Lina Bublytė jau trečius metus globoja šią našlaitę ir sielojasi, kad tokios gražios,
sveikos mergaitės niekas neparsineša į namus!

Lietuviško gyvenimo skonis iš arti 

Penktoji Lietuvių išeivijos studentų stažuotès savaitè

LINA BERŽINSKAITÈ

Dainų ir šokių šventės savaitgalis Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) dalyviams buvo ypatingas. Vieniems studentams tai buvo darbo ir gyvenimo Lietuvoje pradžia, kitiems – stažuotės pabaiga. Šis pokytis leido pirmos bangos studentams pasidalinti mintimis ir išgyvenimais su naujais dalyviais, suteikė progą visiems stažuotės studentams kartu pabendrauti. Šventės renginiai vieniems suteikė tvirtą lietuvišką pradžią, kitiems – nepaprastą stažuotės pabaigą.

Dainų ir šokių šventėje studentai buvo ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai. Vincas Gudinskas, kulinarijos studentas iš Kanados, liko susižavėjęs švente, kurioje pats šoko. Jam padarė įspūdį šokis su 8,000 kitų dalyvių iš viso pasaulio. Vincas nesitikėjo, kad tiek daug lietuvių dalyvaus šventėje ir kad jie taip pat lankys tėvynę, apie kurią pasakojo jų tėvai ir seneliai. Vaikinas pajuto didelį pasididžiavimą, kad teko dalyvauti tokioje didžioje ir džiugioje šventėje, jautė visų vienybę giedant Lietuvos himną. Nors Vincas jau mėnesis kaip stažuojasi Lietuvoje, jis sako, kad vis atranda naujų, įdomių dalykų.

Vilija Viliamaitė iš Philadelphijos atskrido į Lietuvą prieš šventę. Tai pirmasis jos apsilankymas Lietuvoje. Apie pirmą savaitę ir stažuotę ji štai ką papasakojo: „Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau esu Lietuvoje. Man buvo smagu pamatyti visas šventes ir malonu sutikti gimines. Amerikoje mokiausi sveikatos administravimą, tad įdomu sužinoti apie Lietuvos ligoninių tvarką. Amerikoje ligoninių administracija naudoja kompiuterius, tuo tarpu Lietuvoje kai kurie duomenys vis dar laikomi rankraščių knygose.”

Aleksandra Habanek taip pat dalyvavo šokių šventėje su Los Angeles ,,Spinduliu”. Ji, kaip ir Vilija, stažuojasi ligoninėje. Po šventinio savaitgalio Aleksandra grįžo tiesiai į operacinę. Štai jos įspūdžiai: „Jau baigėsi šokių šventė ir praeitą savaitę grįžau į ligoninę, pilvo chirurgijos skyrių. Trečiadienį stebėjau ne tik savo pirmą operaciją, bet ir antrą, trečią, ketvirtą. Pacientams buvo pašalintas apendiksas ir tulžies pūslė (gallbladder). Pastebėjau, kad dažniausiai šie pacientai yra vyresnio amžiaus ir stambesni. Vienas daktaras juokavo, kad per daug grietinės ir cepelinų valgė, todėl tulžies pūslėje atsirado akmenų.”

Aleksandra ligoninėje sutiko ir amerikietį pacientą iš California valstijos. Po operacijos, kai vyras atsibudo, Aleksandra su juo pasikalbėjo ir sužinojo, kad jis jau 10 metų su šeima gyvena Vilniuje. Daktarai pamatę, kad jie abu gerai susikalba angliškai, paprašė, jog Aleksandra grįžtų jam angliškai paaiškinti apie dietą, mankštą, skausmą ir maudymąsi.

Renatas Tukys iš Detroit taip pat pabuvojo operacinėje. Amerikiečių pacientų iš Detroit nesutiko, tačiau pasidalijo savo mintimis. ,,Praėjusi savaitė buvo mano pirma pilna darbo savaitė ligoninėje. Dirbu pilvo chirurgijos skyriuje, ten teko stebėti operacijas, pacientus ir bendrauti su daktarais. Man tai pirmas kartas, kai iš taip arti galiu pamatyti medicininį darbą, kurį esu pasirinkęs. Kiekviena diena man kupina naujų įspūdžių. Jau teko stebėti apendicito, tulžies pūslės ir kepenų operacijas. Man labai patinka bendrauti su daktarais ir stebėti, kaip skiriasi Amerikos ir Lietuvos sveikatos sistemos. Laukiu kitos savaitės ir daugiau naujų įspūdžių!”

Lina Maciūnaitė taip pat stažuojasi ligoninėje ir išnaudoja šį laiką geriau susipažinti su gydytojo profesija. Apie pirmą savaitę ji rašo: „Praeitą savaitę pradėjau dirbti ligoninės reabilitacijos skyriuje. Esu mechanikos inžinerijos studentė, bet mane domina fizioterapija. Ši stažuotė leis man geriau susipažinti su fizioterapijos sritimi.”

Daina Kuraitė iš Kanados nori per šią stažuotę geriau susipažinti su logopedijos sritimi. Kanadoje Daina baigė prancūzų kalbą ir lingvistiką, o toliau planuoja studijuoti logopediją. Apie darbą Lietuvoje Daina rašo: „Būdama Lietuvoje turėjau galimybę ligoninėje susitikti su keliomis logopedėmis, su viena iš jų teko artimiau padirbti. Praleidžiu nemažai laiko ne tik ligoninėje, bet ir vaikų namuose. Dirbdama vaikų namuose aš galiu kelias valandas praleisti su vaikais ir tada kelias valandas su logopede. Iki šiol – darbas įspūdingas ir tikrai vertas dėmesio!”

Daiva Ragaitė jau antrus metus dirba Lietuvoje, ji taip pat lanko vaikų namus. Daivos praeitų metų stažuotės patirtis su vaikais labai ją paveikė, tačiau šį kartą jos tikslai ir stažuotės darbai kiek pasikeitė. ,,Praeitą savaitę pradėjau stažuotis Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. Ten dirbsiu tris dienas per savaitę, o kitas dvi dienas stažuosiuosi kūdikių namuose. Mane labai domina vaikų teisės, ypač tarptautinis įvaikinimas. Tikiuosi, kad ši stažuotė man padės geriau suprasti vaikų teises ir jų svarbą tarptautinėje srityje.”

Lina Bublytė iš Detroit taip pat ne pirmą kartą atskrido padėti našlaičiams Lietuvoje. Šiemet Lina grįžo jau ne kaip studentė, o kaip slaugė. „Man smagu, nes galėsiu ne tik mylėti savo pamėgtus našlaičius, bet ir juos gydyti”, – teigė Lina. Apie pirmą dieną sugrįžus į vaikų namus Lina pasakojo: „Suradau daug pažįstamų veidelių – tai ir džiaugsmas, nes buvau pasiilgusi, bet kartu ir gilus liūdesys, kad jie dar čia, neįvaikinti! Nutariau susikaupti ir neliūdėti, bet džiaugtis vėl atradus ‘savo vaikučius’! Pradėjome žaisti, džiaugtis, valgyti, praustis ir iš naujo suartėti.”

L. Bublytė tik ką pradėjo dirbti vaikų namuose, o Gintarės Radvilaitės viešnagė Lietuvoje jau artėja į pabaigą. Gintarė maždaug 2 mėnesius dirbo vaikų namuose, susidraugavo ne tik su vaikais, bet ir su vedėjomis. Paklausta apie įdomų savaitės įvykį Gintarė atsakė: „Šią savaitę mūsų namai gavo naują mergytę. Jos vardas Simona, ji gimė 2009 m. liepos 2 d. Labai įdomu matyti tokią mažytę mergaitę, nes visai pamiršti, kokie maži mes visi buvom. Simona visiškai neverkia ir moka gerai valgyt! Taip pat apsilankė viena moteris, norėdama įsivaikinti vieną naujagimę. Labai džiugu, kai šeimos nori įsivaikinti, nes yra labai daug nuostabių vaikų, kuriems reikia šeimos!”

Paulius Riškus iš Čikagos taip pat yra dirbęs vaikų namuose, bet šiais metais jis sugrįžo į Lietuvą dirbti ligoninėje. Kaip ir D. Ragaitę, taip ir Paulių praeitų metų patirtis labai paveikė, tačiau ir antrais metais sugrįžo čia dirbti. Šią savaitę Paulius dirbo operacinėje, matė apendikso pašalinimo operaciją. Jam patiko, kad daktarai ir anesteziologai mielai atsakinėjo į jo klausimus apie operacijas. Jam taip pat buvo įdomu pamatyti apendikso pašalinimą tiek laparoskopijos, tiek pjaustomu būdu. Paulius prieš kelerius metus dirbdamas ligoninėje susipažino su pacientu, su kuriuo iki šiol palaiko ryšį.

Karolina Kličiūtė iš Kanados Lietuvoje taip pat stažuojasi ligoninėje. Vienas daktaras Karolinai aprodė visą Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. „Vakar daktaras Julius mums aprodė Medicinos fakultetą. Buvo tikrai įdomu. Pirmiausia pamatėme pagrindinę paskaitų auditoriją, kuri man pasirodė lyg būtų tiesiai iš Harry Potter knygos. Visos sėdynės medinės, rašymo stalas – kaip siauras ilgas gabalas medienos. Tada nuvedė į laboratoriją. Pamatėme vietą, kur studentai tyrinėja lavonus, sužinojau, kad Lietuvoje labai sunku jų gauti. Tada mane nuvedė į anatomijos laboratoriją, kur kūno dalys ir orga nai yra užkonservuoti tyrinėjimams. Galėčiau visą dieną ten likti ir stebėti!”

Amerikiečiams studentams stažuotės Lietuvos ligoninėse yra ne tik nepaprasta proga daugiau išmokti apie sveikatą ir mediciną, bet taip pat iš dalies ir pačiam patirti ir suprasti Lietuvos sveikatos sistemą.

Siga Poskočimaitė jau visą vasarą leidžia Lietuvoje darbuodamasi operacinėje. Ji taip pat stebėjo operacijas, bendravo su daktarais ir bendradarbiais. Sužinojusi daktaro mėnesinę algą, Siga štai ką turėjo pasakyti: „Šiandien aš sužinojau, koks Lietuvoje chirurgo atlyginimas. Aš tikrai buvau nustebinta, kiek mažai, palyginti, jiems mokama ir kiek daug daktarų dirba antroje ligoninėje ar net ir privačioje klinikoje, kad galėtų pragyventi. Amerikoje niekada nepagalvočiau, kad daktarui gali būti sunku susimokėti už butą arba automobilį, bet Lietuvoje taip atsitinka dažnai. Ypač sunku daktarams rezidentams. Lietuvoje reikia šešerius metus mokytis norint tapti daktaru. Tikrai po tiek daug mokslo reikėtų mokėti didesnį atlyginimą. Aišku tai, jog Lietuvoje žmonės nesirenka medicinos siekdami užsidirbti daug pinigų. Daktarai turi tikrą pašaukimą padėti kitiems šioje profesijoje, ir aš tai tikrai matau dirbdama ligoninėje.”

Andrius Mikuckis nedirba nei ligoninėje, nei vaikų namuose. Buhalterijos specialybės studentas iš California savo pirmą stažuotės savaitę praleido dirbdamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Apie savo darbą ir bendravimą su bendradarbiais, Andrius rašo: „Aš dirbu su buhalteriais ir jie mane moko apie savo darbą. Šis departamentas skiria pinigus išeivijos lietuviams, kad jie galėtų palaikyti lietuvybę. Mūsų darbas yra patikrinti, ar pinigai išleisti, kaip buvo sakyta. Visi darbuotojai čia yra labai malonūs, padeda man, kai ko nors nesuprantu. Paprastai mes visi einame kartu pietauti ir smagiai praleidžiame laiką. Aš labai susidraugavau su keliais darbuotojais, tad nors ir daug darbo, vis tiek smagiai leidžiam dienas.”

Kitas buhalterijos studentas – Aistis Juška – apie savo savaitės įspūdžius taip rašo: „Pradėjau dirbti bankroto buhalterijos įstaigoje. Išmokau daug apie Lietuvos sistemą ir kokie yra buhalterijos skirtumai, palyginti su Amerikos sistema. Lietuvoje yra Garantinis fondas, kuris užtikrina, jog bankrutavusios įmonės darbuotojams bus išmokėtos išmokos. Viską suskaičiuoti ir patikrinti skaičius užtrunka laiko, bet, jei kompiuteriai gerai veikia, tai padaryti įmanoma. Kaip ir visur, jei kompiuteriai sutrinka, darbas užtrunka ilgiau ir tampa sudėtingesnis. Mokausi ir manau, kad galėsiu ateityje visokiais būdais atlikti tą patį darbą ne tik su kompiuteriu.”

Aš, Lina Beržinskaitė, stažuojuosi Teisingumo ministerijoje. Kaip ir Andrius, labai susidraugavau su keliais bendradarbiais. Esu susižavėjusi, kad mano direktorius Klaidas Navickas yra ir Lietuvos tautodailės karpinių meistras. Dirbu su valstybės tarnautojais ir mokausi apie Lietuvos nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registrą. Įdomu įžvelgti skirtumus tarp Lietuvos ir Amerikos įstatymų. Ši stažuotė man suteikė progą geriau suprasti ne tik Lietuvos, bet ir Amerikos teisinį pagrindą. Kuriant teisės aktus Registrų departamentas įvertina ir analizuoja užsienio valstybių (pvz., Vengrijos, Suomijos, Švedijos, Airijos) pavyzdžius. Man teko taisyti anglų kalbos vertimus ir versti (iš anglų į lietuvių kalbą) Visuomeninės labdaros organizacijų projektą.

Ši stažuotė suteikia amerikiečiams studentams galimybę iš arti pajusti lietuviško gyvenimo skonį. Studentai ne tik įgyja praktikos savo pasirinktoje srityje, patobulina lietuvių kalbą, bet ir sustiprina pažintį su Lietuva. Sugrįžę į Ameriką mes būsime ne vien labiau patyrę savo darbuose, bet ir stipresni lietuviai. 

LISS studentai kiekvieną trečiadienį kalbasi apie savo stažuotes (iš k.): Andrius Mikuckis (CA), Aleksandra Habanek (CA), Lina Polikaitytė (CA), Kendra Kiršonytė (CA), Tadas Mikuckis (CA), Livija Jonaitytė (Torontas, Kanada), Karolina Kličiūtė (Otava, Kanada).