Sao Paulo lietuviai vieno iš minėjimų metu Eugenijos ir Vytauto Bacevičių nuotr.

Sao Paulo rajono Vila Zelina planuose – tapti kultūrine sala

Brazilijoje Sao Paulo miesto su 15,000 gyventojų rytinės srities Gyventojų ir verslininkų draugija nusprendė Rytų Europos tema sudominti lankytojus ir pirkėjus. Nuo XIX a. pabaigos naujai pradėtame statyti didmiesčio rajone kūrėsi bulgarai, kroatai, slovėnai, vengrai, latviai, lietuviai, rusai, lenkai, estai, čekai, ukrainiečiai. 1927 m. apylinkė pavadinta Vila Zelina – pagrindinio jos statybininko dukters vardu. Kaip tik tarp 1926 ir 1929 metų į Sao Paulo atvyko per tūkstantį lietuvių šeimų, vėliau prie jų prisijungė kiti lietuviai, baigę dirbti pagal sutartis krašto gilumoje.

Siekdama iškelti Rytų Europos paveldą, draugija siekia Vila Zelina paversti kultūrine sala, panašia į Sao Paulo jau gerai žinomus japonų ir italų rajonus. Europoje šios tautos ne visada sugyveno, o Brazilijoje jos, viena šalia kitos gyvendamos, taikiai bendrauja – teigia projekto autoriai. Draugija savo užmojį pradės nuo pagrindinės aikštės, pavadintos Lietuvos Respublikos vardu. Šešių gatvių sankryžoje stovi Lietuvos Laisvės paminklas, aikštės adresu veikia lietuvių mėnraščio „Mūsų Lietuva” redakcija.

Visų pirma planuojama atnaujinti telefono būdeles, braziliškai vadinamas „ausytėmis”, jos bus papuoštos kaip margučiai ir kaip rusiškos lėlytės „matrioškos”. Rugsėjį bus praplatinti šaligatviai, vėliau (ilgamečio klebono) prel. Pijaus Ragažinsko gatvė bus paversta alėja, mat joje bent kas du mėnesiai vyksta rankdarbių bei tradicinių valgių mugės, kurių viena pagrindinių rengėjų yra tautodailininkė Janetė Zizienė. Visa šio projekto dalis kainuos apie milijoną braziliškų realų (pusę milijono dolerių).

Pačioje aikštėje stovi 1936 m. lietuvių statyta Šv. Juozapo bažnyčia, kurioje iki šiol kas sekmadienį lietuviškai laikomos šv. Mišios. Už bažnyčios stovinčiuose Jaunimo namuose kas savaitę vyksta lietuvių kalbos pamokos vaikams ir jaunimui. Vila Zelina veikia ukrainiečių katalikų bažnyčia ir rusų stačiatikių cerkvė, sako projekto autoriai, taip pabrėždami apylinkės šimtametį paveldą.

Jau šiandien, rašo spauda, Lietuvos Respublikos aikštėje galima įsigyti juodos duonos, silkės, raugintų kopūstų. Gretimoje gatvėje Alana Trinkūnaitė Dzigan tęsia savo šeimos tradicijas, parduodama kugelį, virtinius, raugintus kopūstus. Du restoranai, kurių savininkai nieko bendro su Rytų Europa neturi, jau pradėjo ir žada toliau siūlyti rytų europiečių mėgstamus patiekalus, „taip pagerbdami apylinkės gyventojus”. Nuo 1942 m. Vito baras sutraukia prie gaivinančių gėrimų bendraujančius. Netoliese – rusiškų rankdarbių krautuvėlė, keliones į Rytų Europą rengianti įstaiga, veikia rusų ir lietuvių tautinių šokių grupės.
Iš dienraščio ,,O Estado de Sao Paulo” vertė ir papildė
kun. Antanas Saulaitis, SJ




Šv. Juozapo bažnyčia. A. Gumauskas nuotr.


Prie Lietuvos Laisvės paminklo. Eugenijos ir Vytauto Bacevičių nuotr.





Sao Paulo lietuvės mugėje. Kun. A. Saulaičio asmeninio albumo nuotr.