lic. VDU Diplomatijos ir politologijos instituto dėstytojas Robertas Pukenis, šiuo metu pavaduojantis atostogų išvykusį lietuvių Brighton Park Čikagoje parapijos kunigą Jaunių Kelpšą, nevengia kalbėti politikos temomis, ieškoti būdų, kaip išgydyti Lietuvą ir jos žmones vis dar persekiojančias, 50 metų trukusios okupacijos užaugintas piktžaizdes. Kunigas džiaugiasi naujos prezidentės išrinkimu ir tikisi, jog ji žmonių neapvils. Jo nuomone, tiek Lietuvos, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų ne tiek žiūrėti į praeitį, kiek burtis į naują sąjūdį ir įvairiais būdais prisidėti prie tautos išlikimo.


– Čikagoje būsiu du mėnesius. Esu pirmą kartą Čikagoje ir gal trečią sykį lankausi JAV. Atgal į Lietuvą išskrendu rugpjūčio 25 d. Būnant čia  norėtųsi daugiau užgriebti idėjinių dalykų. Esu kunigo A. Lipniūno bylos postulatorius ir, jeigu senieji tautiečiai turi kokių svarbesnių pasakojimų, laiškų, tikrų liudijimų, man būtų labai svarbu juos gauti ir užrašyti. Taip pat turiu atsivežęs medžiagos skaityti, nagrinėti. Žinoma, kažkiek norisi pamatyti ir patį miestą. Esu dėkingas tautiečiams, kurie taip suplanavo, kad gali bent pusdieniui aprodyti miestą ir jo apylinkes. Dievo Akivaizdoje niekas nepradingsta.

– Su kokiomis nuotaikomis atvykote iš Lietuvos?

– Rinkimai, inauguracija, Dainų šventė, Lietuvos vardo tūkstantmečio iškilmės – įvykių ir renginių netrūko. Nemažai jų nudžiugino. Pirmiausia, kad ,,tvirtai” prezidento rinkimus laimėjo Dalia Grybauskaitė. Nors ir ne viską gali politikoje žinoti, bet ja aš, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, pasitikiu. D. Grybauskaitė labai aiškiai pasisakė prieš oligarchų sukurtą ,,Leo.lt”, atėjo į Dainų šventę su tautiniais drabužiais. Kai sirgo jos mama, ji pati ją slaugė, net naktimis, o kaimynei į patarimą, ką nors surasti, kad mamą prižiūrėtų, paklausė: kada mamai geriau – ar kai dukra, ar kai svetimas žmogus prižiūri? Manau, kad ji Lietuvos žmonių neapvils.

– Ko palinkėtumėte Prezidentei?

– Kad ji neišsigąstų lietuviško pavydo, intrigų, šmeižto. Žiūrėkite, ją jau kritikuoja, nors dar nėra už ką! Palinkėčiau, kad kaip buvęs prezidentas V. Adamkus sugebėjo gražiai ginti Gruzijos integralumą bei laisvę, kad taip ir ji išlaikytų tas gerąsias Adamkaus, tapusio Europos sąžine, savybes. Jeigu per pirmąją kadenciją V. Adamkus nebuvo ryžtingas, tai antros kadencijos metu jis aiškiai reikalavo, kad Rusija atlygintų okupacijos padarytą žalą Lietuvai. Ir naujoji prezidentė turėtų tęsti garbingą Lietuvos užsienio politikos kryptį. Žinoma, prezidentė dar labiau suartins Lietuvą su Europos valstybių sostinėmis, bandys sumažinti socialinę nelygybę. Patiko jos atsišaukimas, kviečiantis tautą susivienyti darbui, įveikti ekonominę krizę.

– Kokios skaudžiausios, Jūsų akimis žiūrint, yra problemos Lietuvoje? 

– Bijau jas net pradėti vardyti, kad neįklimpčiau. Pavyzdžiui, ar yra normalu, jeigu partijos, kuri nemokėjo mokesčių, vadovas taip gražiai pasitvarko, kad visi sutartinai ji paleidžia? Kas atstovaus Lietuvai Europos Parlamente? Tai teisėtvarkos spjūvis Lietuvos žmonėms. Karaliaučiuje nužudyti du lietuvių verslininkai, o mes pasiduodame penktosios kolonos statytiniams. Tad ir išlenda pats svarbiausias linkėjimas prezidentei — kad vieningai, su tauta sutvarkytų Valstybės saugumo departamentą (VSD). Juk prezidentas teikia VSD vadovo kandidatūrą, o Seimas tvirtina. Reikia kažko daugiau, kad tokia įstaiga būtų galima pasitikėti. Detalių apmąstymų yra labai daug. Pvz., laikraštis ,,XXI amžius” pateikia informaciją, kaip Lietuvos saugumiečiai persekioja čečėnus, kaip gynybos sistemoje buvo naikinama teritorinės gynybos koncepcija, ir jis yra pasmerkiamas užsidaryti, nors beveik kasdien deda bažnytines žinias... Reikia naujo sąjūdžio, kuris pajėgtų profesionaliai nagrinėti tokias problemas ir pateikti išvadas atsišaukimo forma visuomenei.

– O kaip Jums atrodo mūsų tautiečiai čia, Amerikoje?

– Jie visada man yra malonūs. Jų nesugadino komunistinė sistema, žinoma, kiekvienas turi savo žmogiškąjį aš: vieni kilnesni, kiti – mažiau. Turiu omenyje moralę, santykius su kitais, tik ką atvykusiais tautiečiais. Manau, kad Maceinos mintys visada bus aktualios. Kodėl Lietuvoje turėjo žlugti buržuazija? Buvo per didelis turto dievinimas, socialinė nelygybė, dėl žemės pėdos lietuvis lietuviui gerklę kando… Visada tas susiskaldymas yra žalingas, ypač mažai tautai. Tad vyresnioji karta jau atliko savo misiją, visokiais būdais, parama, fondais rėmė laisvės bylą. Ir ją laimėjome. Po 1990 metų atvykę irgi glaudžiasi prie bažnyčių, kas gali, gieda choruose. Kaip dabar nustatysi, kiek kas galėtų daugiau? Juk ir jie pavargę, nori greičiau užsidirbti, o kiti – ir įsikurti visam laikui. Mus visus turėtų jaudinti, kas atsitiks su jų vaikais ir vaikučiais, juk dažniausiai sukuriamos mišrios šeimos, ir jaunimas nebekalbės lietuviškai. Taip atsitiko su daugumos pokario emigrantų vaikais, jie jau beveik nebekalba lietuviškai. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie išsaugojo Donelaičio ir Maironio kalbą. Kaip skaudu matyti, kai geriausi veikalai, lietuviškai rašyti, atiduodami kažkur. Lietuviškos knygos – tai mūsų kultūra, kitoks požiūris į pasaulį. Žinoma, geriau, jeigu prie kokios ,,Seklyčios” jos būtų surinktos, gal kas ateityje domėsis jomis, skaitys. Tie, kuriems knyga jau nereikalinga, jie jau yra susvetimėjusios pasaulėjautos, jiems Lietuva – tik tarp kitko. Tiesa, gavę aukštus postus, visada jie gins Lietuvos interesus ir kada nors pasakys, kad jo ar jos šaknys – iš Lietuvos. Išeivijos veikla atrodo jau prigesusi, bet kad ir Lietuvoje žmonės apatiški, nusivylę politikais. Kaip matote, problemų yra be galo daug.

– Kuo konkrečiai užsienio lietuviai gali prisidėti prie Tėvynės atgimimo?

– Pirmiausia, turėtų prisidėti prie naujo sąjūdžio įsigalėjimo. Čia nesvarbu forma: ar susėsti prie židinių, ar prie naujos sąjūdžio grupės, svarbu, kad būtų konkrečiai nagrinėjamos temos, o ne vien žiūrima į praeitį, palaikomi tautiniai jausmai. Pvz., reikėtų panagrinėti, kokios yra įstatyminės sąlygos verslininkams sugrįžti į Lietuvą. O tada spausti Vyriausybę, kad jas palengvintų. Tada sugrįš daugiau žmonių. Gal būtų geriau kelis metus valstybei atleisti juos nuo mokesčių (pateikiant pavyzdžius, kaip daroma kitose valstybėse)? Tada besikuriantieji savaip kels ekonominį lygį: jie jau statys, kurs, rengs sau, bet tuo pačiu gražins Lietuvos veidą, mokės algas, didės darbo vietų skaičius. Arba kita tema. Kodėl rusai siurbia prie Karaliaučiaus iš jūros naftą, o lietuviai nesusitaria su latviais? Juk naftai sienų nėra. Kodėl taip pigiai buvo parduodama Baltarusijai elektros energija, o saviems piliečiams brangiai? Gal geriau sumažinti kainą ir mes masiškai ją naudosime? Mažiau reiks naftos, dujų, pigesnė bus produkcija ir t. t. Taigi šios poleminės mintys reikalauja profesionalų objektyvaus nagrinėjimo ir atsakymo. Tik tada nuimsime tą ranką, kuri padarė, kad pusė žmonių sakytų: pirmiau buvo geriau gyventi, o dabar blogiau. Tai Kremliaus psichologinis laimėjimas. Daug ir įvairių yra formų bei būdų, kuriais ir prisidedama prie tautos išlikimo.

– Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?

– Jeigu galėčiau, tai visus apkabinčiau ir parsivesčiau į Lietuvą. Na, dalis yra įsižeidę – ką man davė Lietuva? Jau laikas galvoti, o ką pats/pati gali duoti Tėvynei. Kad ir kokia būtų motina, ji yra motina, ir reikia ją suprasti, pamokyti, nušluostyti jos veidą. O Amerikoje būnant galima padaryti daug. Priminti JAV Prezidentui, kad nedarytų klaidų, juk mes norime Obama tik gero. Jeigu pasirašė tiek Europos vidurio kraštų laišką, vadinasi, kai kurie jo patarėjai yra prasti, jie neturi supratimo, kas yra rusų totalitarizmas. Reikėtų įsteigti institutus, kurie nagrinėtų šį reiškinį, kaip buvo valdant prezidentui Ronald Reagan.

– Ačiū už atsakymus. Linkime sėkmės, bandant suglausti dvi lietuviškas šakas.

– Jums linkiu, kad ,,Draugas” sulauktų antrojo šimtmečio. Tik gaila, kad jau nebesusitiksime... O brangius tautiečius kviečiu aptarti šias čia mano išsakytas mintis po šv. Mišių Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje Brighton Park. Parapijos tel.: 773-523-1402.

Kalbino
Dalia Cidzikaitė