PLB ir PLJS
vadovų suvažiavimo svečiai (iš k.): vyskupas Arūnas
Poniškaitis, Seimo pirm. Irena Degutienė, užsienio reikalų
ministras Audronius Ažubalis. Edvardo Vickun nuotr.
Vilniuje buvo susirinkę pasaulio lietuvių bendruomenių vadovai
AUDRONĖ V. ŠKIUDAITĖ
Specialiai ,,Draugui” iš Lietuvos
Liepos 29–30 d. Vilniuje,
Seimo Konstitucijos salėje, posėdžiavo iš 24 šalių
suvažiavę Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių
jaunimo sąjungos (PLJS) vadovai (iš viso šiuo metu yra 41
krašto bendruomenė, dar buriasi lietuviai Egipte, Izraelyje ir
Meksikoje). Pasaulio lietuvius pagerbė ir kalbėjo LR Seimo pirmininkė
Irena Degutienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis,
Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento
direktorius Arvydas Daunoravičius, šio departamento darbuotojai.
Su invokacija į pasaulio lietuvius kreipėsi naujasis Lietuvos vyskupas
Arūnas Poniškaitis.
Dvi dienos praėjo įtemptai kalbant, o temos buvo labai racionalios: Ko
mes pageidaujame iš Lietuvos (pirmininkavo Petras Maksimavičius,
Lenkija). Prelegentai: Jūratė Carpersen (Šveicarija), Petras
Maksimavičius, Antanas Rasiulis (Rusija), Gintaras Ručys (Vokietija) ir
Angonita Wallis (Australija).
Kokių rūpesčių turi kraštų lietuvių bendruomenės (pirm. Dalia
Henke, Vokietija). Prelegentai: Dalia Henke, Joana Kuraitė Lasienė
(Kanada), Vitalija Kolesnikova (Baltarusija), Ruben Jose Repšys
(Argentina) ir Gintautas Želvys (Rusija).
Kodėl neįtraukiame daugiau užsienio lietuvių į mūsų veiklą? Kas turi
būti daroma siekiant pritraukti daugiau žmonių į Bendruomenės veiklą ir
renginius? (pirm. Angelė Vaičiūnienė, Kanada). Prelegentai: Vytautas
Maciūnas (JAV), Kęstas Pikūnas (PLJS, Jungtinė Karalystė), Ruben Jose
Repšys (Argentina), Angelė Vaičiūnienė.
Kokios pagalbos reikia kraštų bendruomenėms dėl archyvų? – tema, kurią gvildeno Ramūnas Kondratas (JAV). Tai buvo pirmosios dienos temos. Po pranešimų vyko pasisakymai ir diskusijos.
Liepos 30 d. svarstybų temos:
Ko kraštų lietuvių bendruomenės pageidauja iš PLB?
(pirm. Antanas Rasiulis, Rusija). Prelegentai: Irena Gasperavičiūtė
(Lenkija), Birutė Liuorytė Gambus (Prancūzija), Inga Minelgaitė
(Islandija), Antanas Rasiulis, Jose Ruben Repšys (Argentina) ir
Angonita Wallis (Australija).
Kaip išlaikyti „Pasaulio lietuvio” žurnalą ir kaip jį platinti?
(pirm. Aurelija Norienė, Belgija). Prelegentai: Regina Narušienė
(JAV), Aurelija Norienė ir Audronė Škiudaitė („Pasaulio
lietuvio” redaktorė, Lietuva).
Ko PLB pageidauja iš kraštų LB?
(pirm. Regina Narušienė). Prelegentai: Jūratė Caspersen
(švietimas), Kęstas Pikūnas (jaunimas ir sportas), Petras
Maksimavičius (specialūs projektai ir organizaciniai reikalai), Regina
Narušienė (visuomeniniai reikalai ir finansai, kultūra),
Aurelija Norienė (informacija ir PLB įvaizdis) ir prelatas Edmundas
Putrimas (sielovada).
Antrajai dienai baigiantis buvo priimtos rezoliucijos: dėl geresnio PLB
ir Lietuvos bendradarbiavimo; dėl balsavimo elektroniniu būdu parėmimo;
dėl archyvų tvarkymui reikalingų nuostatų paruošimo; dėl PLB
valdybos ir kraštų bendruomenių ryšių pagerinimo; dėl
„Pasaulio lietuvio” žurnalo popierinės versijos leidimo
pratęsimo; dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo. Jaunimas pasiūlė
ir suvažiavimas įtraukė rekomendacijas: dėl alternatyvių finansų
paieškos būdų kreipiantis į privatų verslą, nepasikliaujant vien
Lietuvos pagalba; paremti Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, kuris
2013 m. vyks Jungtinėje Karalystėje ir kt.
Reikia pastebėti, kad pasaulio lietuvija labai atjaunėjo – tarp
PLB vadovų suvažiavime buvo matyti daug jaunų, naujų veidų, jaunimas
diskusijose buvo labai aktyvus. Apšnekėta daugelis dalykų,
diskusijos viena tema vyko po keletą valandų.
* * *
Šiandien paskelbsime mintis
iš pasisakymų tik pirmuoju klausimu: ko pasaulio lietuviai
pageidauja iš Lietuvos? Detalesnį kitų temų svarstymą atidėsime
netolimai ateičiai.
Viešnia, LR Seimo pirmininkė I. Degutienė, sveikindama
suvažiavimo dalyvius, dalijosi nerimu dėl didelės emigracijos
Lietuvoje: „Emigracija Lietuvoje yra viena skaudžiausių
temų”, – sakė ji. O kaip rodo pastarojo meto statistika,
emigracija iš Lietuvos šiuo metu yra didžiausia Europoje.
„Skaudu, – sakė I. Degutienė, – bet jeigu žmonės turi
daugiau galimybių rinktis, yra gerai; ir ta galimybė atsirado tik
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos valstybė turi sudaryti
sąlygas grįžti tiems, kurie nori grįžti. Tai ne tik valdžios, bet ir
PLB garbės reikalas.”
Seimo pirmininkė kalbėjo ir pasaulio lietuvijos labai aktyviai keliama
pilietybės išlaikymo tema. Ji pranešė, kad senojo
Pilietybės įstatymo galiojimas pratęstas iki 2011 metų, o naujasis,
pradėtas svarstyti praėjusį pavasarį, atidėtas rudeniui, nes nespėta
prieiti prie vieningos nuomonės. Seimo pirmininkė pažadėjo, kad
šio įstatymo svarstymą ji įtrauks į pirmųjų posėdžių
dienotvarkę, kai Seimas pradės rudens sesiją rugsėjo pradžioje. I.
Degutienės nuomone, jau prieš keletą metų buvo reikalingas
referendumas tuo klausimu, siekiant pakeisti Konstituciją, taip
šis klausimas jau būtų buvęs išspręstas. Anot jos, dabar
koks įstatymo variantas bebūtų priimtas, jis vis tiek
prieštarautų Konstitucijai.
Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis pradėjo nuo JAV prezidento John
Kennedy pasakytos minties ir sakė: „Negalima klausti, ką man gali
duoti Lietuva; klausimą reikia kelti: ką aš galiu duoti
Lietuvai”. Ši mintis sujaudino į tribūną išėjusią
Šveicarijos LB pirmininkę Jūratę Caspersen, kuri pasakė, jog ji
vis dėlto drįsta kelti tokį klausimą. Bet tai nėra reikalavimas, kalba
eina ne apie pinigus. Tai – priekaištai nepakankamai
skiriant dėmesio išeivijai. Prelegentės nuomone, buvo
sunaikintos visos įstaigos Lietuvoje, dirbusios su išeivija.
Anot Petro Maksimavičiaus iš Lenkijos, pasaulio lietuviai
reikalauja teisingumo, spartaus Lietuvos valstybės vystymo,
moderninimo, saugumo stiprinimo. O kad lietuviai netenka Lietuvos
pilietybės, nukenčia ne tik žmogus, bet ir valstybė.
Anot Rusijos LB, Krasnojarsko krašto pirmininko Antano Rasiulio,
Sibiro lietuviai nieko nereikalauja iš Lietuvos, jie patys duoda
– o tai yra genofondas, kuris į Lietuvą ateina per
„Lietuvių namus” – gimnaziją, kur mokosi lietuvių
kilmės vaikai ir iš Sibiro. Tik gaila, kad Lietuvoje pasilieka
ne visi vaikai – jie nespėja prisitaikyti Lietuvoje ir baigę
mokyklą grįžta į Sibirą, o kai kurie patraukia toliau į Vakarus.
Ir Australijos LB pirmininkė Angonita Wallis sakė, kad jos
krašto lietuviai iš Lietuvos nieko nereikalauja: jie
pripratę patys duoti Lietuvai. Sudėtingesnis klausimas: ar užsienio
lietuviai reikalingi Lietuvai? Į šį klausimą pati kalbėtoja
atsakė: tikriausiai ne. Kitas dalykas, jos nuomone, užsienio lietuviams
gėda dėl kai kurių Lietuvos pareigūnų veiksmų, o Lietuvos pilietybės
atėmimas yra nesuprantamas dalykas. Australijos lietuviai taip pat
priekaištauja Lietuvos valstybei dėl to, kad krašte nėra
nė vieno garbės konsulo; artimiausia atstovybė yra Japonijoje;
lietuviai yra nepatenkinti, kad jie neturi lietuvio kunigo; jie
pageidautų, kad jų jaunimas būtų kviečiamas į Lietuvą stažuotėms,
kitomis progomis, kad geriau pažintų Lietuvą, ją suprastų ir pamiltų.
Anot Gintaro Ručio iš Vokietijos, tikėtis galima tik iš
savęs paties. „Lietuvą be sienų kurkime mes patys, – sakė
jis. – O kas valstybėje turėtų tvarkyti užsienio lietuvių
reikalus, tai pačios Lietuvos reikalas.”
Aurelija Noris iš Belgijos patarė Lietuvos netapatinti su
vyriausybe. Jos nuomone, pasaulio lietuvių organizacijai
neetiška ir nesolidaru tikėtis iš Lietuvos finansinės
pagalbos. „Ko labiausiai galime tikėtis – ekonomikos,
švietimo gerinimo valstybėje, pilietinės visuomenės augimo.
Reikia remtis savo pačių energija ir ištekliais”, –
sakė ji. Aurelija pageidavo, kad užsienio lietuviams būtų teikiamos
žinios ir ekspertizė, kad tęstųsi seminarai švietimo
darbuotojams. Užsienyje reikalingos išlyginamosios klasės, nes
vaikų lietuvių kalbos vartojimo lygis yra skirtingas. Aurelija mano,
kad užsienio lietuviai per mažai kalba apie save ir savo gerus darbus
Lietuvos žiniasklaidoje, gal todėl tiek daug tarpusavio nesupratimo.
Reikia daug daugiau rašyti į Lietuvos leidinius, tuo labiau, kad
elektroninė žiniasklaida noriai spausdina išeivių straipsnius.
Taip pat reikia daug aktyviau apie savo veiklą rašyti
„Pasaulio lietuvio” žurnalui.
Ir Vytas Maciūnas iš JAV pritarė, kad svarbiausia būtų Lietuvą
matyti modernią ir turtingą valstybę ir dėmesio reikalauti ne
išeivijai, bet Lietuvai.
Ernesta Žukauskaitė, Portugalijos krašto lietuvių vadovė,
Lietuvos visuomenėje mato dar daug ksenofobijos ir pavydo:
„Reiktų šviesti pačią Lietuvos visuomenę”, –
sakė ji. Jos nuomone, Lietuvos lietuviai išvykusiems į užsienį
pavydi, todėl yra tokie negeranoriški, bet ji tikisi, kad
visuomenė augs ir apsivalys nuo šių ydų.
PLB ir PLJS vadovų suvažiavimo metu veikė nuo praėjusio rudens po
Lietuvą keliaujanti paroda, pasakojanti apie pasaulio lietuvių
istoriją. Suvažiavimo dalyviai aplankė Valdovų rūmus, surengė spaudos
konferenciją.
Suvažiavimą rengė PLB atstovybė Lietuvoje (atstovė Vida Bandis,
administratorė Virginija Grybaitė), talkinant Užsienio reikalų
ministerijos Užsienio lietuvių departamentui.
Dalis PLB valdybos suvažiavime prie Lietuvos ir PLB vėliavos: (priekyje
iš k.): Jūratė Caspersen (Šveicarija), Angelė Vaičiūnienė
(Kanada), PLB valdybos pirm. Regina Narušienė, Dalia Henke
(Vokietija), Vitalija Kolesnikova (Baltarusija); antroje eilėje:
Antanas Rasiulis (Rusija), prel. Edmundas Putrimas, PLB atstovė
Lietuvoje Vida Bandis, Petras Maksimavičius (Lenkija), Kęstas Pikūnas
ir Kazachstano lietuvių atstovas Vitalijus Tvarijonas.