Atostogos, kurių ne vienas pavydės

Violeta Pakalniškienè

Išsijuosusi vasara atkakliai dirbo savo darbą: įvairiaspalviais žiedais margino laukus ir pievas, atkakliai sirpino pirmąsias žemuoges. Lietuvoje baigėsi dar vieneri mokslo metai. Tūkstančiai moksleivių ir jų tėvelių suko galvas, planavo, kur ir kaip jų atžalos praleis vasaros atostogas. Kas į stovyklą, kas pas senelius į kaimą, kas į artimiausią užsienį trumpam padirbėti, kas pas dėdes, tetas padykinėti.

Nepaprasta staigmena

Alytiškiui Aidui Zapereckui pasisekė. Buvo staigmena ir neapsakomas džiaugsmas, kai iš močiutės Aldonos gavo pakvietimą vasaros atostogas praleisti JAV. Galima įsivaizduoti keturiolikmečio jausmus ir norą keliauti už Atlanto, į indėnų žemę, pažįstamą tik iš knygų ir kino filmų.
Aidas pasakojo: ,,kai lėktuvas nusileido Čikagoje, O’Hare oro uoste, galvojau, kad širdis iššoks iš krūtinės. Nežinau pats: labai jaudinausi ar džiaugiausi, tikriausiai viskas kartu.” Pirmas šiltas močiutės apkabinimas, diena kita kartu ir – jaudulio lyg nebūta. Porą dienų močiutė leido anūkėliui pailsėti, prisitaikyti prie laiko pasikeitimo. Atkakliai klausinėjo anūkėlį, kokius valgius mėgsta, kokios pramogos jį domina, aišku, ir kokių dovanų norėtų. Ir kruopščiai vis kažką žymėjo užrašų knygutėje.

Pamatė tiek, kiek kiti nesugeba per 5 metus pamatyti

Močiutė sudarė labai įdomų ir turiningą anūkėlio atostogų planą. Per du mėnesius Aidas pamatė tiek, kad ne kiekvienas, išgyvenęs penkerius ar daugiau metų Amerikoje, sugeba tai padaryti. Jis pabuvojo vienuolikoje valstijų, aplankė daugybę miestų ir miestelių, susipažino su jų įžymybėmis. Maudėsi vandenyno bangose, kepė Florida saulėje, prausėsi Niagara krioklio purslais, plaukė Michigan ežere. Patyrė daug malonumų žaidimų centruose, vandens ir pramogų parkuose. Pasisveikino su rykliais ir krokodilais. Susikaupęs vaikščiojo Pasaulio lietuvių centre Lemonte. Išbandė ,,trokizmo” verslą, mažąją techniką, vandens techniką ir sportą.
Aidas valgė buritas, fajitas, picas, berbekiu, tiramisu ir ,,Dadu” ledų ir močiutės pagamintą lietuvišką maistą. Patiko kavinės ,,Rūtos”, ,,Smilgos” ir ,,Kunigaikščių užeigos” patiekalai. Bet progai pasitaikius, nesikuklindamas pabrėždavo, kad patys skaniausi – mamytės virti cepelinai.

Patiko viskas, bet labiausiai – žūklė

Paklausiau Aido, kas jam Amerikoje labiausiai patiko, koks buvo įdomiausias nuotykis? Atsakymas – viskas. ,,Daug apkeliavau, pamačiau, visur buvo įdomu. Juk Amerika tokia didelė, keliai, keliai, tiltai – milžinai, Lietuvoj tokių nėra, vandenynai, ežerai – bekraščiai, lyg jūra, žaliuojantys kukurūzų, sojos laukai. O kur dar upės, kalnai, miškai, miestai, miestai ir miesteliai, susijungiantys vienas su kitu…”
,,Reikia laiko, kad viską nuosekliai galėčiau sudėlioti savo galvoje. O labiausiai įsimintinas įspūdis, tai – žūklė Uticoje, – su pakilia nuotaika ir šypsena veide ėmė pasakoti Aidas. – Mat ten, aš pagavau tokią žuvį, tokią didelę, kad net nebuvau matęs. Vienas nepajėgiau ištempti į krantą, žuvelė svėrė beveik dešimt svarų. Tai buvo efektas! Pasijaučiau tikras žvejys, tik gaila, kad nematė mano alytiškiai draugai, na, bet aš jiems papasakosiu, o žuvavimo patirtį grįžęs perduosiu tėveliui.”

Gera Amerikoje, o Lietuvoje – geriausia

Stebiu šį jauną žmogų ir galvoju: dar paauglys, bet gražiai nuaugęs, tvarkingas, malonus. Gali bendrauti bet kokia tema ir su bet kuo, nes laisvai kalba angliškai. Žino, kaip pasielgti, apsieiti kiekvienoje situacijoje. Truputį pramoko ir ispanų kalbos, bet ,,kavaliero” būti nepanorėjo ir sombrero neįsigijo.
Močiutei uždavus provokacinį klausimą: ,,Gal, Aiduti, vieneriems mokslo metams liksi pas mane?”, jaunuolis net žado neteko. ,,Na, jau ne, močiute! Amerika graži, bet Lietuva man gražiausia, ten mano draugai, kurių labai pasiilgau, mano tėveliai, namai, mokykla, ten mano gyvenimas. Kai labai Tavęs pasiilgsiu, tai vėl atskrisiu.” Klausantis Aido postringavimų širdies gelmėje suskambėjo jau seniai girdėti žodžiai: ,,Tegul svetur upeliais auksą semia, bet niekur man nebus geriau kaip Lietuvoj...”
Dar visiškai jaunas vaikinukas, bet turi savo nuomonę, trumpalaikio žavesio, pramogų nekeičia į tai, kas jam brangiausia. Galvoju, tai tėvų – Raimondos ir Ramūno Zapereckų – darbo vaisiai, sūnaus auklėjimo rezultatas, tai mokytojų, kurie kas dieną sėja gėrio grūdus jo širdyje, nuopelnas.

Užkrečiantis močiutės pavyzdys

Grįš Aidas į Lietuvą su dideliu bagažu žinių, nuotykių bei įspūdžių. Kalbėjau su Aidu, likus porai dienų iki išvykimo, jis truputėlį buvo sutrikęs, gaila buvo skirtis su močiute.
Sakė: ,,Labai, labai esu dėkingas močiutei, kad Ji man suteikė tokį malonumą – pamatyti Ameriką, įdomiai ir turiningai praleisti vasaros atostogas. Dėkingas, kad keturioliktąjį gimtadienį atšvenčiau čia, Čikagoje, ‘Kunigaikščių užeigoje’. Dėkingas už dovanas, pramogas, nuotykius ir visus kitus malonumus. Labai myliu savo močiutę, noriu ir linkiu, kad ji būtų sveika, laiminga ir linksma.”
Nuostabios atostogos, nuoširdūs anūkėlio padėkos žodžiai, patenkinta močiutė. Puiku! Močiutės Aldonos pavyzdžiu, manau, užsikrės ir kitos močiutės ­– ateinančių atostogų metu, anūkai ir anūkės grožėsis indėnų žeme. Aidui linkiu sėkmingo skrydžio!