DIALOGAS PRIVALO BŪTI TĘSIAMAS


Į šiais metais gegužės 12-16 dienomis Lietuvos Respublikos Seime Vilniuje vykusius LR Seimo ir PLB komisijos posėdžius išvykę išeivijoje gyvenantys Komisijos nariai be kitų dalykų turėjo ginti ir išeivijoje gyvenančių lietuvių teisę į Lietuvos pilietybę, jiems priėmus kitos valstybės pilietybę. Ar tai jiems pavyko, apie pačią posėdžių sesiją, priimtus nutarimus ir nuveiktus darbus kalbame su viena iš Komisijos narių Dalia Puškoriene. (Pokalbis įvyko prieš š. m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą dvigubos pilietybės įstatymą, kuriame numatomi 7 atvejai, kada kitos užsienio valstybės pilietybę priėmę lietuviai galės išlaikyti ir LR pilietybę. Kadangi minėtas pilietybės įstatymas dar nėra patvirtintas LR prezidento Valdo Adamkaus, o žiniasklaida mirga marga nuo pasisakymų už ir prieš priimtą įstatymą, manome, jog D. Puškorienės mintys apie dvigubą pilietybę tinka ir šiai dienai.)

– Gerbiama Dalia, kuo svarbi buvo ši Komisijos posėdžių sesija? Kokios buvo priimtos rezoliucijos? Kokie, Jūsų nuomone, buvo pasiekti laimėjimai?
– Manau, kad kiekviena šios Komisijos sesija, kaip ir jos pradininkės LR Seimo ir JAV LB Komisijos, yra svarbi jau vien dėl to, kad tai tiesioginis ir labai prasmingas ryšys tarp Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių. Emigracijai sparčiai padidėjus, ši Komisija rūpinasi ne tik Lietuvą ir jos gyventojus liečiančiais klausimais, bet taip pat užsienyje gyvenančių lietuvių poreikiais, lietuvybės ir ryšių su tėvyne išlaikymo problemomis. Šį kartą palietėme daug visiems opių klausimų, išklausėme pranešimus, parašėme rezoliucijas bei kreipimusis į atsakingas institucijas.

– Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos Komisija planavo nagrinėti sesijos metu, buvo dvigubos pilietybės klausimas. Kas buvo nuveikta šiuo klausimu? Ar priimtas koks nors kompromisinis susitarimas? Su kokiomis nuotaikomis ir nuojautomis sugrįžote į Ameriką?
– Į pilietybės klausimą mes žvelgiam ne kaip į dvigubos pilietybės, bet pilietybės, įgytos gimstant, teisės klausimą. Komisijos posėdyje išklausėme tam klausimui spręsti sudarytos darbo grupės vadovo Armino Lydekos informaciją apie parengtą naują Pilietybės įstatymo projektą, Seimo nario Andriaus Kubiliaus informaciją apie jo inicijuotą ir Seimui pateiktą įstatymo projektą, taip pat kitų posėdžio dalyvių nuomones apie susidariusią padėtį sprendžiant dvigubos pilietybės problemas. Komisija kreipėsi į Seimo pirmininką Č. Juršėną, prašydama surengti bendrą visų projektų autorių ir suinteresuotų institucijų, įstaigų, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovų pasitarimą, siekiant kuo greičiau surasti sprendimą, leidžiantį kuo didesniam Lietuvos piliečių skaičiui išlaikyti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę. Komisiją šiame pasitarime atstovautų Komisijos pirmininkė Laima Mogenienė. Pasitarimo dalyviams radus optimalų sprendimą, Komisija prašė svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą ypatingos skubos tvarka. Šiuo klausimu rašėme rezoliuciją, kurioje konstatavome, kad siūlomi sprendimai dar neišsprendžia dvigubos pilietybės problemos, ir atkreipėme dėmesį į 2007 m. balandžio 20 d. tuometinės LR Seimo ir JAV LB Komisijos rezoliuciją, kurioje buvo siūloma priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, leisiančias Lietuvos Respublikos piliečiams, įgijusiems pilietybę gimstant, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Rezoliucijoje pažymėjome, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja prigimtinę teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimstant. Todėl kreipėmės į Lietuvos Respublikos Seimą dar kartą siūlydami papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio trečiąją dalį arba ir 18 straipsnį nuostata, kad nei pilietis, nei jo palikuonys neprarastų Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimstant, prieš savo valią.

Sunku apibūdinti, su kokiomis nuotaikomis ir nuojautomis sugrįžau į Ameriką. Nesu pesimistė, bet būtų naivu galvoti, kad pilietybės klausimas bus taip lengvai išspręstas. Dialogas privalo būti tęsiamas. Tauta – kaip šeima, kuriai kiekvienas jos narys yra brangus, kaip motina, kurios vaikai išsiblaško po platųjį pasaulį, bet ji jų neišsižada, nesmerkia, o su ilgesiu laukia sugrįžtant, jais džiaugiasi, didžiuojasi. Buvo, yra ir bus įvairių priežasčių, dėl kurių lietuviai iš Lietuvos išvyko savo noru, kartais ne savo noru, o dažnai priversti aplinkybių, kurių jie negali paveikti. Taip pat yra daug priežasčių, dėl kurių išvykusieji priėmė kitos valstybės pilietybę, tačiau jie liko lietuviai – ištikimi, mylintys savo tėvynę ir, kaip netolima praeitis įrodo, kovojantys už Lietuvos laisvę ir jos interesus. Lietuva neturi gamtos turtų – nei aukso, nei naftos. Lietuvos turtas yra kiekvienas lietuvis. Lietuva save pristato kaip drąsi tauta! Ar Lietuva turės drąsos savo vaiką, išvykusį į platųjį pasaulį, atstumti, nepripažinti jo savo šeimos nariu? Aš Lietuva pasitikiu ir viliuosi, kad pilietybės klausimas bus išspręstas teisingai.

– Atskiro dėmesio susilaukė ne tik Lietuvoje, bet ir JAV nevienareikšmiškai vertinamas Lietuvos televizijos į užsienį transliavimas ir konkrečiai – ,,TV Lituanica” projektas, kurį remia tiek PLB, tiek ir JAV LB. Kokia šiandieninė šio projekto padėtis? Ar po šios sesijos JAV LB vis dar ketina remti ,,TV Lituanica” projektą?
– Lietuvos televizijos transliavimo į užsienį klausimai, kaip ,,TV Lituanica” projekto vykdymas, lietuviškų programų sklaidos galimybės už Lietuvos ribų, Lietuvos nacionalinės televizijos atitikimas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme apibrėžtai misijai sukėlė daug karštų diskusijų. Mano manymu, posėdžių salėje susidariusi atmosfera susikalbėjimui nebuvo palanki. Šiandieninė šio projekto padėtis nėra išspręsta. Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašė skirti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai papildomų lėšų, reikalingų ,,LTV World” kanalo transliavimo ir aprėpties gerinimui. Be to, Komisija siūlė Lietuvos radijo ir televizijos tarybai atsižvelgti į įvairių kraštų lietuvių bendruomenių teikiamus pasiūlymus dėl ,,LTV World” kanalų rodomų programų turinio, kad jos atitiktų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme numatytą misiją.

– Šiais metais, kaip niekad, iškilo didesnė lietuviškų parapijų JAV uždarymo grėsmė. Praėjusią sesiją į komisijos svarstomų klausimų programą buvo įtrauktas ir lietuviško paveldo, taigi ir lietuviškų parapijų, išeivijoje išsaugojimo klausimas. Kodėl šią sesiją šis klausimas nebuvo svarstomas?
– Į darbotvarkę buvo įtraukti Lietuvių kultūros paveldo užsienio valstybėse išsaugojimo klausimai. Komisijos ankstyvesnio posėdžio laiku aptarėm bendradarbiavimą su Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatu E. Putrimu. Tačiau lietuviškų parapijų išeivijoje išsaugojimo klausimo nesvarstėme. Šiuo klausimu Komisija anksčiau jau buvo kreipusis į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, taip pat į Lietuvos prezidentą V. Adamkų. Nuosavybės teisės ir valstybės santykiai su bažnyčia įvairiose valstybėse skiriasi. Tad lietuviškų parapijų JAV uždarymo klausimas gali būti sprendžiamas tik JAV.

– Viename iš šios sesijos metu duotų interviu PLB pirmininkė R. Narušienė teigė, jog Lietuva nepakankamai dėmesio kreipia į išeiviją, jos problemas ir rūpesčius. Ar, Jūsų nuomone, šioji neseniai pasibaigusi Komisijos sesija susilaukė pakankamo tiek Lietuvos, tiek žiniasklaidos dėmesio?
– Kaip ir anksčiau, iš visų žiniasklaidos kanalų didžiausio dėmesio susilaukėm iš radijo. Kadangi radijas Lietuvos žmonėms yra lengviausiai prieinamas žinių šaltinis, tai Komisija negali per daug skųstis žiniasklaidos dėmesio stoka. Didesnį rūpestį kėlė pastaruoju metu ne visų Komisijos Seimo narių dalyvavimas Komisijos posėdžiuose.

– Ko nepavyko pasiekti šios sesijos metu? Kokių klausimų nespėjote aptarti?
– Dar kartą peržiūrėjus Komisijos šios sesijos darbą, akivaizdu, kad svarstėme aibę klausimų, kurie buvo įtraukti į posėdžių darbotvarkę ir suspėjome visus aptarti. Kai kurių klausimų tikslas buvo susipažinti su problema, kaip pvz., Lietuvos teismų įstatymo ir teismų reformos klausimas, Lietuvos įvaizdžio formavimo situacijos pristatymas. Pažymėdami, kad nepriklausomi teismai yra demokratinės santvarkos esminė dalis, Komisija kreipėsi į Seimo pirmininką išreikšdama susirūpinimą, kad Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas užtruko per ilgai. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlė kuo skubiau prašyti užsienio žinovų išvadų dėl projekto ir pasiūlymų jam tobulinti. Komisija apsvarstė užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo Seimo rinkimuose optimizavimo klausimus ir pažymėjusi būtinybę skatinti užsienio šalyse gyvenančius rinkėjus įgyvendinti rinkimų teisę ir kuo aktyviau dalyvauti Seimo rinkimuose, siūlė Seimui dar kartą svarstyti Seimo rinkimų įstatymo pataisas, įteisinančias balsavimo internetu galimybę. Taip pat kreipėmės į LR užsienio reikalų ministrą siūlydami Užsienio reikalų ministerijai paraginti Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas parengti ir skleisti paskyrimo šalies Lietuvių Bendruomenėje informaciją, reikalingą, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai kuo aktyviau dalyvautų artėjančiuose 2008 metų Seimo rinkimuose.

Vienas iš neužmirštinų pranešimų buvo Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus Vytauto Pinkaus, kuris kalbėjo apie biurokratijos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose mažinimą. Šis klausimas taip pat jau buvo anksčiau Komisijos sesijose keliamas. Mes buvome pasiruošę išvardyti visas mums užsienio lietuvių, siekiančių konsulinių paslaugų, patirtas biurokratines kliūtis. Direktorius savo pranešimu mus maloniai nustebino, pats tas problemas iš savo sudaryto sąrašo išvardijęs ir nurodęs, kaip departamentas jas bando spręsti. Akivaizdu, kad Komisijos darbo vaisiai nebūtinai tuojau pastebimi.

– Dėkoju už atsakymus.

Kalbino Dalia Cidzikaitė