Jono Kuprio nuotraukos
Mūsų archyvai – mūsų istorija
Rugsėjo pradžioje Čikagoje vyks JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija
DALIA CIDZIKAITĖ
Prieš metus įkurto JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė Dalė
Lukienė neslepia, jog darbas, rūpinantis archyvais išeivijoje,
nėra iš lengvųjų, nes yra dar daug archyvinės medžiagos, kurią
reikia skubiai sutvarkyti ir išsaugoti. D. Lukienės žodžiais,
„išmušė 11ta valanda”, todėl reikia paskubėti
tai atlikti. Bandant pasivyti prarastą laiką, Archyvų komitetas kartu
su Lituanistikos tyrimo ir studijų centru (LTSC) šių metų
rugsėjo 3–4 dienomis Čikagoje rengia JAV lietuvių archyvų ir
bibliotekų konferenciją, kurioje su pranešimais dalyvaus JAV
lietuvių archyvinių centrų, bibliotekų bei organizacijų atstovai, taip
pat – svečiai iš Lietuvos: Lietuvos vyriausiasis
archyvaras dr. Ramojus Kraujelis, Lietuvos Centrinio valstybės archyvo
direktorius Dalius Žižys, Lietuvos Ypatingojo archyvo direktorius
Ovidijus Leveris ir LR Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius
archyvų reikalams dr. Vytautas Žalys.
Pirmiesiems antrosios imigracijos bangos lietuviams pradėjus kurti archyvus, kaupti lietuvišką kultūrinį
palikimą Putnam, CT, ilgus metus su archyvais dirbo žmonės, kurie tą
darbą norėjo ir mokėjo atlikti. Pasak D. Lukienės, jiems išmirus
ar sulaukus garbingo amžiaus, kuriam laikui atsivėrė spraga.
Šiuo metu jau jaunesnė karta perima jų darbus, nors, pastebėjo
pašnekovė, archyviniam darbui atlikti vis dar trūksta mūsų
visuomenės atidesnės paramos.
JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė ypač vertina LTSC direktoriaus dr.
Jono Račkausko paskutinių 25 metų pastangas. Per tą laiką jis
rūpestingai ir su pasiaukojimu tvarkė archyvus, bendravo su Lietuvos
Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, sudarė Centre elektroninį
laikomų knygų katalogą, sukūrė archyvo internetinį puslapį. Tačiau
ilgainiui tokia veikla tapo beveik neįmanoma – ėmus menkėti
finansinei paramai, archyvų tvarkymo ir saugojimo sąlygos taip pat
pablogėjo. Naujas LTSC archyvų direktorius dr. Augustinas Idzelis
ieško naujų galimybių ir kelių, kaip ir vėl įžiebti prigesusią
Centro veiklą. Energingai darbą pradėjo ir nauja Amerikos lietuvių
kultūros archyvo (ALKA) direktorė dr. Mirga Girniuvienė, kuri nuo
praeitų metų jau daug ką atliko. Tarp nuveiktų darbų – sukurtas
internetinis ALK’os puslapis, kuriame paskelbti ir
aprašyti archyvų fondai (www.lkma.org/alka. htm).
JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė pastebi, jog ne visi archyvai
tvarkomi didžiuosiuose išeivijos archyvuose. Yra sukaupta ir
mažesnių archyvėlių, kuriais rūpinasi tam darbui pasiaukoję žmonės,
savanoriškai archyvus kaupdami, juos saugodami. ,,Jiems reikia
paramos ir pagalbos, – įsitikinusi D. Lukienė, – nes,
norint tuos archyvėlius tinkamai sutvarkyti ir aprašyti, reikia
daugiau rankų. O tas darbas yra ir įdomus, ir uždegantis, kai pradedi
vartyti praeities įvykius, rodos dar gyvus atmintyje, menančius
dokumentus.”
Nors pareiga rūpintis lietuvių išeivijos archyvais teko JAV LB
Kultūros tarybai, D. Lukienė pripažįsta, jog į šias pareigas
nebuvo kreipiamas pakankamas dėmesys. ,,Darbas keletą metų buvo kiek
pristojęs, – sako pirmininkė, – todėl tą laiką reikia
pasivyti.” Ir tai reikia daryti nelaukiant – dabar ir
greitai, Lietuvai padedant techniniais klausimais, profesiniais
patarimais. D. Lukienei ėmus vadovauti JAV LB Kultūros tarybai, jai
atkreipus JAV LB Krašto valdybos dėmesį į sunkią archyvų
išeivijoje padėtį, kai kas jau pasikeitė – prieš
metus JAV LB įkūrė atskirą – Archyvų – komitetą.
Susirūpinimą išeivijos archyvais paskutiniu metu rodo ir
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB), praėjusį rudenį pradėjusi domėtis,
kaip sužinoti, kur pasaulyje yra išlikusių archyvų ir kaip juos
sutvarkyti. Tuo tikslu buvo įkurtas PLB Archyvų komitetas, į kurį
pakviesti ir 3 JAV LB Archyvų komiteto nariai, tarp jų – ir D.
Lukienė. Šiuo klausimu PLB valdyba kalbasi su Lietuvos
valstybinėmis įstaigomis. Prieš keletą mėnesių ,,Globalinės
Lietuvos” strategijos rėmuose buvo sukurta išeivijos
archyvų išsaugojimo ir tvarkymo strategija. Nors D. Lukienė
sutinka, jog strategija yra viso labo biurokratinės sistemos, kurios
ratas sukasi lėtai, dalis, vis dėlto ji džiaugiasi palankiu Lietuvos
dėmesiu išeivijos archyvams.
Kalbėdama
apie bendradarbiavimą su Lietuva, D. Lukienė apgailestauja, jog jos
užmegztas ryšys nutrūko įvykus Lietuvos archyvų sistemos
pertvarkai. Pagal naują tvarką, Lietuvos archyvai dabar priklauso
Kultūros ministerijai, tiksliau – jos rėmuose veikiančiai
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai. JAV LB Archyvų komiteto
pirmininkė tikisi, jog rugsėjo mėnesį Čikagoje rengiama konferencija, į
kurią atvyksta ir svečiai iš Lietuvos, padės užmegzti stipresnį
ir pastovesnį ryšį su archyvais besirūpinančiomis įstaigomis
Lietuvoje.
Pagrindinis JAV LB Archyvų komiteto bendradarbiavimo su Lietuva tikslas
nėra finansinės paramos ieškojimas. ,,Nežadame prašyti
paramos iš Lietuvos, – sako D. Lukienė, – nes
Lietuva neturi tokių galimybių. Mes turime patys surasti rėmėjus.
Iš Lietuvos tikimės bendradarbiavimo, bet ne išeivijos
archyvų sutvarkymo, – tai turėsime padaryti patys.” D.
Lukienė net ir šūkį yra tam tikslui sukūrusi – ,,Mūsų
archyvai – mūsų istorija”.
Išsaugant išeivijos archyvus, yra reikalingi ne tik
rėmėjai – ne mažiau svarbūs yra savanoriai ir visuomenės
švietimas. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl šį
rudenį rengiama JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija, į
kurią kviečiami visi, besirūpinantys lietuvių archyvais ir
bibliotekomis išeivijoje.
Kol kas D. Lukienė atmeta galimybę išeivijoje esančius archyvus
siųsti į Lietuvą. Jos nuomone, tai galima būtų daryti už kokių 50 ar
daugiau metų, kai Lietuva sustiprės politiškai ir
ekonomiškai, o išeivijoje gyvenančių lietuvių skaičius
galbūt pradės mažėti. Jei archyvai kada nors grįš į Lietuvą, JAV
LB Archyvų komiteto pirmininkė norėtų, jog Lietuvoje jiems būtų
sukurtas atskiras padalinys, kad išeivijos archyvai nepaskęstų
milžiniškuose Lietuvos archyvuose, kurių šiuo metu yra
arti 15-kos su daugybe pastatų ir gausiu būriu juose dirbančių žmonių.
Kalbant apie LTSC archyvus Čikagoje, D. Lukienės nuomone, tol, kol
archyvai liks išeivijoje, idealiausias variantas juos saugoti ir
prižiūrėti būtų atskiro pastato, kuriame vyktų kasdieninis archyvavimo,
katalogavimo darbas ir kuriame archyvai būtų apsaugoti, įsigijimas.
,,Siūliau įsigyti marijonų vienuolyną, kuris prieš dvejus metus
buvo pardavinėjamas, – sako JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė.
– Žinoma, reikia įdėti daug darbo paverčiant vienuolyną tinkamu
centru, bet tokiu atveju išgelbėtume du kultūrinius židinius
– mūsų archyvus ir marijonų vienuolyną, suprojektuotą lietuvio
architekto, ilgus metus išlaikytą lietuvių marijonų. Tai –
irgi mūsų paveldas.”
JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija vyks 2011 m. rugsėjo
3–4 dienomis Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje (5600
South Claremont Ave., Chicago, IL). Konferencijos pradžia rugsėjo 3 d.,
šeštadienį; 9 val. r. registracija, 9:30 val. r. –
atidarymas. Registracijos mokestis dviem dienoms – 30 dol. (su
priešpiečiais). Dėl registracijos kreipkitės į Dalę Lukienę tel.
301-598-6657 arba e. paštu: dalelukas@verizon.net.
Didžiausi lietuvių archyvai JAV
• Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Jaunimo centre,
Čikagoje. Jame yra 8 skirtingi archyvai, įskaitant ir didžiulį Pasaulio
lietuvių archyvą. (www.lithuanianresearch.org);
• Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL yra laikomi keli gerai
sutvarkyti archyvai. Ypač gerai sutvarkytas Skautų sąjungos archyvas,
yra išleistas ir katalogas.
• Amerikos lietuvių kultūros archyve Putnam, CT sukaupta labai daug išeivių kultūrinio turto ir archyvų.
(www.lkma.org/alka.htm)
• Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje (www.balzekasmuseum.org)
• Istorinės medžiagos yra ir Baltimore Lietuvių namų muziejuje,
bibliotekoje ir archyve, taip pat įvairiuose kitų miestų kultūros
centruose, parapijose, organizacijose ir privačiuose archyvuose.
• Apie 60 JAV universitetų, institutų, valdžios
agentūrų ir muziejų saugoma archyvinė medžiaga lietuviškomis
temomis (daugiau žr. www.JAVLB .org, ,,Lithuanian archives”).