Teroro liudininkai ir laisvės kovotojai
Gediminas Indreika
Šiais metais išleista trečioji lt. pulk. Dominiko
Nargelės, USMC (JAV marinų) knyga „Terror Survivors and
Freedom Fighters”, kurioje jis vertina praeito šimtmečio
tautų kovas už laisvę. (Skambią antraštę galima būtų versti:
„Terorą patyrę žmonės ir laisvės kovotojai”). Nargelės
pirmoji knyga ,,From Immigrant to U.S. Marine” (2005) buvo
biografinio pobūdžio.
Gimęs Kaune, D. Nargelė vaikystėje savo akimis matė rusų
agresijos žiaurumą ir lietuvių stovyklinį gyvenimą pokario Vokietijoje.
Su tėvais pabėgęs į Vakarus, D. Nargelė mokslus išėjo New York,
studijavo Columbia University. Nusivylęs kairiųjų pažiūrų
profesoriais, 1961 m. įstojo į JAV kariuomenės krašto apsaugos
(National Guard) rezervą. Vėliau – į JAV marinų korpuso gretas.
1962 m. jau buvo pasiruošęs galimam JAV žygiui prieš
Sovietų Sąjungos ginkluojamą komunistinę Kubą.
1965 m. birželį D. Nargelė pradėjo karinę tarnybą Vietname,
vadovaudamas marinų ryšių kuopai. Prie šių
karių buvo paskirti Vietnamo respublikos armijos pagalbiniai
daliniai. Daugiau kaip metus Nargelė kovojo susirėmimuose su
Vietkong komunistais, kurie naujoviškais
metodais užverbuodavo kaimelių gyventojus arba juos
terorizuodavo. Visus šiuos įvykius būdamas vietoje Nargelė
užrašė savo dienoraštyje. Prieš porą metų jie
buvo išspausdinti jau anksčiau minėtoje jo knygoje ,,From
Immigrant to U.S. Marine”.
1969 m. Nargelė grįžo antrai tarnybai į Vietnamą vadovauti Kovos
operacijų centrui Da Nang bazėje. Tuo metu pietų Vietname buvo
priskaičiuojama per ketvirtis milijono laisvojo pasaulio
ginkluotų jėgų: kariuomenės – 73 batalionai, marinų –
21 batalionas. Kovoti prieš komunistus sekėsi gerai. Nors
ir nepalankiomis sąlygomis, miesteliai buvo apginti nuo
priešo infiltracijos. Tačiau JAV žiniasklaida tendencingai
pranešdavo apie karo eigą, kasdien pabrėždama žuvusių
amerikiečių skaičių TV laidose.
Nuostabiai detaliai aprašydama Vietnamo karą, Nargelės knyga
turėtų būti privaloma literatūra šiandienos Amerikos
mokyklų istorijos pamokose. Bet tikrovė yra tokia, kad šio karo
nepatyrę kairieji humanitarai iškraipė istoriją. Mokyklų
istorijos programose ir bibliotekose vyrauja kairiųjų pažiūrų
prokomunistinės knygos, kuriose amerikiečių kariai pristatomi
taip, lyg jie būtų išnaudoję Vietnamo ,,liaudį”.
Taip, šiandien Vietnamo žmonės kenčia komunizmo vergiją,
nes jie buvo „išvaduoti” raudonosios Kinijos ir
Sovietų Sąjungos ginkluotų pajėgų ir liberaliosios Vakarų
žiniasklaidos dėka. 1975 m. pavasarį tūkstančiai vietnamiečių
laivais ir malūnsparniais persikėlė į Saigoną,
bėgdami nuo komunistinio teroro. Per dvejus metus visos
laisvųjų ūkininkų žemės buvo kolektyvizuotos. Gretimoje
Kambodijos respublikoje šventovės ir mokyklos buvo
paverstos kalėjimais. Pol Pot režimas vykdė genocidą ir
mirties stovyklose nukankino daugiau nei du milijonus žmonių.
Mirusiųjų kūnai buvo palikti laukuose tręšti dirvožemį. Vaikai
buvo atskirti nuo tėvų ir mokyklose buvo auklėjami ateizmo,
ruošiami šnipinėti totalitarinės valstybės
labui. Vietnamo intelektualai ir profesionalai tapo
pirmosiomis šio masinio kankinimo aukomis.
Knygoje ,,Terror Survivors and Freedom Fighters” Nargelė pabrėžia
Stalino vykdytą terorą Lietuvoje 1945–1953 metais, kuomet
lietuviai partizanai kovojo prieš Sovietų okupantus be
jokios paramos iš Vakarų. Tuo laikotarpiu 100,000 lietuvių žuvo
ir dar 315,000 buvo ištremti į mirties gulagus Sibire.
Šiemet sukako 60 metų nuo masinių 1948 m. gegužės
trėmimų į Sibirą. Stebėtinai mūsų pačių Amerikos lietuvių jaunimas
mažai supranta apie šį skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį.
2007 m. birželio 12 d. ilgai lauktas paminklasmemorialas pagerbti
pasaulinio komunizmo aukas buvo atidengtas Washington,
DC – kukli dešimties pėdų aukščio moters
skulptūra. Daug pastangų buvo dėta įtikinti JAV valdžią, kad
šis paminklas laisvės netekusiems bei komunistų nukankintiems
atminti būtų įrengtas čia, demokratijos sostinėje. Visos lėšos
pastatymui buvo surinktos iš privačių šeimų, kurios
patyrė komunizmo skriaudas, ir iš karių veteranų.
Pasibaigus II pasauliniam karui, Vakarų sąjungininkai 1947 m.
pasirašė HuebnerMalinin sutartį, pagal kurią okupuotos
Vokietijos srityse būtų apsikeista 14 asmenų kariuomenės ir
laivyno atstovų misijomis. Rytų Vokietijoje šiai misijai JAV
atstovu „liaison” 1972 m. buvo paskirtas lt. pulk. Nargelė.
Knygoje Nargelė įdomiai aprašo savo patirtį važinėjant
po Rytų Vokietiją šaltojo karo metu, pateikdamas retų
fotografijų iš susirėmimų su Sovietų armijos daliniais. Tai yra
neginčijamas įrodymas, kad sovietai rengėsi puolimui prieš
Vakarų Europą.
JAV marinų oficialus šūkis yra „Semper Fidelis”
– „Visada ištikimas”. Tokia yra lt. pulk.
Dominiko Nargelės asmenybė – savo darbais pasiaukojusi
JAV laisvei užtikrinti. Nepamiršo šis karys savo
gimtojo krašto. Šį birželį Nargelė vėl grįžo į
Lietuvą, aplankė televizijos bokštą Vilniuje, prie kurio
1991 m. žuvo Lietuvos laisvės gynėjai.
Už tarnystę Vietnamo kare lt. pulk. Nargelė apdovanotas JAV ,,Purple
Heart” medaliu, Pietų Vietnamo Respublikos Kryžiaus
ordinu ir JAV laivyno „Combat V” medaliu. Grįžęs į JAV
Nargelė studijavo Georgetown University, kur apgynė daktaro
laipsnį. Išėjęs į pensiją 1985 m., Nargelė nenuilstamai dirba ir
rašo knygas. 2007 m. išleistoje knygoje „Our Wars
Overseas and At Home” aprašo Amerikos įsipareigojimus
Artimuosiuose Rytuose ir Afganistane bei Irake. Jo knygos yra
rekomenduojamos Marine Corps University (Virginia) skaitymo programoje.
Nargelės teigimu, didžioji grėsmė Amerikos laisvei ir saugumui kyla
iš kairiųjų politinių sluoksnių ir iš liberaliosios
žiniasklaidos. Jis nesigaili kritikos JAV Kongresui bei
demokratų senatoriams Hillary Clinton ir Richard Durbin.
Pastarasis, kaip žinome, yra lietuvių kilmės.
Būsimuosiuose JAV prezidento rinkimuose
Nargelė pasisako už John McCain, kuris taip pat kariavo
Vietname, JAV aviacijoje, ir būdamas belaisviu kalėjime patyrė
komunizmo žiaurumus. Mums turėtų būti aišku, kuri politinė
partija geriau išsaugotų tvirtą ir laisvą Europą.
2006 m. susirašinėjau su keliomis knygų leidyklomis
Lietuvoje – ,,Tyto alba” ir ,,Baltos lankos” –
siūlydamas Nargelės autobiografinę knygą išversti į
lietuvių kalbą. Deja, abi leidyklos nesusidomėjo ,,From Immigrant to
U.S. Marine” išleidimu lietuviškai. Galbūt jos
bijo užgauti kairiųjų valdžią Lietuvoje? Mano manymu, Lietuvos
jaunimui vertėtų žinoti, kad JAV kariai atkakliai kovojo prieš
komunizmą šaltojo karo Europoje metu. Šioje knygoje
pirmąkart atskleidžiami įslaptinti duomenys iš JAV ir
Sovietų archyvų.
Knygą ,,Terror Survivors and Freedom Fighters” galima
užsisakyti internete adresu: www.authorhouse.com ir ,,Barnes and
Noble” knygynuose. Gaunama kietais ir minkštais
viršeliais.
Knygą ,,From Immigrant to U.S. Marine” galima taip pat nusipirkti
,,Barnes and Noble” per Amazon. com ir leidyklos
tinklalapyje www. xlibris.com. Ją galima užsisakyti ir tinklalapyje
www.dominiknargele. com