Čikagoje ir jos apylinkėse
susikūrė judėjimas Lietuvos pilietybei išsaugoti

VIOLETA RUTKAUSKIENĖimizas

Lietuviai, gyvenantys užsienio šalyse, buriasi bendram tikslui – prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę išsaugojimui. 2011 m. birželio 15 dieną Čikagos apylinkių lietuviškų bendruomenių, organizacijų, partijų, visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos bei lituanistinių mokyklų atstovai įsteigė Judėjimą Lietuvos pilietybei išsaugoti.

Iniciatyvinės grupės sueigoje, vykusioje Bernardo ir Reginos Narušių namuose Cary, IL, susirinkusieji aptarė Lietuvos pilietybės aktualijas, daugeliui trečiosios bangos emigrantų aktualaus naujos redakcijos Pilietybės įstatymo svarbą ir jo problemiškumą po 1990 m. kovo 11 d. į užsienį išvykusiems ir kitos valstybės pilietybę įgijusiems lietuviams, jų šeimų nariams bei užsienyje gimusiems jų vaikams, naujojo Pilietybės įstatymo sudarytus apribojimus, svarstė įstatymo perredagavimo ir jo suderinimo galimybes.

Į šį spontaniškai surengtą susirinkimą atvyko JAV LB Vidurio Vakarų apygardos ir Lemont apylinkės pirmininkė Birutė Kairienė, apylinkės atstovai Zita Litvinienė, Onutė Plečkaitytė, Rimantas Dirvonis, šiaurinio Illinois Waukegan-Lake county apylinkės atstovai Daiva ir Andrius Jasmantai, Remigijus ir Beata Ivanovai, Gedimino lituanistinės mokyklos mokytojos Asta Buračaitė, Violeta Rutkauskienė, Lietuvos krikščionių partijos atstovai Čikagoje Nerijus Makselis ir Laisvis Valinčius, taip pat JAV lietuvių visuomeninio komiteto už dvigubą pilietybę atstovės – istorikė Rūta Kuncienė ir internetinio laikraščio Bičiulystė.com vyr. redaktorė Ligija Tautkuvienė. (Pastarosios dvi prie kuriamo judėjimo neprisijungė, tačiau išplatino atskirą kreipimąsi (,,Draugas”, 2011 m. liepos 12/14 d.), kuriame klaidingai pateikė naujai besikuriančio judėjimo keliamus tikslus.) Susirinkimą savo namuose priėmė ir globojo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė, jos vyras Bernardas Narušis. Pasitarus nutarta įkurti visuomeninį judėjimą, kuris dės pastangas ir kovos už Lietuvos pilietybės išsaugojimą visiems iš Lietuvos išvykusiems ir kitos šalies pilietybę įgijusiems tautiečiams.

 Oficialiai judėjimas vadinsis Judėjimas Lietuvos pilietybei išsaugoti, sutrumpintai – Judėjimas LPI. Bendru sutarimu Judėjimo LPI koordinatore išrinkta Asta Buračaitė – Gedimino lituanistinės mokyklos mokytoja, direktorės pavaduotoja. Praėjusį sekmadienį, liepos 24 d., judėjimo nariai ir naujai besijungiantys dar kartą aptarti Pilietybės įstatymo svarbos susirinko ,,Kunigaikščių užeigoje”. Susitikime, kuriame dalyvavo 22 žmonės, buvo išsakyta daug įdomių pastebėjimų, aptarta daug svarbių reikalų, numatyti artimiausi darbai ir uždaviniai, su nauju Pilietybės įstatymu iškilusios problemos. Šiuo metu judėjimas vienija jau daugiau kaip 1,050 narių, gyvenančių tiek Čikagos apylinkėse, tiek ir visoje Amerikoje. Su džiaugsmu pranešame, kad šis judėjimas jau įsikūrė ir Lietuvoje, kuriasi grupės visoje Europoje. Remiantys judėjimą atsiliepia net iš Naujosios Zelandijos ir kitų tolimų pasaulio vietų.

Judėjimo LPI nariai yra lygūs ir turi lygias teises atstovauti Judėjimui LPI viešuose renginiuose, susibūrimuose bei žiniasklaidoje. Visų tikslas yra bendras – prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę išlaikymas. Norintys padėti bei prisijungti prie Judėjimo LPI turi raštu pranešti Judėjimo išrinktam atstovauti asmeniui (šiuo metu Astai Buračaitei) el. paštu: info@pilietybė.com. Judėjimo LPI nariu gali tapti kiekvienas tautietis ir Lietuvos pilietis, kuris pritaria šiam judėjimui ir dalyvauja jo veikloje savo valia. Kiekvienas žmogus, prisijungęs prie judėjimo, tampa jo nariu.

Judėjimas jau turi sukūręs veikiančią savo internetinę svetainę (www.pilietybė.com), taip pat užregistruotą grupę socialiniame tinkle ,,Facebook” – Judėjimas Lietuvos pilietybei išsaugoti.

• • •
 Lietuviai, gyvenantys išeivijoje, negali sutikti su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Pilietybės įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. ir užkertančiu galimybę daugeliui užsienyje gyvenančių Lietuvos žmonių išlaikyti iki išvykimo iš Lietuvos turėtą LR pilietybę. Priimtas įstatymas skelbia, kad asmenys, išvykę iš Lietuvos po 1990 metų ir įgiję kitos šalies pilietybę, automatiškai praranda Lietuvos pilietybę. Šis įstatymas skaudžiai paliečia jų užsienyje gimusius vaikus, kurie, sulaukę pilnametystės, gimimu įgydami užsienio šalies pilietybę, pagal įsigaliojusį LR įstatymą verčiami atsisakyti per tėvus įgyjamą Lietuvos pilietybę. Todėl į Judėjimą LPI įsitraukė labai daug Lietuvoje gimusių žmonių. Jiems – tai skaudi problema, ir jie nori kovoti už savo teisę likti Lietuvos piliečiais. Lietuvos tauta yra vieninga ir nedaloma, Lietuvos pilietybė yra daugeliui įgimta ir jos niekas neturi teisės atimti. Skaudžiausia tai, kad emigravusių lietuvių vaikai bei anūkai praras teisę būti lietuviais, praras savo, kaip Lietuvos piliečių, tapatybę vien dėl to, kad yra gimę užsienio šalyse. Siekdami sustabdyti Lietuvos tautos išnykimą, privalome kovoti už savo teisę būti LR piliečiu.

Emigracija yra neišvengiamas reiškinys, todėl Lietuvos įstatymai turi būti keičiami pagal žmonių interesus, jie neturi būti nukreipti nė prieš vieną Lietuvos pilietį ar Lietuvoje gimusį žmogų, jų palikuonį ar didelę jų grupę. Įstatymas negali versti atsisakyti to, kas įgyjama su gimimu Lietuvos žemėje. Įstatymai turi būti kuriami tautos ir valstybės interesams palaikyti, o ne įstatymus kuriančių valdžios atstovų poreikiams tenkinti, manant, kad taip galima sustabdyti masinę tautos emigraciją. Vykstanti globalizacija ir taip sumažins lietuvių skaičių pasaulyje, bet kodėl to siekia Lietuvos įstatymo kūrėjai, valdžios vyrai ir moterys? Todėl kreipiamės į Jus, kad, prisijungę prie Judėjimo LPI, mes visi pakeistumėme šį nesusipratimą, kad Lietuvos istorijoje daugiau niekas nedarytų tokių lemtingų klaidų. Būkime vieningi ir drąsūs bei išsaugokime tai, kas mums yra svarbiausia – Lietuvos žmones.

Kviečiame prisijungti, draugauti siekiant visiems svarbaus tikslo – išsaugoti prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę mums, mūsų vaikams bei anūkams, kurkime šį judėjimą visose pasaulio šalyse, kur gyvena Lietuvos žmonės.

Judėjimo LPI tikslai:

Visi Lietuvos žmonės turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Niekas ir niekada negali jos atimti ar apriboti, nebent asmuo pats raštu to oficialiai paprašė ar jo teisę į pilietybę apribojo teismas už veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos tautą, valstybę ar jos Konstituciją.

Judėjimas siekia:

1. Išsaugoti prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę visiems Lietuvoje gimusiems žmonėms, kurie turi tiesioginį ryšį su Tėvyne, nėra jo nutraukę, yra susieti su ja žemės ir kraujo saitais, jų palikuonims ir užsienyje gimusiems jų vaikams, tiems, kurie nori ir siekia pilietybę išsaugoti bei ją brangina, net ir būdami kitos šalies gyventojais ar piliečiais.

2. Siekti, kad Pilietybės įstatymas vienodai apjungtų visų kartų emigracijos, tremtinių ir išvykusiųjų grupes, neišskiriant nė vienos iš jų. Prieš įstatymą visos grupės yra lygios, neturi būti jokių diskriminacinių apribojimų ar apribojimų rūšiuojant į grupes.

3. Siekti, kad pilietybės išsaugojimo nuostatos būtų sureguliuotos pilietybės įstatymų ir neprieštarautų Konstitucijai, o ne pakeitimais Konstitucijos referendumu. Kviesti diskusijai Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius dalyvauti šį klausimą aptariant ir jį svarstant.

 4. Siekti, kad visame pasaulyje gyvenantys lietuviai, norintys išlaikyti prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę, aktyviau dalyvautų ir prisidėtų prie Lietuvos gerovės puoselėjimo, pilietinių pareigų atlikimo ir visokeriopų santykių su Tėvyne palaikymo.

 Uždaviniai:

• Raginti Lietuvos piliečius, gyvenančius už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, aktyviai dalyvauti LR Seimo, LR Prezidento ir kituose rinkimuose, atliekant pareigą savo Tėvynei;
• Bendrauti su žiniasklaida prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę klausimais;
• Informuoti visomis informacinėmis priemonėmis Judėjimo LPI narius Lietuvos pilietybės išlaikymo klausimu;
• Supažindinti su Judėjimu LPI Lietuvos valdančias politines struktūras, susisiekti su LR Seimo nariais diskusijai dėl prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę klausimu;
• skatinti savo artimuosius, draugus bei gimines prisijungti prie bendro tikslo siekimo;
• stiprinti ryšį tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių, nes Lietuva – viena Tauta.

 Skleiskite šią žinią visiems, nes tik mūsų vienybė ir drąsa gali pakeisti mūsų ateitį, ateitį mūsų vaikams ir anūkams. Niekas negali atimti ar apriboti mūsų įgimtos pilietybės! Būkime aktyvūs ir mums pasiseks! Kurkite Judėjimą LPI savo mieste, savo bendruomenėje, nes tik patys esame atsakingi už savo ateitį. Laukti nebėra laiko!

Visą informaciją apie Judėjimą LPI galite rasti svetainėje www.pilietybe.com bei socialiniame tinkle ,,Facebook” grupėje ,,Judėjimas Lietuvos pilietybei išsaugoti”.

Violeta Rutkauskienė – Judėjimo Lietuvos pilietybei išsaugoti atstovė.