Teroro liudininkai ir laisvės kovotojai

Gediminas Indreika


knyguvirseliai

Šiais metais išleista trečioji lt. pulk. Dominiko Nargelės, USMC (JAV marinų) knyga „Terror Survi­vors and Freedom Fighters”, kurioje jis vertina praeito šimtmečio tautų kovas už laisvę. (Skambią antraštę galima būtų versti: „Tero­rą patyrę žmonės ir laisvės kovotojai”). Nargelės pirmoji knyga ,,From Immigrant to U.S. Marine” (2005) buvo biografinio pobūdžio.

Gimęs Kau­­ne, D. Nargelė vaikystėje savo aki­mis matė rusų agresijos žiaurumą ir lietuvių stovyklinį gyvenimą pokario Vokietijoje. Su tėvais pabėgęs į Vakarus, D. Nargelė mokslus išėjo New York, studijavo Columbia University. Nusi­vylęs kairiųjų pažiūrų profesoriais, 1961 m. įstojo į JAV kariuomenės krašto apsaugos (National Guard) rezervą. Vėliau – į JAV marinų korpuso gretas. 1962 m. jau buvo pasiruošęs galimam JAV žygiui prieš Sovietų Sąjungos ginkluojamą ko­munistinę Kubą.

1965 m. birželį D. Nargelė pra­dėjo karinę tarnybą Vietname, vado­vau­damas marinų ryšių kuopai. Prie šių karių buvo paskirti Vietna­mo res­publikos armijos pagalbiniai dali­niai. Daugiau kaip metus Nargelė ko­vojo susirėmimuose su Vietkong ko­mu­nistais, kurie naujoviškais me­to­dais užverbuodavo kaimelių gyventojus arba juos terorizuodavo. Visus šiuos įvykius būdamas vietoje Nargelė užrašė savo dienoraštyje. Prieš po­rą metų jie buvo išspausdinti jau anksčiau minėtoje jo knygoje ,,From Immi­grant to U.S. Marine”.

1969 m. Nargelė grįžo antrai tarnybai į Vietnamą vadovauti Kovos operacijų centrui Da Nang bazėje. Tuo metu pietų Vietname buvo pris­kaičiuojama per ketvirtis milijono lais­vojo pasaulio ginkluotų jėgų: ka­riuomenės – 73 batalionai, marinų – 21 batalionas. Kovoti prieš ko­munistus sekėsi gerai. Nors ir ne­palankiomis sąlygomis, miesteliai bu­vo apginti nuo priešo infiltracijos. Ta­čiau JAV žiniasklaida tendencingai pranešdavo apie karo eigą, kasdien pabrėždama žuvusių ameri­kie­čių skaičių TV laidose.

Nuostabiai detaliai aprašydama Vietnamo karą, Nargelės knyga turėtų būti privaloma literatūra šian­dienos Amerikos mokyklų istorijos pamokose. Bet tikrovė yra tokia, kad šio karo nepatyrę kairieji hu­manitarai iškraipė istoriją. Mokyklų istorijos programose ir bibliotekose vyrauja kairiųjų pažiūrų prokomunistinės knygos, kuriose amerikiečių ka­riai pristatomi taip, lyg jie būtų išnaudoję Vietnamo ,,liaudį”.

Taip, šiandien Vietnamo žmo­nės kenčia komunizmo vergiją, nes jie buvo „išvaduoti” raudonosios Ki­nijos ir Sovietų Sąjungos ginkluotų pajėgų ir liberaliosios Vakarų žinias­klaidos dėka. 1975 m. pavasarį tūkstančiai vietnamiečių laivais ir ma­lūnspar­niais persikėlė į Saigoną, bėg­da­mi nuo komunistinio te­roro. Per dvejus metus visos laisvųjų ūki­nin­kų žemės buvo kolektyvizuotos. Gretimoje Kambodijos respubli­koje šventovės ir mokyklos buvo pa­ver­stos kalėjimais. Pol Pot režimas vyk­dė genocidą ir mirties stovyklose nu­kankino daugiau nei du milijonus žmo­nių. Mirusiųjų kūnai buvo palikti laukuose tręšti dirvožemį. Vaikai buvo atskirti nuo tėvų ir mokyklose bu­­vo auklėjami ateizmo, ruošiami šni­­pinėti totalitarinės valstybės la­bui. Vietnamo intelektualai ir pro­fe­sio­nalai tapo pirmosiomis šio ma­sinio kan­kinimo aukomis.

Knygoje ,,Terror Survivors and Freedom Fighters” Nargelė pabrėžia Sta­lino vykdytą terorą Lietuvoje 1945–1953 metais, kuomet lietuviai par­tizanai kovojo prieš Sovietų okupantus be jokios paramos iš Vakarų. Tuo laikotarpiu 100,000 lietuvių žuvo ir dar 315,000 buvo ištremti į mir­ties gulagus Sibire. Šiemet su­kako 60 metų nuo masinių 1948 m. gegu­žės trėmimų į Sibirą. Stebėtinai mūsų pačių Amerikos lietuvių jaunimas mažai supranta apie šį skaudų Lietuvos istorijos tar­psnį.

2007 m. birželio 12 d. ilgai lauktas paminklasmemorialas pagerbti pa­saulinio komunizmo aukas buvo ati­­dengtas Washington, DC – kukli de­­šimties pėdų aukščio moters skulptūra. Daug pastangų buvo dėta įti­kinti JAV valdžią, kad šis paminklas laisvės netekusiems bei komunistų nukankintiems atminti būtų įrengtas čia, demokratijos sostinėje. Visos lėšos pastatymui buvo surinktos iš privačių šeimų, kurios pa­tyrė komunizmo skriaudas, ir iš ka­rių veteranų.

Pasibaigus II pasauli­niam karui, Vakarų sąjungininkai 1947 m. pasirašė HuebnerMalinin su­tar­tį, pagal kurią okupuotos Vo­kietijos srityse būtų apsikeista 14 as­menų kariuomenės ir laivyno atstovų misijomis. Rytų Vokietijoje šiai misijai JAV atstovu „liaison” 1972 m. buvo paskirtas lt. pulk. Nargelė. Kny­goje Nargelė įdomiai aprašo savo pa­tirtį važinėjant po Rytų Vokietiją šaltojo karo metu, pateikdamas retų fotografijų iš susirėmimų su Sovietų armijos daliniais. Tai yra neginčijamas įrodymas, kad sovietai rengėsi puolimui prieš Vakarų Europą.

JAV marinų oficialus šūkis yra „Semper Fidelis” – „Visada ištikimas”. Tokia yra lt. pulk. Dominiko Nar­gelės asmenybė – savo darbais pa­siaukojusi JAV laisvei už­tikrinti. Nepamiršo šis karys savo gim­tojo krašto. Šį birželį Nargelė vėl grį­žo į Lietuvą, aplankė televizijos bok­štą Vilniuje, prie kurio 1991 m. žu­vo Lietuvos laisvės gynėjai.

Už tarnystę Vietnamo kare lt. pulk. Nargelė apdovanotas JAV ,,Purple Heart” medaliu, Pietų Viet­na­mo Respublikos Kryžiaus ordinu ir JAV laivyno „Combat V” medaliu. Grįžęs į JAV Nargelė studijavo Geor­getown University, kur apgynė daktaro laipsnį. Išėjęs į pensiją 1985 m., Nargelė nenuilstamai dirba ir rašo knygas. 2007 m. išleistoje knygoje „Our Wars Overseas and At Home” aprašo Amerikos įsipareigojimus Artimuosiuose Rytuose ir Afga­nistane bei Irake. Jo knygos yra rekomenduojamos Marine Corps University (Virginia) skaitymo programoje.

Nargelės teigimu, didžioji grėsmė Amerikos laisvei ir saugumui kyla iš kairiųjų politinių sluoksnių ir iš liberaliosios žiniasklaidos. Jis nesi­gaili kritikos JAV Kongresui bei de­mo­­kratų senatoriams Hillary Clinton ir Richard Durbin. Pastarasis, kaip ži­­nome, yra lietuvių kilmės. Bū­simuo­siuo­se JAV prezidento rinki­muose Nar­gelė pasisako už John McCain, ku­ris taip pat kariavo Viet­name, JAV aviacijoje, ir būdamas belaisviu kalėjime patyrė komunizmo žiaurumus. Mums turėtų būti aišku, kuri politi­nė partija geriau išsaugotų tvirtą ir lais­vą Europą.

2006 m. susirašinėjau su kelio­mis knygų leidyklomis Lietuvoje – ,,Tyto alba” ir ,,Baltos lankos” – siūly­damas Nargelės autobiografinę kny­gą išversti į lietuvių kalbą. Deja, abi leidyklos nesusidomėjo ,,From Immigrant to U.S. Ma­rine” išleidimu lietuviškai. Galbūt jos bijo užgauti kairiųjų valdžią Lie­tuvoje? Mano manymu, Lietuvos jaunimui vertėtų žinoti, kad JAV kariai atkakliai kovojo prieš komunizmą šaltojo karo Europoje metu. Šioje kny­goje pirmąkart atskleidžiami įslap­tinti duomenys iš JAV ir Sovietų archyvų.

Knygą ,,Terror Survivors and Free­dom Fighters” galima užsisakyti internete adresu: www.authorhouse.com ir ,,Barnes and Noble” knygynuose. Gaunama kie­tais ir minkštais viršeliais.

Knygą ,,From Immigrant to U.S. Marine” galima taip pat nusipirkti ,,Barnes and Noble” per Ama­zon. com ir leidyklos tinklalapyje www. xlibris.com. Ją galima užsisakyti ir tinklalapyje www.dominiknargele. com