jrkarchivesJono Kuprio nuotraukos


Nuo šiol išeivijos kilnojamuoju archyvu rūpinsis naujai įkurtas Komitetas archyvų reikalams

DALIA CIDZIKAITÈ

,,Dar niekad nebuvo taip svarbu sutelkti visas jėgas ir išteklius, siekiant išsaugoti mūsų lietuviškos išeivijos JAV kultūrinės, visuomeninės ir politinės veiklos archyvus”, – 2008 metais Pasaulio lietuvių centre, Lemont, vykusiame XIV Mokslo ir kūrybos simpoziume teigė tuometinė JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Dalė Lukienė. Susirūpinimas dėl nykstančių ar naikinamų išeivijos archyvų nuskambėjo ir šiais metais sausio 21 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Washington, DC surengtame teletilte tarp JAV ir Lietuvos, skirtame lietuvių kilnojamojo kultūrinio paveldo JAV klausimams. Ir nors JAV lietuvių archyvų išsaugojimas jau kurį laiką buvo įvardijamas kaip rimta ir neatidėliotina spręsti problema, iki šiol nebuvo vieno telktinio centro, kuris rūpintųsi ne tik JAV lietuvių kultūrinio archyvo išsaugojimu, bet ir jo sutvarkymu, išlaikymu. Nuo šiol tuo rūpinsis po JAV LB Krašto valdybos skėčiu neseniai įkurtas JAV LB Krašto valdybos komitetas archyvų reikalams (trumpai – Archyvų komitetas), kuriam pirmininkauja D. Lukienė.

jrkarchiveŠiuo metu lietuvių kilnojamojo archyvo (bibliotekų, archyvų, muziejų) JAV išsaugojimas susiduria su keliomis problemomis ir iššūkiais. Vis daugiau iškilių išeivijos veikėjų pasitraukia Anapilin, ne viena lietuviška organizacija, anksčiau buvusi gyvybinga, nusprendžia nutraukti savo veiklą ir užsidaryti. Daug tokiems žmonėms ir organizacijoms priklausančių archyvų yra išsiunčiama į įvairius Lietuvos miestus, miestelius, muziejus ar privačius rinkinius. Sunku sužiūrėti ne tik kokie, bet ir kur tie archyvai nusėda. Pasitaiko atvejų, kai archyvai iš viso prarandami – nėra pakankamai sutelktų pastangų ir žmonių, kurie rūpintųsi tokių archyvų išgelbėjimu, jų surinkimu ir saugojimu. Tą reikėtų padaryti kuo skubiau, kol dar yra žmonių, kurie išeivijos istoriją ir archyvinę medžiagą žino, pažįsta, supranta ir gali tiksliai turimus dokumentus įvertinti ir aprašyti.

Nors JAV yra du sėkmingai veikiantys didžiuliai ir turtingi archyvai: Pasaulio lietuvių archyvas Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (LTSC), Jaunimo centre, Čikagoje, ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) Putnam, CT, šiuo metu ypač svarbu pasirūpinti tolesniu šių dviejų archyvų išsaugojimu, praplėtimu, tvarkymu ir prieinamumu, užtikrinant nuolatinę finansinę paramą. Tai, anot D. Lukienės, yra bene sunkiausias darbas.

Anksčiau, pradėjus archyvus kurti, juose dirbo tuo besidomintys asmenys – savanoriai. Šiais laikais sunku tokiems darbams savanorių rasti. Nors vis dar yra atsidavusių žmonių, kurie nemokamai dirba su archyvais, jų skaičius mažėja, jų pajėgų jau nepakanka. Todėl pats laikas pradėti galvoti apie samdomus profesionalus. Taip pat reikia ir trūksta archyvavimo specialistų, ypač informacijos technologijos ir bibliotekinių sistemų žinovų.

Ne paskutinėje vietoje yra ir archyvams laikyti tinkamų nuolatinių savų patalpų klausimas. Pavyzdžiui, LTSC šiuo metu nuomoja patalpas iš Jaunimo centro ir tėvų jėzuitų. Visos lėšos, kurias Centras gauna iš Lietuvių Fondo, paskiriamos nuomai. Pajamos, kurias LTSC gauna iš aukų, padengia tik samdomų darbuotojų algas.

Naujo komiteto tikslai ir gairės

JAV LB rėmuose įkurtas Archyvų komitetas bandys sudaryti ilgalaikius archyvinės medžiagos surinkimo ir išsaugojimo planus, ieškos finansavimo tiek šiuo metu jau egzistuojantiems archyvams ir centrams, tiek pavieniams projektams, susijusiems su JAV lietuvių kilnojamojo archyvo išsaugojimu.

Ką svarbu atlikti?

l Surinkti į archyvus saugoti dar nepadėtą archyvinę medžiagą.

l Viešai paskelbti ir nurodyti, kur asmenys ar organizacijos, turintys archyvinės medžiagos, gali ją pristatyti.

l Siekiant apsaugoti archyvinę medžiagą, reikia ją: 1) tinkamai atrinkti; 2) sukataloguoti ir aprašyti; 3) įtraukti į skaitmeninę sistemą ir 4) saugoti tinkamomis sąlygomis.

l Apie turimus archyvus paskelbti daugiau žinių, ypač internete, kad mokslininkai, ieškantys medžiagos, žinotų, kur ją rasti.

l Svarbu vieno asmens ar organizacijos archyvų neišdalinti į kelias vietas, nes archyvinio rinkinio suskaldymas ir išskirstymas į kelis mažesnius vienetus sumažina archyvinės medžiagos vertę, apsunkina jos naudojimą moksliniams tyrinėjimams ir darbams.

l Surasti nuolatinį finansavimą archyvams išlaikyti, įtraukiant JAV LB, JAV esančius fondus, Lietuvos Respublikos valdžią, ieškant finansinės paramos JAV ir tarptautinėse organizacijose, tarp mecenatų.

l Surasti profesionalią darbo jėgą archyvams tvarkyti, saugoti ir prižiūrėti. 

l Užtikrinti patalpų, kuriose saugomi archyvai, išaikymą.

Pirmasis Archyvų komiteto susirinkimas įvyko š. m. gegužės 1 d., šeštadienį, ,,Draugo” patalpose. Susirinkimo metu aptarti komiteto tikslai ir gairės; įvardytos archyvų problemos ir svarstytini klausimai; nustatyti svarbiausi artimiausiu metu reikalingi atlikti darbai. Archyvų komitetą sudaro: pirm. Dalė Lukienė, MLS (Washington, DC); Daiva Barzdukienė, MLS (Washington, DC); Danguolė Kviklytė, MLS (Čikaga); Dalia Cidzikaitė, PhD (Čikaga); Augustinas Idzelis, PhD (Čikaga); Saulius Kuprys, PhD (Čikaga); Vytautas Bieliauskas, PhD (Cincinnati, OH) ir Ramūnas Kondratas, PhD (Washington, DC, Vilnius). ,,Su laiku dingsta atmintis, kuri, laikui bėgant, pasidaro nebepatikima kaip istorinis šaltinis, – sako naujai sukurto Archyvų komiteto pirmininkė D. Lukienė. – Tikri ir patikimi išlieka tik dokumentai, tai yra spausdinti leidiniai, knygos, žurnalai, rankraščiai, laiškai, dienoraščiai, nuotraukos, garso įrašai ir kt. Mums, ypač šiandien, praėjus jau daugiau nei šešiasdešimt metų po pokarinės išeivijos atvykimo į JAV, yra svarbu išsaugoti mūsų surinktą archyvinę dokumentaciją (...). Ar po dešimties metų dar bus pasiryžėlių, kurie norės ar jaus pareigą išeivijos archyvus sutvarkyti, jais rūpintis ir juos išsaugoti išeivijos istorijai?”

Rašant straipsnį remtasi Dalės Lukienės surinkta medžiaga ir pranešimais.





Didžiausi lietuvių archyvai JAV:

Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Jaunimo centre, prie Jėzuitų vienuolyno, Čikagoje. Jame yra 8 skirtingi archyvai, įskaitant ir didžiulį Pasaulio lietuvių archyvą. Centre surinkta daugiau nei 112 tūkstančių knygų, spaudos ir archyvinių dokumentų bei muziejinės medžiagos (www.lithuanianresearch.org).

Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL yra laikomi keli gerai sutvarkyti archyvai. Ypač gerai sutvarkytas Skautų sąjungos archyvas, yra išleistas ir katalogas.

Amerikos lietuvių kultūros archyve (Putnam, CT) sukaupta labai daug išeivių kultūrinio turto bei archyvų. Prieš porą metų LR kultūros ministerijos lėšomis atsiųsta bibliotekininkė sukatalogavo labai didelį Kunigų vienybės archyvą, kurio vien aprašymas sudaro apie 600 puslapių.

Istorinės medžiagos yra ir Baltimore Lietuvių namų muziejuje, bibliotekoje ir archyve, taip pat įvairiuose kitų miestų kultūros centruose, parapijose, organizacijose ir privačiuose archyvuose.

Mažiausiai 60 JAV universitetų, institutų, valdžios agentūrų ir muziejų saugoma archyvinė medžiaga lietuviškomis temomis (daugiau žr. www.JAVLB.org, spauskite ,,Lithuanian archives”).