A. Siudika sutiko prezidentę Dalią Grybauskaitę jos apsilankymo Čikagoje metu 2012 m. gegužės mėn. Siudikos teigimu, paklausta apie dvigubą pilietybę, prezidenė atsakė, kad ji supranta problemą ir kad Konstitucinės teisės žinovai turės rasti išeitį. Audriaus Remeikio nuotr.

Dviguba pilietybė – ne visiems lietuviams

JEN LAZUTA

Šių metų spalio 14 d. Audronė Tamulienė užpildys balsavimo biuletenį Lietuvos parlamentiniuose rinkimuose. O lapkričio 6 d. ji dalyvaus Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose. Tuo tarpu Adomas Siudika teisę išreikšti savo valią turės tik lietuviškuose rinkimuose. Kodėl? Tamulienė atvyko į Jungtines Valstijas prieš 1990 m. ir todėl ji turi teisę į dvigubą pilietybę; Siudika į šią šalį atvyko po 1990-ųjų ir tokios teisės neturi.

Ir 70-metė Tamulienė, ir 30-metis Siudika gimė Lietuvoje. Abu persikėlė į Jungtines Valstijas ir gyvena Čikagos apylinkėse. Abu yra nepaprastai ištikimi savo paveldui, bet tuo pačiu yra įleidę šaknis Amerikoje. Abu seka politinius įvykius čia ir savo gimtinėje. Abiem balsavimas yra pareiga. Bet pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri buvo priimta 1992 m. spalio 25 d., Lietuvos pilietis, išvykęs iš Lietuvos po 1990 metų ir įgijęs kitos šalies pilietybę, turi atsisakyti Lietuvos pilietybės.

,,Pažįstu nemažai lietuvių, kurie priėmė JAV pilietybę, nes to reikėjo, kad gautų norimą darbą, – sako Siudika. – Tai sunkus sprendimas, nes renkamasi tarp savo tėvynės, kurią, mano nuomone, įgijome, kai gimėme Lietuvoje savo lietuviams tėvams (ir tai yra mūsų prigimtinė teisė), ir tarp pareigos išlaikyti savo šeimą.” Siudikos draugai – ne išimtis. Pagal paskutinius Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenis, 2010 m. 519 lietuvių neteko LR pilietybės, nes tapo piliečiais kitoje šalyje. 2009 m. šis skaičius buvo šiek tiek didesnis – 784.

Turbūt vienas iš žinomiausių lietuvių emigrantų, kuris buvo priverstas rinktis tarp dviejų pilietybių, yra Valdas Adamkus, buvęs Lietuvos prezidentu nuo 1998 m. iki 2003 m. ir nuo 2004 m. iki 2009 m. Jis į Jungtines Valstijas emigravo 1949 m. ir gyveno čia kaip Amerikos pilietis iki išėjimo į pensiją 1997 m. Adamkus atsisakė JAV pilietybės prieš duodamas priesaiką savo pirmos kadencijos pradžioje.

Adamkaus antrosios kadencijos metu LR Konstitucija buvo šiek tiek pakoreguota, jam pasirašius įstatymą, pagal kurį lietuvių emigrantų, gyvenančių Europos Sąjungos ir NATO valstybėse narėse, vaikams suteikiama teisė turėti dvigubą pilietybę. Vėliau sekė peticijos, reikalaujančios, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta daugiau atvejų, negu yra dabar, bet realių pokyčių nėra iki šiol.

Lietuva nėra vienintelė šalis, draudžianti dvigubą pilietybę. Dviguba pilietybė nėra retas atvejis tarp šalių, kurios dvigubos pilietybės nedraudžia. Tačiau Lietuva yra mažumoje, kai kalbama apie skirtingus dvigubos pilietybės įstatymus, taikomus skirtingoms emigrantų kartoms. Remiantis 12uoju Konstitucijos straipsniu, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas dvigubą pilietybę leidžia turėti išskirtiniais atvejais. Daugiausia tiems lietuviams, kurie buvo priversti emigruoti iš šalies tarp sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. Tokie asmenys gali gauti Lietuvos pilietybę, neatsisakydami antrosios, kurią įgijo persikėlę gyventi kitur.

Šis Konstitucijos dviprasmiškumas leidžia Tamulienei turėti dvigubą pilietybę. Ji su tėvais išvyko iš Lietuvos 1951 m., o 1957 m. tapo Amerikos piliete. Nors po išvykimo prieš 61-erius metus Lietuvoje lankėsi tik keletą kartų, ji teigia, kad vis dar jaučia stiprų ryšį su savo tėvyne. ,,Norėčiau pasakyti, kad esu Amerikos lietuvė, – teigia Tamulienė, – bet aš labiau esu Lietuvos amerikietė.” Nepaisant to, Tamulienė prisipažįsta, jog dauguma jos draugų ir giminaičių Lietuvoje nepritaria, kad ji ten balsuotų. ,,Bet aš vis tiek balsuoju, nes tai mano teisė ir pareiga”, – sako ji.

Kalbėdama apie naujuosius lietuvių emigrantus JAV, Tamulienė sako, kad jai nėra taip svarbu, jog jie negali balsuoti abejuose rinkimuose. ,,Taip sakau todėl, kad jų teisės nebuvo atimtos – jie atvyko čia dėl kitokių priežasčių, – teigia ji. – Mes turėjome išvykti. Mano tėvai buvo įtraukti į deportuojamų žmonių sąrašą. Žmonės, kurie čia atvyko po 1990-ųjų, tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Tai jų pasirinkimas. Mes tokio pasirinkimo neturėjome.”

Toks Tamulienės ir Siudikos nuomonių skirtumas atspindi audringas diskusijas tarp lietuvių, kas – ir ar iš viso – gali turėti teisę į dvigubą pilietybę. Dažniausiai į skirtingas barikadų puses pasidalijama pagal kartas. Ankstesnės bangos emigrantai linkę manyti, kad tik tie, kurie buvo priversti trauktis iš šalies, turi teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę, net priėmę kitos šalies pilietybę. Naujesnių kartų emigrantai mano, kad jie neturėtų būti verčiami rinktis vieną iš šalių, net jeigu jie išvyko iš Lietuvos dėl kitokių priežasčių. Be to, dar yra ir tokių lietuvių, kurie, niekada neišvykę iš šalies, mano, kad išvykimas – nesvarbu, dėl kokių priežasčių, – yra pakankama priežastis, kad žmogus prarastų teisę balsuoti.

Skirtingos nuomonės

72ių Jurgis Anysas atvyko į Kanadą 1949 m., 1960 m. įsikūrė Jungtinėse Valstijose. Dabar jis turi visų trijų šalių pilietybes. Nors jau nesinaudoja turima teise balsuoti Kanadoje, Anysas mano, kad Lietuvos Konstitucija turėtų leisti svetur gyvenantiems lietuviams balsuoti Lietuvoje. ,,Aš, kaip ir daugelis, noriu turėti galimybę dalyvauti abiejų šalių valdyme, – sako jis. – Mes visi branginame teisę balsuoti ir ten, ir čia, nes manome, kad mūsų balsai kažką reiškia.”

Anysas taip pat yra susirūpinęs, kokią žinią toks įstatymas siunčia lietuviams imigrantams. ,,Jeigu imigrantai negalės balsuoti abejuose rinkimuose, Lietuvai gresia pavojus prarasti savo žmones”, – sako jis.

Anyso žmona, 70-metė Dalia, turi šiek tiek kitokį požiūrį į tai. Į Jungtines Valstijas ji atvyko 1949 m. ir taip pat turi dvigubą pilietybę. Ilgą laiką ji buvo įsitikinusi, kad neturi teisės balsuoti Lietuvoje, nes ten negyvena. ,,Man tai buvo moralinė problema – ar aš turiu teisę balsuoti šalyje, kurioje negyvenu?”, – sako ji. Galiausiai, teigia Dalia, draugai ir giminės įkalbėjo ją balsuoti – labiausiai dėl to, kad žinojo ją balsuosiančią už ,,teisingus” kandidatus ir problemas.

Švietimasis

72-ejų Arvydas Tamulis, į Jungtines Valstijas atvykęs 1949 m., dažną dieną sėda prie kompiuterio ir skaito naujienas apie rinkimus Lietuvoje. Kaip ir Anysienė, Tamulis suvokia balsavimo šalyje, kurioje negyvena, pasekmes ir stengiasi šviestis apie tos šalies problemas.

Šiais metais bus renkami atstovai į 141 Lietuvos Seimo vietą. Internetinės svetainės ,,Lithuania Tribune” duomenimis, paskutinės rinkiminės apklausos rodo, jog pirmauja Darbo partija, kuri surinktų 17–19 proc. balsų, socialdemokratai surinktų 15–16 proc. balsų, o Tvarka ir teisingumas – 8 proc. Neseniai šios trys partijos pasirašė koalicijos sutartį ir ekspertai pranašauja, kad spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose jos laimės daugumą vietų.

Tamulį ypač domina partijų nuomonė dvigubos pilietybės, energijos tiekimo ir korumpuotų parlamento narių pašalinimo klausimais. ,,Aš stengiuosi priimti informacija paremtą sprendimą ir skaitau lietuvišką spaudą internete, kad žinočiau, kas vyksta, – sako Tamulis. – Mano balsavimas turės įtakos kitiems žmonėms, o ne man. Taigi mano nuomonė, ar tai teisinga, ar ne, keičiasi.”

Nepaisant šios vidinės sumaišties, Tamuliui nepatiktų, jeigu jis neturėtų teisės balsuoti abejuose rinkimuose. ,,Tai yra buvimo piliečiu dalis, – sako jis. – Balsavimas Lietuvoje man reiškia stipresnį ryšį su Lietuva. Buvo atvejų, kai aš susilaikiau. Bet kitais kartais, kai jaučiau, kad mano balsas yra ypatingai svarbus, aš balsavau.”

Siudika supranta, kodėl kai kurie lietuviai skeptiškai vertina užsienyje gyvenančių tautiečių balsavimą gimtojoje šalyje vykstančiuose rinkimuose. Bet, jo nuomone, daugiausiai balsuoja tie žmonės, kurie patys renka informacija ir žino, už ką balsuoja. Dažniausiai jų balsavimas būna informacija pagrįstas sprendimas. Siudika norėtų turėti galimybę pasisakyti ir Amerikos politikoje. ,,Balsuočiau, jeigu galėčiau, nes aš seku šios šalies vietinį politinį gyvenimą ir esu apsišvietęs Illinois valstijos ir visos šalies politikoje, – sako jis. – Bet aš niekada neatsisakyčiau Lietuvos pilietybės, kad galėčiau tai daryti.”

Nepanašu, kad pastarosios kartos emigrantai kaip Siudika artimiausiu metu gautų progą turėti dvigubą pilietybę. ,,Pakeisti Konstituciją būtų sudėtinga, – sako jis. – tam reikėtų referendumo. Kadangi lietuviai nėra aktyvūs balsuodami, egzistuoja didelė rizika, kad jis nepavyktų. Jeigu nebalsuoja tam tikras gyventojų skaičius, referendumas neįvyksta.” Net jeigu toks referendumas pavyktų, yra sunku numatyti, kaip išaugęs dvigubą pilietybę turinčių lietuvių skaičius paveiktų rinkimų rezultatus. Anot Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Statistikos skyriaus, labai nedaug šalių renka duomenis apie asmenis, turinčius dvigubą pilietybę. Išskyrus Austriją, Kanadą, Graikiją, Šveicariją ir keletą Rytų Europos šalių, skaičius žmonių, turinčių dvigubą pilietybę, yra nežinomas.

Kalbant apie tokių žmonių įtaką rinkimams, žinoma dar mažiau. Agnė Vertelkaitė, LR Generalinio konsulato Čikagoje kultūros ir ekonomikos reikalų skyriaus darbuotoja, teigia, kad duomenys apie tai, kiek balsuojančių lietuvių turi dvigubą pilietybę, nerenkami. ,,Jeigu turi Lietuvos pasą, vadinasi, gali balsuoti Lietuvos rinkimuose”, – sako ji. Vertelkaitė prisipažįsta, kad lietuviai balsuoja vangiai, ypač turint omeny, kokia didelė lietuvių bendruomenė yra Čikagoje ir jos apylinkėse. Nors oficialių duomenų, kiek lietuvių gyvena Čikagos mieste ir apylinkėse, nėra, spekuliuojama, kad jų gali būti nuo 200,000 iki 500,000.

Pagal konsulato turimus duomenis, 2008 m. spalio 12 d. vykusiuose Seimo rinkimuose balsuoti užsiregistravo 752 Lietuvos piliečiai. Iš jų balsavo 510 – 83 asmeniškai konsulate, Čikagoje, likusieji – paštu. Nors šie skaičiai nesuteikia informacijos apie tai, kiek lietuvių balsuotų, jeigu galėtų, jie parodo, kad bent jau labai mažai Amerikoje gyvenančių lietuvių pasinaudoja savo teise balsuoti.

Nepaisant, kiek žmonių balsuoja rinkimuose, Siudika įsitikinęs, kad visi turi turėti galimybę tai daryti, nereikalaujant iš jų atsisakyti Lietuvos pilietybės. ,,Tai nesuvokiama sveiku protu, – sako jis. – Iš Lietuvos prieš 1990 išvykusieji turi teisę balsuoti, net jeigu jie užaugo Amerikoje, bet tokie kaip aš, kurie visą savo gyvenimą pragyveno Lietuvoje, kalba lietuviškai, o dabar gyvena Amerikoje ir norėtų balsuoti čia, tačiau negali [to padaryti] neatsisakę savo Lietuvos pilietybės. Tai absurdas. Tiek teisiškai, tiek filosofiškai ir yra nepriimtina.”

Siudikai taip pat yra nesuprantama, kodėl šalis norėtų versti savo piliečius atsisakyti jų tapatybės. ,,Vertimas atsisakyti Lietuvos pilietybės tokiai mažai šaliai kaip Lietuva nėra naudingas ir neatitinka Lietuvos interesų, – kalbėjo jis. – Nematau tame logikos.” Siudika sako, kad šiuo metu Konstitucinės teisės žinovai ieško geriausio įmanomo būdo pakeisti griežtą dvigubos pilietybės doktriną Lietuvoje, kad būtų sustabdytas nereikalingas Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvenančių lietuvių skirstymas šiuo klausimu. ,,Kol kas jokių pokyčių nėra, – teigia jis. – Bet esu nusiteikęs optimistiškai, kad išeitis bus rasta.”

Iš anglų kalbos vertė Vaida Armanavičiūtė

Dalia Anysienė, JAV gyvenanti nuo 1949 m., sako, kad, nepaisant balsavimo šalyje, kurioje ji negyvena, dviprasmiškumo, ji balsuoja abiejuose rinkimuose.





Sukaupti pirmosios lietuvių emigrantų bangos dokumentai šiuo metu saugomi Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, Čikagoje. Jen Lazuta nuotraukos

Ketvirtus metus ,,Draugas” dalyvavo projekte ,,Immigrant Connect Chicago”. Šį kartą JAV lietuviais besidomėjusi studentė ėmėsi dvigubos itin aktualios temos – dvigubos pilietybės. Straipsnį originalo (anglų) kalba galima rasti adresu: http://www.immigrantconnect.org/2012/06/18/dual-citizenship-for-lithuanians-not-for-everyone/