Vysk. John R. Gorman suteikia paskutinį palaiminimą a. a. kun. Kęstučiui Trimakui. Iš k.: Mišių patarnautojas Aurimas Bikulčius, kun. Antanas Gražulis, vysk. Gorman ir prel. Jurgis Šarauskas.
 Jono Kuprio nuotraukos

Užgeso žemiška gyvybė – Išlydint kun. Kęstutį Trimaką

Laima Šalčiuvienė

Likusiems šioje žemėje be jo gyventi, telieka jo šviesa, jo dvasios kilnumas, jo kvietimas džiaugsmingai sekti Kris-tų. („Apsčiai gyvenimo turėti”)

2013 m. liepos 27 d., šeštadienį, Šv. Antano bažnyčioje Cicero, IL, su kun. dr., prof. Kęstučiu Trimaku atsisveikino brolis Dionyzas su žmona Vaida, sūnėnas Edis su žmona Debbi, artimieji, draugai, gerbėjai, jį mylintys. Kiekviena giesmė, kiekviena melodija, kiekvienas žodis, kiekviena malda šv. Mišių metų liudijo kun. Kęstučio šviesią, meilės kupiną asmenybę, skirtą Kristui ir artimui, gerbiančią Kristaus Motiną Mariją, širdyje ypatingą vietą turinčią šv. Pranciškui Asyžiečiui.

Karstas su a. a. kun. Kęstučio palaikais į bažnyčią buvo atlydėtas 8:30 val. ryto. Karstą pasitiko tėv. Antanas Gražulis, SJ. Link altoriaus karstą lydėjo: adv. Rimas Domanskis, Brighton Park Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijiečius atstovaujantis Viktoras Kelmelis, Šv. Antano parapiječius atstovaujantys Jonas Kuprys ir Algis Kirka, ilgametis draugas Gintautas Sabataitis (Parma, Ohio), sūnėnas Edis Trimakas (Centreville, VA). Šalia karsto stovuose buvo išrikiuotos keturias sąjungas atstovaujančios Ateitininkų vėliavos – taip pagerbtas miręs Šiaurės Amerikos ateitininkų dvasios vadas. Karstą puošė trijų orchidėjų puokštė, perrišta žalia balta lietuviška juosta. Trys orchidėjos – šv. Trejybės simbolis, o juosta – Kauno metropolito arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dovana kun. Kęstučiui Trimakui.

Pagrindinio altoriaus kairėje – besišypsančio kun. Kęstučio Trimako nuotrauka, šalia jos – deganti žvakė, gėlių puokštė ir dauguma kunigo parašytų knygų.

Dviejų medinių kryžių ir aštuonių rožančiaus rutuliukų nuotrauka puošė dvylikos puslapių knygelę, paruoštą atsisveikinimo pamaldoms. Knygelėje išvardinti šv. Mišių celebrantai, išspausdintos giesmės, skaitiniai, atsiliepimai maldoms, kad visi galėtų dalyvauti šv. Mišiose. Mišių knygelėje – dar viena velionio nuotrauka su būdingu kun. Kęstučiui šypsniu, fotografuota 2010 m. birželio 20 d. Willowbrook salėje jam dėvint garbės daktaro togą. Iš nuotraukos jis tarsi sveikino kiekvieną atvykusį jį pagerbti, su juo atsisveikinti.

Pagrindinis celebrantas, aukojęs šv. Mišias, buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai ir dabartinis Šiaurės Amerikos ateitininkų dvasios vadas prelatas Edmundas J. Putrimas, atvykęs iš Toronto. Koncelebravo prelatas Jurgis Šarauskas, Palos Heights Įsikūnijimo (Incarnation) parapijos kunigas ir kardinolo Francis George bei Čikagos arkivyskupijos specialių projektų vadovas; kun. Sergio Solis, Cicero Šv. Antano parapijos klebonas; tėvas Antanas Gražulis, SJ; kun. Jaunius Kelpšas, Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos Marquette Park ir Čikagos Arkivyskupijos įgaliotinis lietuvių sielovadai; kun. Gediminas Keršys, aptarnaujantis lietuvius Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijoje Brighton Park ir tėvas Antanas Saulaitis, SJ, Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos (Lemont) vadovas. Prie lietuvių dvasininkų jungėsi vyskupas John R. Gorman iš Orland Park ir trys amerikiečiai kunigai.

Šv. Mišių metu giedojo Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos ir Šv. Antano parapijos jungtinis choras, vadovaujamas muz. Jūratė Grabliauskienės.

Atsisveikinimas prie karsto prasidėjo 9 val. ryto prelato E. Putrimo maldomis. 9:30 val. r. solo „Dangaus malonė nuostabi” giedojo Marijus Prapuolenis. Sekė dr. Algio Norvilo žodis: „Kun. dr. Kęstutį Antaną Trimaką prisimenant”. Įsimintini dr. A. Norvilo žodžiai: „ (…) jis buvo ryžtingas, bet tuo pačiu paprastas, nuoširdus, atsižvelgiantis, neišsiskiriantis, nors jis puikiai suvokė savo pasiekimus ir vertę. Jam buvo svetimas bet koks karjerizmas. Jo galia ir stiprybė, kaip ir Šv. Jono, buvo kitokio pobūdžio. Jis labiausiai išsiskyrė savo dvasinėmis vertybėmis, savo charakterio bruožais.” Tuos charakterio bruožus Algis Norvilas šitaip įvardijo: „(…) nuolatinis siekėjas, tyrinėtojas, nepaprastai plačių horizontų žmogus. (…) Kun. Kęstutis taip pat turėjo nepaprastą minties susitelkimo ir darbštumo dovaną. (…) Juo visada buvo galima pasitikėti. (…) Kun. Kęstutis buvo kovotojas, Jis visada sugebėdavo argumentuotai paremti savo pasirinktus nusistatymus. Ypač pastaruoju metu jis drąsiai pasisakydavo už gyvybės kultūrą visu jos mastu. Net ir paskutinį kartą jį lankant ligoninėje, jis šiuo klausimu labai sielojosi. Jame dar matyt pulsavo kovotojo dvasia.” Algis Norvilas teigė, kad visi kun. Kęstučio bruožai „kaip strėlė” buvo kreipiami į vieną tikslą, būtent „(…) mums kuo pilniau atskleisti mūsų Išganytoją, Jėzų Kristų, suartinti mus su Dievu, mūsų kūrėju.”

Po dr. Algio Norvilo prisiminimų choras ir tikintieji giedojo giesmę „Šv. Pranciškaus malda”. Ji parinkta todėl, kad kun. Kęstučiui paskutiniais gyvenimo metais šv. Pranciškus įgijo vis daugiau reikšmės. Paskutinė atsisveikinime Dainos Volodkaitės smuiku sugriežta „Ave Marija”, taip pat parinkta neatsitiktinai – Marija kun. Kęstučio gyvenime užėmė ypatingą vietą. Kaip dr. Norvilas teigė: „(…) jis buvo didelis šv. Marijos mylėtojas.”

Atsisveikinimo laišką atsiuntė Vilniaus arkivyskupo metropolito ir Ateitininkų Federacijos dvasios vadas arkivyskupas Gintaras Grušas.

Šv. Mišios pradėtos giesme „Viešpats pakrantėj stovėjo” (tikslus vertimas iš ispanų kalbos būtų „Žmonių žvejys”). Prasminga giesmės atkartotinė:

O Kristau, Tu mane pastebėjai,
Savo lūpom mano vardą ištaręs;
Savo valtį aš palikęs skubėsiu,
Kad per amžius būčiau Tavo žveju”.

Audra Bernatavičienė skaitė pirmąjį skaitinį iš Jobo knygos, Senojo Testamento, Jūratė Grabliauskienė su choru sugiedojo psalmę. Vida Kuprytė skaitė antrąjį skaitinį iš Naujojo Testamento, Povilo laiško Romiečiams. Evangeliją skaitė tėv. Antanas Saulaitis, SJ. Pamokslą sakė prelatas E. Putrimas.

Aukojimo metu choras giedojo „Ant baltos altoriaus drobės”. Kiekviena iš šešių atrinktųjų kun. Kęstučio knygų buvo aprišta tautine juostele ir aukojimo metu nešama prie altoriaus. Jas nešė: 4,5 metų Jonytė Šalčius-Bott, jauna moksleivė Deimantė Kavaliauskaitė, artima šeimos draugė ses. Margarita Bareikaitė, buvusi kun. Kęstučio studentė Lietuvoje Rita Maleiškienė, ateitininkai Mindaugas Bielskus ir Saulė Grybauskaitė. Dainavos gamtos gėlių puokštę nešė dr. Petras V. Kisielius. Vandenį, vyną ir duoną prie altoriaus nešė kun. Kęstučio sūnėnas Edis su žmona Debbie, kurių santuoką prieš 26 metus palaimino kun. Kęstutis.

Šv. Komunijos metu choras giedojo ,,Šiluvos Marijos” giesmę (žodž. K. Grigaitytės, muz. A. Mikulskio). Komuniją dalino prelatai Edmundas Putrimas, Jurgis Šarauskas ir Jolita Kisieliūtė-Narutienė. Baigiantis šv. Komunijai Daina Volodkaitė smuikavo „Panis Angelicus”. Mišių užbaigimo malda pasakyta, išlydėjimo apeigos prie karsto vyskupo J. Gorman atliktos, jam patarnaujant prelatui J. Šarauskui. Ateitininkų vėliavas nešė ateitininkai Šarūnas Daugirdas, Algis ir Rimas Grybauskai. Karsto priekyje ėjo Aras Narutis. Šv. Mišių dalyvius, išeinančius iš bažnyčios, pasitiko Pranutė Domanskienė, Regina Gailiešiūtė ir Saulė Grybauskaitė. Kiekvienam šv. Mišių dalyviui jos įteikė po baltą gvazdiką, aprištą kaspinu su citata iš Šv. Rašto (citata kun. panaudota Kęstučio Trimako knygoje „Jis man dovanojo būti”):

Simonas Petras Jį paklausė: „Kur eini, Viešpatie?”
Jėzus atsakė: „Einu jums vietos paruošti…
Kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš…”
Jn 13, 36: 14, 2–3

Tai buvo Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos ir valdybos dovana tiems, kurie atvyko išlydėti kun. Kęstučio.

Vykdant jo valią, kun. Kęstučio Trimako palaikai buvo kremuoti. Drauge su juo sudegintos Dainavos krašto gėlės, kurias atvežė Petras V. Kisielius. Šių metų spalio 1 d. po 12 val. vidudienio šv. Mišių aukos Kauno arkikatedroje pelenai bus įstatyti į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariumą.

* * *

Willowbrook Ballroom buvo surengti gedulingi pietūs, nors tai buvo ne tiek gedulo pietūs, kiek kun. Kęstučio gyvenimo šventimas. Pietums susirinko daugiau nei 100 žmonių (bažnyčioje buvo antra tiek). Kunigo Kęstučio pagerbimą vedė Laima Šalčiuvienė. Perskaičiusi pamąstymą apie artimo draugo netektį, ji pristatė Gintautą Sabataitį, kun. Kęstučio draugą iš seminarijos laikų. Jis pasidalino prisiminimais apie savo artimą draugą, Laima Šalčiuvienė perskaitė ateitininkės iš Lietuvos Stasės Dženuškaitės eiles, skirtas kun. Kęstučiui. Tai buvo įvadas į Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos pirmininko Tomo Girniaus žodį „Kunigą Kęstutį Trimaką išlydint”, kurį perskaitė ŠAAT narė Vida Kuprytė.

Švenčiant a. a. kun. Kęstučio gyvenimą ir jo kūrybą, jo eiles prisiminė Virginija Mauručienė ir Liubomyra Šniurevičienė. Eglė Juodvalkė perskaitė Vinco Mykolaičio Putino eiles „Mirties balsas”. L. Šalčiuvienė padėkojo visiems a. a. Kęstučio gerbėjams ir jį mylintiems bei jo pasigesintiems žmonėms, atvykusiems jį prisiminti ir švęsti jo gyvenimą.

Prie pradedant gedulingus pietus, kun. Gediminas Keršys (buvęs kun. Kęstučio studentas Lietuvoje) sukalbėjo maldą. Po pietų žmonės labai pamažu skirstėsi, kiekvienas savaip norėjo prisiminti kun. Kęstutį, jo džiaugsmą gyvenimu, jo paliktas mintis, jo stiprią švelnią mokinančią dvasią, jo šypsnį, traukiantį kiekvieną žmogų.

Pabaigoje noriu prisiminti arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sveikinimo žodžius, pasakytus Lietuvos jaunimo dienų dalyviams:

„Tikras džiaugsmas surandamas tik tuomet, kai gyvename ne sau, bet turime drąsos dalyti save kitiems, kad gyvenimas tampa pilnas prasmės, kai jam vadovauja ne egoistiniai troškimai, bet Jėzus!”


Šalia altoriaus buvo pastatyta kun. K. Trimako nuotrauka ir jo gyvenimo darbo vaisiai – knygos, leidiniai ir redaguoti žurnalai.


Mišių aukojimo metu kun. Gediminas Keršys (k.) ir prel. Edmundas Putrimas priima kun. K. Trimako parašytas knygas.




Gedulingi atsisveikinimo pietūs. Šv. Antano parapijos parapijietės Liuba Šniurevičienė ir Virginija Mauručienė skaitė kun. K. Trimako parašytas eiles.

.
Gintauts Sabataitis pasidalino prisiminimais apie savo artimą draugą, kun K. Trimaką.