Jono Kuprio nuotr.
Ar kiekviena patirtis yra vertinga?
Iš susitikimo su LGAVO ,,Sugrįžus” nariais
Loreta Timukienė
,,Emigracija”, ,,reemigracija”, ,,adaptacija”,
,,agitacija” – pastaraisiais metais tokiais populiariais
tapę žodžiai ne kartą skambėjo liepos 13 d. Čikagos priemiestyje
Lemont, IL įsikūrusioje ,,Two Rivers” kavinėje vykusio susitikimo
metu. Į susitikimą LGAVO (lietuvių, gyvenusių Amerikoje, visuomeninė
organizacija) ,,Sugrįžus” nariai atvyko iš Los Angeles,
kur dalyvavo liepos 6 d. ten vykusioje šokių šventėje. Be
Čikagos jie ketina aplankyti dar keletą JAV miestų, kur susitiks su ten
įsikūrusiais lietuviais. Su negausiai susirinkusiais tautiečiais
bendravo organizacijos prezidentas ir valdybos pirmininkas, Vilniaus
Biotechnologijos instituto biotermodinamikos ir vaistų tyrimo
laboratorijos vadovas dr. Daumantas Matulis ir bendradarbiavimo ir
ryšių su visuomene koordinatorė Giedrė Ieva Šipailaitė.
Renginio metu netrūko ne tik kalbų apie gražius ,,sugrįžėlių”
tikslus, bet ir kandžių pastabų, pasigirdusių iš pokalbio
dalyvių lūpų.
Atvyko ne agituoti
Kaip renginio pradžioje sakė Marie Curie reintegracijos, Teliasoneros
projekto „Kryptis – namo” stipendiantas D. Matulis,
šio susitikimo tikslas – noras pasidalinti savo grįžimo
namo patirtimi ir pasikalbėti apie tai, kas ,,skauda” lietuvių
išeiviams, gyvenantiems Jungtinėse Valstijose. V. Adamkaus
visuomeninis patarėjas emigracijos klausimais pažadėjo susitikimų metu
išgirstus pasiūlymus, rūpimus klausimus perduoti prezidentui ir
Seimui. Viceprezidentė G. Šipailaitė pristatė organizaciją,
įvardijo jos misiją ir viziją, papasakojo apie nuveiktus darbus. LGAVO
nariai ne kartą pabrėžė, kad jie atvyko į susitikimą ne agituoti, o
pasidalinti savo patirtimi. Susitikimo dalyviai išgirdo
,,sugrįžėlių” pasakojamas istorijas apie savo kelią atgal į
gimtinę. Pasmalsauta, kas juos vis dėlto parviliojo namo. Viena moteris
pabandė įvardyti tas priežastis – nelegalus statusas ir geras
uždarbis. ,,Sugrįžėliai” vardijo ir kilnesnius savo grįžimo
gimtinėn tikslus – savęs įgyvendinimo galimybes, vaikų
lietuviškumo ugdymą, trauką sugrįžti į savą aplinką.
Į kai kuriuos klausimus atsakymų nesulaukta
Tačiau pokalbio metu vėl ir vėl buvo grįžtama prie žemiškų
dalykų. Gal ir viliojančiai atrodo buvusio JAV LB Philadelphia
apylinkės pirmininko D. Matulio išvardytos gėrybės, kurias jis
turi Lietuvoje – naujas automobilis, neseniai pastatytas namas,
gana nemažos iš Europos Sąjungos gaunamos lėšos. Bet ne
vienam susitikimo dalyviui kilo klausimai: ,,Ar gali to tikėtis
kiekvienas sugrįžęs lietuvis? Gal toks gyvenimas laukia tik elito
atstovų?” LGAVO nariai bandė įrodyti, kad taip nėra, vis dėlto jų
kalbos apie gražius savo veiklos tikslus vienai susitikimo dalyvei
priminė sovietmečiu vykusią komjaunuolišką agitaciją. Buvo ir
tokių, kuriems rūpėjo gana konkretūs klausimai, su kuriais susiduriama
nusprendus grįžti atgal į Lietuvą. Gal šie žmonės – būsimi
,,sugrįžėliai”? Ne vienas susitikimo dalyvis pasigedo konkrečių
skaičių. ,,Kiek iš organizacijos narių yra JAV piliečių?”,
,,Kiek lietuvių organizacija parviliojo sugrįžti?” –
atsakymų į šiuos klausimus nebuvo išgirsta.
Politikoje dalyvauti neketina
LGAVO krikštatėviu vadinamas Mindaugas Kazlauskas, kuriam mintis
įkurti organizaciją kilo 2005 metais, nusprendus grįžti į Lietuvą. Jis
yra prisipažinęs, kad ir koks stiprus bebūdamas jis tuomet su baime
galvojo apie grįžimą atgal į gimtinę. M. Kazlauskas Lietuvoje surado ne
vieną bendramintį ir 2006 metų rugpjūtį jie įkūrė LGAVO. Į pirmą
susitikimą susirinko 19 žmonių. Oficialiai organizacija buvo įkurta
2007 metų vasario mėnesį. Šiuo metu joje yra apie 200 narių.
LGAVO vicepirmininkė sakė, kad organizacijos nariai ieško
partnerių, draugų. Juos vienija noras pasidalinti savo patirtimi,
siekis padėti grįžtantiems. ,,Sugrįžėliai” palaiko ryšius
su Lietuvių grįžimo į Tėvynę centru, Lietuvių išeivijos
institutu. Vilniaus savivaldybei pristatytas projektas, kuris padės
keliauti, dalintis patirtimi. Organizacijos narių kelionių tikslas
– parodyti, kad Lietuva galvoja apie emigrantus ir
išgirsti, kokia Lietuva negrįžusių akimis. ,,Sugrįžėliai”
lanko našlaičius, ligoniukus, rengia talkas. Yra sukurtas filmas
apie LGAVO veiklą. Organizacijos nariai buvo susitikę su Jungtinių
Valstijų ambasadoriumi John A. Cloud, kuris tapo organizacijos garbės
nariu.
G. Šipailaitė sakė, jog įvairios partijos kviečia
,,sugrįžėlius” į susirinkimus, bando įtraukti į politiką, bet
moteris tikino, kad LGAVO nariai dalyvauti politikoje neketina.
Organizacijai padeda gyvuoti renkamas nario mokestis ir didelis žmonių
entuziazmas. ,,Sugrįžėliai” pasidžiaugė, kad juos 1,000 dolerių
parėmė Lietuvių Fondas, o TMID (Tautinių mažumų ir išeivijos
departamentas) skyrė 1,000 litų. Šios lėšos leido
atnaujinti internetinę svetainę, kur galima diskutuoti, rasti
informaciją apie įsidarbinimą.
Išklausę pasakojimo apie organizacijos veiklą, susitikimo
dalyviai buvo gana kritiški. Viena moteris sakė: ,,Man jūs
truputį juokingi. Tiek daug prirašėt, kad sau būtumėte
reikšmingi.”
Lietuvoje – baltos varnos
G. Šipailaitė sakė, kad jie vis dėlto jaučiasi esantys artimesni
Amerikoje gyvenantiems tautiečiams. Lietuvoje ,,sugrįžėlius”
laiko baltomis varnomis, platinančiomis optimizmo virusą. Nepaisant to,
moters įsitikinimu, jiems yra svarbu, jog ieškantys žmonės rastų
atsakymus į juos kamuojančius klausimus. Juolab kad tokių žmonių
daugėja. G. Šipailaitė įsitikinusi, kad sugrįžtantys žmonės
parsiveža ir vertingą patirtį, kuri subrandina stiprią asmenybę.
Moteris Amerikoje praleistus metus prisimena kaip gražų laikotarpį.
Simbolišku sutapimu G. Šipailaitė pavadino tai, kad ji
prieš išvykdama iš JAV kartu su ,,Suktinio”
šokėjais dalyvavo Tautinių šokių šventėje, o dabar
vėl teko šokti šventėje, tik šįkart – kartu
su ,,sugrįžėliais”. ,,Anksčiau aš maniau, kad nėra
skirtumo, kur gyventi. Gyvenimas svetur išgrynina tai, kas
žmogui yra svarbu. Būdama toli nuo savo šaknų susimąstydavau,
kaip aš jausiuosi, kai mano vaikai nebekalbės
lietuviškai, nežinos, kas yra tėvynė. Nesiginčiju, kad Amerikoje
yra morališkai, psichologiškai lengviau gyventi, tačiau
savirealizacijai geresnės sąlygos yra Lietuvoje”, – savo
patirtimi dalijosi G. Šipailaitė. LGAVO viceprezidentė
išskyrė dvi grįžtančių kategorijas: vieni, kurie grįžta dėl
ekonominių reikalų, kiti grįžta neįgyvendinę savo sumanymų, neradę savo
nišos svetur.
Išgirsta ir apie verslą Lietuvoje
Apie verslo ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje papasakojo Arūnas Ivanauskas,
kuris kartu su ,,sugrįžėliais” dalyvavo šokių
šventėje Los Angeles Jis pirmą kartą lankosi JAV, todėl
prisipažino galintis papasakoti tik apie gyvenimą Lietuvoje. A.
Ivanauskas vadovauja privačiai įmonei, kurioje darbuotojams mokamas
atlyginimas nuo 1,000 iki 7,000 litų. Verslininkas pasidžiaugė, kad
Lietuvoje gerėja verslo sąlygos, keičiasi valdininkų požiūris į privatų
verslą. Jis teigė, kad nemažai užsienyje dirbusių pažįstamų grįžo į
Lietuvą. Paklaustas apie mafiją, A. Ivanauskas atsakė, kad mafijos
Lietuvoje nebėra
Susitikimo pabaigoje buvo duotas patarimas: ,,Paklauskite savęs, kur
jums gera, ir tada rasite atsakymus į kitus klausimus.” Tokiu
atveju norisi retoriškai paklausti: ,,O ar man reikalinga kitų
patirtis?”
(07-18-08)