Liepos 4-ąją gyvensime daina

LAIMA APANAVIČIENĖ

Atrodo, dar taip neseniai VIII Dainų šventės Čikagoje uždarymo iškilmėse vyriausioji meno vadovė muzikė Rita Čyvaitė-Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas Audrius Polikaitis lyg estafetės lazdelę perdavė IX Dainų šventės organizavimą torontiškiams – vyriausiajai meno vadovei muzikei Daliai Skrinskaitei-Viskontienei ir organizacinio komiteto pirmininkams Pauliui ir Rasai Kurams, o jau kraunamės lagaminus vykti į Kanadą.

Po 32 metų pertraukos torontiečiai ruošiasi priimti svečius. ,,Hershey Centre” į darnų chorą susilies 249 vaikų, 288 jaunuolių ir 579 suaugusiųjų balsai! Vieningai dainuos tie, kurie kažkada čia, šiapus Atlanto, pradėjo kurti Dainų šventės tradicijas, naujoji jaunimo karta, užaugusi emigracijoje, ir gausus būrys dar neseniai čia, į Šiaurės Ameriką, atvykusiųjų. Liepos 4 d. daina gyvens ir į šią gražią šventę susirinks iš Airijos, Lenkijos, Vokietijos ir, žinoma, iš Lietuvos atkakę dainininkai.

Ne paslaptis – daina padeda žmogui gyventi, pratęsia vis atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Lietuvis nuo mažens myli dainą, tad nenuostabu, kad ir atvykęs į svetimą šalį jis nuo pat pradžių ėmėsi tęsti lietuviškas dainų švenčių tradicijas. Lietuvių išeivijoje pirmosios dainų šventės Stasio Šimkaus pastangomis įvyko 1916 m. 1939 m. New York pasaulinėje parodoje buvo surengta Juozo Žilevičiaus vadovaujama lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, per 3,000 dainininkų). 1946 m. Viurcburg (Vokietija) būta net lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventės (dalyvavo apie 400 dainos mėgėjų).   

1949 m. iš Vokietijos į Šiaurės Ameriką atvykę gyventi lietuviai taip pat būrėsi į chorus, galvojo apie dainų šventes. Jau 1953 metų rugpjūčio 20 d. Čikagoje vykusiame Amerikos lietuvių Romos katalikų (ALRK) Vargonininkų sąjungos seime kilo sumanymas rengti dainų šventę. Deja, tie planai neišsipildė. Tačiau žmonės nenuleido rankų.

1955 metų vasario 6 d. buvo sukviestas muzikų ir organizacijų atstovų susirinkimas, jo metu sudarytas 15 asmenų plenumas. Buvo suburtas vykdomasis Dainų šventės komitetas: Alice Stephens – pirmininkė, Vytautas Radžius ir Justas Kudirka – vicepirmininkai, Juzė Daužvardienė – patarėja, Juozas Kreivėnas, Agnė Jasaitytė ir Elena Blandytė – sekretoriai, Albinas Dzirvonas – iždininkas, Vladas Būtėnas – spaudos reikalų vadovas. Tų pačių metų liepos 16 d. bendrame Dainų šventės komiteto posėdyje su JAV Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos valdyba buvo sutarta, kad Dainų šventę globos JAV LB Čikagos apygarda. Garbės dirigentu buvo pakviestas prof. J. Žilevičius. Šventėje dalyvavo 34 chorai (apie 1,200 dainininkų). Šventė vyko ,,Chicago Coliseum” auditorijoje.

Pasibaigus šventei muzikos kritikas Vladas Jakubėnas žurnale ,,Aidai” rašė: ,,Programa buvo rūpestingai išmokta. Jungtinio choro dainos skambėjo gryna intonacija. Nepasitaikė nė vieno jaučiamo detonavimo. Būta tik vieno kito ritminio netikslumo. Dalyvavo jungtinis choras, rinktinis mišrus choras, moterų ir vyrų chorų grupės. Koncerto dieną vėsi vasara staiga pasikeitė – termometras peržengė 100 laipsnių F. Dirbtinio vėsinimo neturinčioje salėje kaitra buvo neįsivaizduojama. Visi bilietai buvo išparduoti. Moralinis pelnas – JAV ir Kanados lietuviai įvykdė didelį darbą, kurio pasisekimas pakels mūsų savigarbą ir įkvėps mums daugiau noro palaikyti ir ugdyti tautinę kultūrą.”

Iki šiol Amerikos žemyne surengtos aštuonios šventės – 1656, 1961, 1966, 1971, 1978, 1983, 1991 ir 2006 metais. Visos jos vyko Čikagoje, išskyrus 1978 m., kuri vyko Toronto.

Net Sibiro šalčiai nenutildė lietuviško dainavimo. 1952 m. Igarkos lietuviai tremtiniai, dainų mėgėjai, susibūrė į chorą ir 1953 m. birželio mėnesį Igarkoje surengė Dainų šventę. Choras sudainavo keletą lietuviškų dainų, šventėje pasirodė tautinių šokių šokėjai ir dūdų orkestras.

Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta Kaune 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena”. Šventės sumanytojas buvo Juozas Žilevičius. Taip taip, tai tas pats J. Žilevičius, pa kviestas būti garbės dirigentu pirmojoje Dainų šventėje Čikagoje. Pirmojoje ,,Dainų dienoje” dalyvavo 77 chorai (3,000 dainininkų), klausėsi 50,000 klausytojų. Taip prasidėjo iki šiol tebesitęsiančios didžiosios Dainų šventės Lietuvoje. Tačiau iki jų buvo eita jau prieš tai – 1895 m. gruodžio 2 d. Vydūnas (V. Storosta) įsteigė Tilžės lietuvių giedotojų draugijos šventę, 1899 m. kompozitorius J. Naujalis įkūrė slaptą ,,Dainos” draugiją, 1910– 1911 m ruošiami „Klojimų vakarai” ir t. t. Tai didžiųjų Dainų švenčių pradžia. Dainos mylėtojų Lietuvoje nesustabdė ir sovietmetis. Keitėsi tik švenčių pavadinimai, pamažu prie jų prisidėjo šokėjai, liaudies ansambliai.

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką pripažino Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

,,Aštuntoji Lietuvių dainų šventė ‘Atsiliepk daina’, įvykusi 2006 metų liepos 1–2 dienomis Čikagoje, įrodė, kad ir po 50ties metų išeivijoje yra gyva dainų švenčių tradicija, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijoje būtina tęsti lietuvišką veiklą, norint ir toliau išlaikyti ir vystyti tėvų ir senelių atvežtą ir paliktą turtą: kalbą, muziką, dainą. (...) Išeivija savo istoriją paženklino veiklos gyvybingumu ir džiugios ateities ženklu. 50 metų skambėjome daina, vėliau atsiliepėm daina, ir toliau gyvensime daina”, – įsitikinę IX Dainų šventės organizatoriai. Tad lrytoj dar kartą – gyvenkime daina!