Ar „Amerikos balsas” vėl prabils lietuviškai?
Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur
Ar tikrai Šaltasis karas tėra praeities reiškinys?
Centrinės ir Rytų Europos koalicija, vienijanti 18 su šiais
Europos regionais susijusių JAV etninių organizacijų (tarp jų ir
Amerikos lietuvių tarybą), praėjusią savaitę surengė forumą apie taip
vadinamą Rusijos „švelnią galią” (angl. soft power).
Nors politikai abipus Atlanto vengia termino Šaltasis karas, jis
vis dažniau nuskamba politikos apžvalgininkų komentaruose.
JAV prezidento Barack Obama ir valstybės sekretorės Hillary Clinton
prieš trejus iškilmingai paskelbta perkrovimo (angl.
reset) politika su Rusija žadėtos santykių darnos neatnešė.
Washington, DC vykstančiuose renginiuose apie padėtį Rusijoje
„reset” politika yra aštrių pašaipų objektas,
Rusijos opozicijos vadovus Kremlius vadina „užsienio
agentais”, lyg būtų pats Šaltojo karo vidurys.
„Freedom House” Eurazijos programų direktorė Susan Corke
pripažino, jog į forumą atvyko tiesiai iš Valstybės
departamento, kuriame vyko pasitarimas dėl to, kaip vertinti Rusijos
prezidento Vladimir Putin neseniai pasirašytą įstatymą, griežtai
apribojusį nevyriausybinių ir nekomercinių organizacijų veiklą
Rusijoje. Corke neslėpė nusivylimo blogėjančia demokratijos padėtimi
Rusijoje ir gana pesimistiškai vertino teigiamų permainų
galimybes.
Bene daugiausia dėmesio forume buvo skiriama didžiulei prarajai, kuri
skiria Rusijos ir JAV dėmesį bei išlaidas žiniasklaidos
priemonėms, veikiančioms partnerių (ar varžovų?) valstybėse. Antai
iš specialaus Kremliaus valdomo fondo finansuojamas kanalas
„Russia Today” („RT”) turi šimtus
žurnalistų, dirbančių Washington, DC, New York bei kituose JAV
miestuose ir gali būti matomas beveik pusėje Amerikos valstijų. Ariel
Cohen, žinomas Rusijos ekspertas, kelių knygų autorius, teigė, jog
prieš Ameriką ir Vakarus nukreiptos ,,Russia Today”
nuostatos yra akivaizdžios, ir bet kuris sveiką nuovoką turintis JAV
žiūrovas turėtų tai suvokti, bet jam netaikomi jokie veiklos JAV
apribojimai. Maža to, „Russia Today” plečia savo kanalų
tinklą ir savo laidas jau transliuoja ispanų bei arabų kalbomis.
O Rusijoje praktiškai nebeliko JAV transliuotojų, pavyzdžiui,
„Radio Liberty” rusų kalba girdimas gal tik Kolos
atšiauriame pusiasalyje ir keliose Maskvos vietose. JAV ir kitų
Vakarų valstybių remiamų TV bei radijo kanalų veiklai Rusijoje taikomi
įvairiausi suvaržymai.
„Voice of America” rusų tarnybos vadovė Irina Van Deusen
džiaugėsi bent tuo, jog internetas atvėrė naujas ir veiksmingas
informacijos sklaidos erdves ir lankytojų jų interneto svetainėje
nuolat daugėja.
Jeff Trimble, Tarptautinio transliuotojų biuro (International
Broadcasting Bureau) direktoriaus pavaduotojas, man papasakojo, jog
prieš metus vienas Lietuvoje viešėjęs JAV Kongreso narys
jam sakė, jog Lietuvoje reikėtų atnaujinti „Amerikos balso”
transliacijas.
Kaip žinia, Lietuvą į nepiklausomybę lydėjusio „Amerikos
balso” transliacijos buvo nutrauktos 2004 m., pasibaigus
Šaltajam karui. JAV Kongreso narys Lietuvoje sužinojo, kokie
populiarūs yra Rusijos televizijos kanalai, kurie yra Kremliaus arba jo
patikėtinių kontroliuojami, ir suprato, jog reikalinga atstatyti
pusiausvyrą propagandos dvikovoje tarp Rusijos ir JAV.
Matyt, naivu tikėtis, jog JAV Kongresas netrukus skirtų lėšų
panašiems projektams, bet gerai bent tiek, jog Washington, DC
daugėja žmonių, suvokiančių, jog Rusijos valdžia
„nepersikrovė” ir gausiai investuoja į priemones, kurios
stiprintų jos įtaką. Juk linija, skirianti Rusijos
„švelniąją galią” nuo kietų šios
šalies veiksmų, yra labai trapi.
Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur – Lietuvos žurnalistė, buvusi
Vilniaus mero patarėja. Su savo amerikiečiu vyru ir dukra gyvena
šalia Washington, DC, įdėmiai stebi JAV, Europos, Rusijos
bei Lietuvos naujienas.