Liepos 4-ąją gyvensime daina
LAIMA APANAVIČIENĖ
Atrodo, dar taip neseniai VIII Dainų šventės Čikagoje uždarymo
iškilmėse vyriausioji meno vadovė muzikė Rita Čyvaitė-Kliorienė
ir organizacinio komiteto pirmininkas Audrius Polikaitis lyg estafetės
lazdelę perdavė IX Dainų šventės organizavimą
torontiškiams – vyriausiajai meno vadovei muzikei Daliai
Skrinskaitei-Viskontienei ir organizacinio komiteto pirmininkams
Pauliui ir Rasai Kurams, o jau kraunamės lagaminus vykti į Kanadą.
Po 32 metų pertraukos torontiečiai ruošiasi priimti svečius.
,,Hershey Centre” į darnų chorą susilies 249 vaikų, 288 jaunuolių
ir 579 suaugusiųjų balsai! Vieningai dainuos tie, kurie kažkada čia,
šiapus Atlanto, pradėjo kurti Dainų šventės tradicijas,
naujoji jaunimo karta, užaugusi emigracijoje, ir gausus būrys dar
neseniai čia, į Šiaurės Ameriką, atvykusiųjų. Liepos 4 d. daina
gyvens ir į šią gražią šventę susirinks iš
Airijos, Lenkijos, Vokietijos ir, žinoma, iš Lietuvos atkakę
dainininkai.
Ne paslaptis – daina padeda žmogui gyventi, pratęsia vis
atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes.
Lietuvis nuo mažens myli dainą, tad nenuostabu, kad ir atvykęs į
svetimą šalį jis nuo pat pradžių ėmėsi tęsti lietuviškas
dainų švenčių tradicijas. Lietuvių išeivijoje pirmosios
dainų šventės Stasio Šimkaus pastangomis įvyko 1916 m.
1939 m. New York pasaulinėje parodoje buvo surengta Juozo Žilevičiaus
vadovaujama lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, per 3,000
dainininkų). 1946 m. Viurcburg (Vokietija) būta net lietuvių pabėgėlių
stovyklų chorų dainų šventės (dalyvavo apie 400 dainos
mėgėjų).
1949 m. iš Vokietijos į Šiaurės Ameriką atvykę gyventi
lietuviai taip pat būrėsi į chorus, galvojo apie dainų šventes.
Jau 1953 metų rugpjūčio 20 d. Čikagoje vykusiame Amerikos lietuvių
Romos katalikų (ALRK) Vargonininkų sąjungos seime kilo sumanymas rengti
dainų šventę. Deja, tie planai neišsipildė. Tačiau žmonės
nenuleido rankų.
1955 metų vasario 6 d. buvo sukviestas muzikų ir organizacijų atstovų
susirinkimas, jo metu sudarytas 15 asmenų plenumas. Buvo suburtas
vykdomasis Dainų šventės komitetas: Alice Stephens –
pirmininkė, Vytautas Radžius ir Justas Kudirka – vicepirmininkai,
Juzė Daužvardienė – patarėja, Juozas Kreivėnas, Agnė Jasaitytė ir
Elena Blandytė – sekretoriai, Albinas Dzirvonas –
iždininkas, Vladas Būtėnas – spaudos reikalų vadovas. Tų pačių
metų liepos 16 d. bendrame Dainų šventės komiteto posėdyje su
JAV Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos valdyba buvo sutarta, kad
Dainų šventę globos JAV LB Čikagos apygarda. Garbės dirigentu
buvo pakviestas prof. J. Žilevičius. Šventėje dalyvavo 34 chorai
(apie 1,200 dainininkų). Šventė vyko ,,Chicago Coliseum”
auditorijoje.
Pasibaigus šventei muzikos kritikas Vladas Jakubėnas žurnale
,,Aidai” rašė: ,,Programa buvo rūpestingai išmokta.
Jungtinio choro dainos skambėjo gryna intonacija. Nepasitaikė nė vieno
jaučiamo detonavimo. Būta tik vieno kito ritminio netikslumo. Dalyvavo
jungtinis choras, rinktinis mišrus choras, moterų ir vyrų chorų
grupės. Koncerto dieną vėsi vasara staiga pasikeitė – termometras
peržengė 100 laipsnių F. Dirbtinio vėsinimo neturinčioje salėje kaitra
buvo neįsivaizduojama. Visi bilietai buvo išparduoti. Moralinis
pelnas – JAV ir Kanados lietuviai įvykdė didelį darbą, kurio
pasisekimas pakels mūsų savigarbą ir įkvėps mums daugiau noro palaikyti
ir ugdyti tautinę kultūrą.”
Iki šiol Amerikos žemyne surengtos aštuonios
šventės – 1656, 1961, 1966, 1971, 1978, 1983, 1991 ir 2006
metais. Visos jos vyko Čikagoje, išskyrus 1978 m., kuri vyko
Toronto.
Net Sibiro šalčiai nenutildė lietuviško dainavimo. 1952
m. Igarkos lietuviai tremtiniai, dainų mėgėjai, susibūrė į chorą ir
1953 m. birželio mėnesį Igarkoje surengė Dainų šventę. Choras
sudainavo keletą lietuviškų dainų, šventėje pasirodė
tautinių šokių šokėjai ir dūdų orkestras.
Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta Kaune 1924 m.
rugpjūčio 23–25 d. Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji
buvo vadinama „Dainų diena”. Šventės sumanytojas
buvo Juozas Žilevičius. Taip taip, tai tas pats J. Žilevičius, pa
kviestas būti garbės dirigentu pirmojoje Dainų šventėje
Čikagoje. Pirmojoje ,,Dainų dienoje” dalyvavo 77 chorai (3,000
dainininkų), klausėsi 50,000 klausytojų. Taip prasidėjo iki šiol
tebesitęsiančios didžiosios Dainų šventės Lietuvoje. Tačiau iki
jų buvo eita jau prieš tai – 1895 m. gruodžio 2 d. Vydūnas
(V. Storosta) įsteigė Tilžės lietuvių giedotojų draugijos
šventę, 1899 m. kompozitorius J. Naujalis įkūrė slaptą
,,Dainos” draugiją, 1910– 1911 m ruošiami
„Klojimų vakarai” ir t. t. Tai didžiųjų Dainų
švenčių pradžia. Dainos mylėtojų Lietuvoje nesustabdė ir
sovietmetis. Keitėsi tik švenčių pavadinimai, pamažu prie jų
prisidėjo šokėjai, liaudies ansambliai.
2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir
šokių švenčių tradiciją ir simboliką pripažino Žmonijos
žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
,,Aštuntoji Lietuvių dainų šventė ‘Atsiliepk
daina’, įvykusi 2006 metų liepos 1–2 dienomis Čikagoje,
įrodė, kad ir po 50ties metų išeivijoje yra gyva dainų
švenčių tradicija, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę,
išeivijoje būtina tęsti lietuvišką veiklą, norint ir
toliau išlaikyti ir vystyti tėvų ir senelių atvežtą ir paliktą
turtą: kalbą, muziką, dainą. (...) Išeivija savo istoriją
paženklino veiklos gyvybingumu ir džiugios ateities ženklu. 50 metų
skambėjome daina, vėliau atsiliepėm daina, ir toliau gyvensime
daina”, – įsitikinę IX Dainų šventės organizatoriai.
Tad lrytoj dar kartą – gyvenkime daina!