Kolumbui priskiriamų herbų atvaizdai.
Ar tikrai karalius Jogaila – K. Kolumbo senelis?
VIOLETA RUTKAUSKIENĖ
Praėjusiais metais pasaulio spauda išplatino sensacingą žinią
apie keliautojo Kristoforo Kolumbo karališkąją kilmę, siejamą su
Lenkijos ir Lietuvos karaliaus lietuvio Jogailos gimine –
Jogailos sūnumi Vladislovu Varniečiu. Informacija apie tai pasiekė ir
Lietuvos spaudą, kur ji buvo išplatinta kaip sensacinga
istorija, tačiau mūsų istorikų ji lyg ir nesudomino. Susidarė įspūdis,
kad Lietuvos istorikai, tokią žinią nugirdę, net nežinojo, ką su ja
daryti: ar džiaugtis, ar dūsauti. Todėl naują informaciją priėmė
skeptiškai, dauguma – kaip eilinę nesąmonę, jų žodžiais
tariant, diletantų pasakas. Tačiau pasaulyje paskleista nauja hipotezė
vis dėlto ir Lietuvoje suvirpino istorinę erdvę. Portugalų kilmės
aukštus mokslinius titulus turinčio amerikiečių mokslininko,
istoriko dr. Manuel da Silva Rosa įžvalgos, kad ir nenoromis, bet buvo
pastebėtos, išgirstos. Istoriko Tomo Baranausko vedamame
tinklalapyje ,,Lietuvos istorijos forumas” lyg ir mezgėsi
diskusija, deja, plačiau neišsivysčiusi, greitai užgeso.
Trumpai apie tai buvo rašyta ir užsienio lietuvių spaudoje,
tačiau platesnis pristatymas pasirodė tik dabar. Š. m. birželio
30 d. ,,Drauge” šią sensacingą žinią mums labai nuosekliai
pristatė Eglė Juodvalkė. Iš autorės pasakojimo aiškėja,
jog toji sena, mums įdomi istorija pasauliui jau buvo žinoma seniai,
tik ji iki mūsų dar nebuvo atskriejusi. Išsamų E. Juodvalkės
pasakojimą norėtųsi papildyti faktais, kurie galbūt iki šiol
nėra žinomi mūsų lietuviškai visuomenei, galbūt jų nėra
pastebėjęs ir šį įdomų atradimą padaręs mokslininkas.
Ta pati žinia, tik iš kitų šaltinių
Apie pagrindinį šios istorijos ,,kaltininką” Vladislovą
Varnietį, karaliaus Jogailos Vladislovo vyriausiąjį sūnų, ir jo likimą
rašyta jau ir anksčiau. Kas domėjosi platesniais pasaulyje
išlikusiais šaltiniais, tam ši žinia nėra jokia
naujiena. Tą sensaciją jau daugelį amžių saugoja Madeiros salos
gyventojų atmintis. Apie tai kalbėjo ir kai kurie lenkų mokslininkai,
šiek tiek atskirose vietose užsimindavo ir mūsiškiai, tik
kažkodėl vengė ją plačiau garsinti.
Čia, Čikagoje, šią istoriją išpopuliarino
čikagiškis buriuotojas lenkas Andrzej Piotrowski. Teko nugirsti
šio keliautojo pasakojimą per lenkų radiją apie tai, kad
Jogailos sūnus Vladislovas Varnietis, kovodamas su turkais
mūšyje prie Varnos (Bulgarija) 1444 m., galbūt nežuvo, kaip buvo
rašoma Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, o sunkiai sužeistas
iš mūšio pasitraukė, buvo išgelbėtas, o paskui
kurį laiką sukūręs šeimą gyveno Madeiroje. Lenkų radijas,
girdimas 1030 AM bangomis Čikagoje, 2005 m. lapkričio 7 d. rytinėje
laidoje kalbino šį lenkų buriuotoją ir keliautoją, kuris
papasakojo apie savo įdomią kelionę į Madeiros salą ir joje sutiktus
Vladislovo Varniečio palikuonis bei netikėtai nugirstą žuvusiu laikomo
Lenkijos-Lietuvos karaliaus Jogailos sūnaus Vladislovo Varniečio
gyvenimo istoriją.
Nuo tada ir atkreipiau dėmesį į tai, ėmiau domėtis, ieškoti
šios istorijos herojų pėdsakų, juos rasdama kitų šalių
šaltiniuose, o kai kada – visai netikėtai – ir
Lietuvos istorijos vingiuose. Tad kuris laikas ši žinia
istorinėje erdvėje jau sklandė, nors portugalų kilmės amerikiečio
istoriko įžvalgos apie Kolumbo giminystę su Jogailaičių dinastija dar
nebuvo paskelbtos ar bent labiau pagarsintos.
Vladislovo III Varniečio odisėja
Kad ši istorija ne visai pasakos, rodo kpt. Piotrowski, jo
kolegų bei lenkų tyrinėtojų atsekti šaltiniai, skelbiantys, kad
Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas Varnietis sunkiai sužeistas
pasitraukė iš mūšio ir kurį laiką slapstėsi, vėliau
gydėsi ir slapta gyveno Italijoje. Vėliau, kiek atsigavęs, nusigavo į
Portugaliją ir gavo šios šalies karaliaus Alfonso V
prieglobstį, gyveno jo dvare. Iš čia susiruošė ir
iškeliavo lankyti Šventosios Žemės ir šventųjų
vietų. Ten buvo įšventintas į Šv. Katerinos ordino
riterius. Grįžęs į Portugaliją vėl buvo globojamas Portugalijos
karaliaus Alfonso V, jo brolio princo Henry, The Navigator (Henriko
Keliautojo), bei jiems artimų žmonių. Draugystę vainikavo didelė dovana
– Portugalijos karaliaus dovanota Madeiros sala, į kurią
persikėlęs Jogailos sūnus Vladislovas Varnietis sukūrė šeimą ir
laimingai gyveno Henriko Alemao (lenk. Henryk Allemano, isp. Henrique
Alemae, angl. Henry Alemao) vardu. Jo palikuonys Madeiroje gyvena iki
šių dienų, taip bent tada pasakojo lenkų keliautojas.
Vertingų žinių apie karaliaus Vladislovo Varniečio odisėją pateikia ir
kitas lenkų tyrinėtojas Leopold Kielanowski. L. Kielanowski praleido
nemažai laiko Vatikano, Portugalijos, Ispanijos archyvuose ir
muziejuose, aplankė Madeirą ir tas istorines vietas, kuriose, anot
tyrinėtojo, yra likęs nors menkiausias jaunojo karaliaus pėdsakas.
Kalbėjo su daugeliu mokslininkų, archyvų ir dokumentų specialistais,
surinko visus įmanomus faktus ir tą istoriją liudijančius dokumentus.
Visa tai apibendrindamas 1991 m. Londone išleido knygą ,,Odyseja
Wladislawa Warnenczyka”, kurioje daro išvadą, kad nėra
jokių stiprių įrodymų, kurie leistų karalių Vladislovą laikyti žuvusiu,
ir kad paslaptingo riterio Alemao gyvenimas Madeiroje ir randamas
istorinis palikimas duoda rimto pagrindo jį tapatinti su Lenkijos
karaliaus asmeniu.
Dabar jo surinktus faktus patvirtina ir naujomis įžvalgomis praplečia
dr. Rosa, bandantis įrodyti, kad vienas iš dviejų Madeiroje
Varniečiui gimusių sūnų buvęs Kristoforas Kolumbas, garsus keliautojas,
ilgą laiką skelbtas Amerikos atradėju. Šio mokslininko knygos
jau išleistos Portugalijoje, Ispanijoje, ruošiamasi
išleisti ir Amerikoje.
Oficialioje Lietuvos ir Lenkijos istorijoje Vladislovas Varnietis
laikomas žuvusiu mūšyje su turkais, vykusiame 1444 m. prie
Varnos, dabartinės Bulgarijos teritorijoje. Jo žūties vietoje prie
Varnos karaliaus atminimui yra pastatytas memorialas, o Lenkijoje,
Vavelyje, stovi tuščias sarkofagas, nes nei karaliaus kūnas, nei
jo šarvai po mūšio niekada nebuvo rasti. Sklido legendos,
bet jos faktais nebuvo patvirtintos, kad turkai žuvusiojo karaliaus
galvą užkonservavę meduje vežiojo visiems rodydami. Nerasta jokio
patvirtinimo, kad taip buvo iš tikrųjų. Bet tuo pačiu kiti
šaltiniai skelbė, kad dalis tuometinės lenkų diduomenės nujautė,
kad karalius nežuvęs ir kurį laiką dar laukė, neskubėjo rinkti naujojo
karaliaus. Tą faktą, beje, skelbia bulgarų, rumunų, vengrų ir kitų
šalių šaltiniai, apie tai užsimena tiek lenkų, tiek ir
atskiri Lietuvos istorikai, o dabar šią istoriją tęsia
amerikiečių mokslininkas Rosa.
Ir Lietuvos archyvai saugo šios istorijos detales
Šios mįslingos istorijos pėdsakai užčiuopiami iki mūsų dienų
išlikusiuose dokumentuose, istoriniame pavelde, muziejuose,
bibliotekose, archyvuose. Jeigu tikėsime minėtu lenkų keliautojo A.
Piotrowski pasakojimu ir tyrinėtojo L. Kielanowski surinkta
informacija, dalis šią istoriją liudijančių dokumentų saugomi
Getingene (Gottingen), Vokietijoje, atskiri svarbūs dokumentai saugomi
Portugalijos archyvuose, Ispanijoje, taip pat pačioje Madeiroje ir net
JAV gyvenančių Kolumbo palikuonių išsaugotuose archyvuose,
istorinio paveldo palikime.
Tačiau kai kas svarbaus yra ir Lietuvoje. Bent taip mano kapitonas A.
Piotrowski. Jis turintis patikimų žinių apie Lietuvos archyvuose
saugomus be žinios dingusio karaliaus Vladislovo Varniečio ir jaunesnio
jo brolio Kazimiero Jogailaičio slaptus susirašinėjimo
laiškus. Jų turinys fiksuoja neva žuvusio karaliaus Lenkijos
karūnos atsisakymą ir sosto perleidimą broliui Kazimierui Jogailaičiui.
Kaip lenkų tyrėjams sekėsi prieiti prie šių dokumentų, neteko
daugiau girdėti. Tačiau ne mažiau įdomu, ar mūsų istorikai yra girdėję
apie tokių laiškų buvimą Lietuvos archyvuose? Ar tuo domėjosi ir
juos tyrinėjo?
Jei kam iš skaitytojų būtų įdomu plačiau susipažinti su
šia istorija, daugiau informacijos pradžiai rasite
paieškos lauke ,,Google” įrašę ,,Wladyslaw III of
Poland”; įdomios medžiagos galima rasti ir Madeiros dailės
muziejaus pateiktame aprašyme: ,,Museum de Arte Sacra do
Funchal”.
Ar tikrai Jogaila buvo K. Kolumbo senelis?
Kaip ten bebūtų, ši istorija turėtų mus dominti ne mažiau nei
portugalų ar lenkų istorikus ar visus kitus šios senos istorijos
tyrinėtojus, besidominčius karaliaus Vladislovo Varniečio ar Kristoforo
Kolumbo-Kolono praeitimi, jo likimu. Ar tikrai galėjo būti taip, kaip
rašo istorikas dr. Rosa išleistoje knygoje ,,Colon: La
Historia Nunca Contada”?
Vladislovas Varnietis buvo karaliaus Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos
Sofijos Alšėniškės 1424 m. gimęs vyriausiasis sūnus,
vėlesnio Lietuvos-Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio vyresnysis
brolis. Lenkijoje jis žinomas Vladislovo III Varniečio vardu. Mūsų
istorijai jis po Jogailos Vladislovo tebūtų tik Vladislovas II
Varnietis. Mat garsių Vladislovų mūsų istorijoje iki tol buvo tik jo
tėvas. Lenkai turėjo jų žymiai daugiau, vėliau abi šalys savo
istoriją praturtino dar keliais garsiais Vladislovų vardais. Po
Jogailos mirties 1434 m. jis tapo Lenkijos, o 1440 m. paskelbtas
Vengrijos karaliumi, tiesa, karūnuotas ne tikrąja Vengrijos karūna, o
paimta nuo šventojo relikvijoriaus. Jau būdamas Vengrijos
karaliumi, popiežiaus skatinamas įsijungė į karą prieš turkus.
Dalyvaudamas mūšyje su turkais prie Varnos tebuvo vos 20-ties
metų.
Vienaip ar kitaip mūšis Bulgarijoje prie Juodosios jūros, netoli
Varnos miesto, Vladislovo Varniečio gyvenime buvo lemtingas: trumpa
jauno karaliaus gyvenimo istorija užsibaigia su mūšio liūdna
baigtimi, tačiau iki mūsų dienų sklando gandai apie stebuklingą
karaliaus išsigelbėjimą, pasak kurių, jaunasis karalius atsisako
karališkos didybės, nusimeta karaliaus rūbus ir, paragavęs
elgetos duonos, tampa klajokliu, keliautoju. Atgailaudamas kaip
maldininkas aplanko Šventąją žemę, meldžiasi už padarytas
lemtingas gyvenimo klaidas, ypač už sulaužytą popiežiaus ir sultono
sudarytą taiką. Keliauja išgarsėdamas Henrique Alemao (Henriko
Vokiečio) vardu. Už šventų vietų aplankymą įšventintas į
šv. Katerinos ordino riterius, vėliau patenka Portugalijos
karalių globon, o gavęs iš karaliaus dovanų dalį Madeiros salos,
joje apsigyvena ir sukuria šeimą, iš kurios, kaip teigia
Rosa, kilęs Kristoforas Kolumbas-Kolonas.
Ši mums visiškai nežinoma Vladislovo Varniečio
paslaptingoji gyvenimo pusė, atrodo, turi nemažai keistų sąlyčio
taškų su žymaus keliautojo Kristoforo Kolumbo gyvenimu ar
atskirais jo gyvenimo momentais, faktais, apie kuriuos ir kalba dr.
Rosa. Ištisus šimtmečius apie tai plačiau nebuvo
užsiminta, dabar ši istorija yra prikelta dėka portugalų kilmės
amerikiečių mokslininko. Mokslininkas šią istoriją tyrinėja jau
20 metų, yra sukaupęs daug faktų ir dokumentų iš Europos ir
pasaulio archyvų, kurie leidžia kelti hipotezę apie Kolumbo
karališkąją kilmę ir jo ryšį su karališka
Jogailaičių gimine. Pritarčiau E. Juodvalkei, jog turėtume didžiuotis
tokiais istoriniais atradimais ir tyrimais, praturtinančiais ir mūsų
istoriją, o nenumoti ranka į mokslininko darbą.
Apie Kolumbo ir lietuvių romėniškąją kilmę
Kolumbo biografijoje yra daug paslapties, mįslingų gyvenimo detalių,
nemažai klaidinančių posūkių, dėl kurių dalis Kolumbo biografinių faktų
iki šiol lieka neaiškūs. Visuose Kolumbo gyvenimo
aprašymuose minima, kad jo sūnus Ferdinandas, palikęs pasakojimą
apie savo tėvą, mini jį kilus iš garsios italų-romėnų Colon
(Colonius) giminės. Kiti jo sūnus liudiję, jog jų tėvas giminiuojasi
net su Bizantijos imperatoriumi. Istorikas Rosa sako, jog yra daug
medžiagos, leidžiančios matyti Alemao ir Vladislovo Varniečio gyvenimų
panašumą ir jo pagrindu iškelti hipotezę apie Kolumbo
portugališką-lenkišką, o mes turėtume pridurti – ir
lietuvišką kilmę. Rosa pažymi, jog egzistavę dokumentai,
priklausantys Henrique de Noronha, paliudija šį faktą. Iš
jų aiškėja, kad Kolumbo palikuonys buvo priversti ne kartą
įrodinėti savo karališką kilmę ir tai jiems pavyko padaryti.
1584 m. Ispanijos karaliui Filipui I reikalaujant, jie turėję parodyti
karališkąją kilmę įrodančius dokumentus.
Kolumbo kilmė iš romėnų aristokratų Colon giminės verčia
prisiminti ir mūsų istoriją – legendą apie karalių Palemoną ir
lietuvių kilmę iš romėnų. Kas žino Lietuvos istoriją, turbūt
girdėjo legendą apie pirmąjį Lietuvos karalių Palemoną – Romos
didiką, atvykusį į mūsų kraštą su 500 bajorų (karių), iš
kurių kilmingiausi buvę keturi: Kentaurų giminės kunigaikštis
Dausprungas, Kolonų (Colon) – Prosperas, Ursinų – Julijonas
ir Rosių – Hektoras. Kai kurie istorikai linkę manyti, kad
šie giminių pavadinimai iš tikrųjų reiškia ne
pavardes, o turėtų giminių herbus. Išvertus iš lotynų
kalbos, turėtume Kentauro, Stulpų (Colon), Meškos (Ursus) ir
Rožės herbus (Sergejus Temčinas, ,,Palemono mitas ir keturių tautų
Lietuva”, Bernardinai.lt, 2010.12.17).
Mūsų atveju įdomesnės dvi pirmosios – Colonų ir Kentaurų giminės.
Nepavyko sužinoti, ar dr. Rosa apie tą legendą yra ką nors girdėjęs,
bet mums turėtų būti nesmagu tokių dalykų neprisiminti ir nepastebėti.
Kaip sako šios legendos tyrinėtojai, pati legenda apie lietuvių
kilmę iš romėnų atsiradusi kaip tik Vladislovo Varniečio
jaunesniojo brolio Kazimiero Jogailaičio valdymo metu, nors anksčiau
buvo teigiama, kad ji į mūsų istoriją atkeliavo su Žygimanto Senojo
žmonos italės Bonos Sforcos atvykimu į Lietuvą. Ar ne įdomus sutapimas?
Pagal šią legendą, Gediminaičių dinastijos pradininku yra
laikomas Palemonas. Jam priskiriamą heraldinį ženklą Colon dar XVI a.
Lietuvos metraštininkai pavadino Stulpais (Colon). Jį XIX a.
pirmoje pusėje Teodoras Narbutas pavadino Gedimino Stulpais, nes manė,
kad ženklą nadojęs Gediminas. Vėlesniais laikais šis ženklas
istorikų buvo priskirtas visiems Gediminaičių kilmės palikuonims. Taigi
Jogaila ir jo palikuonys, kaip ir Kolumbas, siejami su romėniška
kilme iš Colon giminės. Ar tai ne dar vienas sutapimas?
Kentauro herbą turėjo suslavėjusi garsi baltų giminė –
kunigaikščiai Alšėniškiai. Su jais buvo
susigiminiavęs tiek Vytautas, tiek Jogaila. Šios istorijos
kaltininko Vladislovo Varniečio motina – ketvirtoji Jogailos
žmona Sofija Alšėniškė, buvo šios garsios giminės
atstovė. Na, o per Vytauto anūkę Oną, Sofijos dukrą, nėra sunku surasti
ryšius ir su Bizantijos imperatoriumi. Vytauto anūkė Ona buvo
ištekinta už Bizantijos imperatoriaus Jono VIII Paleologo.
Vėliau per Vytauto dukters palikuonis Gediminaičių giminės
ryšiai persipynė su Bizantijos imperatorių gimine. Beje,
Italijoje, pasak Kolumbo sūnaus, Colon giminei priklausiusios Cuccaro
(Montferatt, Italija) pilies savininkai plačiai giminiavosi ir su
Bizantijos, ir su Šventosios Romos imperatorių bei daugelio
Europos valdovų palikuonimis.
Paslaptį saugoja herbai?
Vienu iš svaresnių liudijimų istorikas Rosa mini Kolumbo-Colon
herbą ir juose esančius simbolius. Jų sena kilmę, sietiną su romėnų
aristokratų Colon šeima, patvirtina mokslininko atrasti
senoviniai herbynai ir Vatikano archyvuose esantys dokumentiniai faktai.
Pasak jo, paslaptingasis keliautojas ir Madeiros gyventojas Henrique
Alemao naudojo labai panašius herbus kaip ir Kolumbas-Colon
(isp.). Tenka apgailestauti, kad nepavyko pasinaudoti Rosa knygoje
esančiomis herbų iliustracijomis, nes šio mokslininko knygos,
kaip nekeista, iki šiol neturi nė viena vietinė, bet, kaip
informavo bibliotekininkė, ir nė viena biblioteka JAV. Tad teko
pasinaudoti straipsniais bei internete pateikta fragmentine medžiaga,
paties istoriko skelbta informacija, kitais šaltiniais.
Čia pateiksiu Ispanijoje ir JAV Pennsylvania Boal Mansion Museum,
Kolumbo koplyčioje ir Kongreso bibliotekoje saugomus Kolumbui ir jo
giminei priskiriamų herbų (pav. 1a ir 1b) atvaizdus. Abu jie
panašūs, bet turi daug ir skirtumų. Pirmasis, saugomas JAV,
priklauso Kolumbo-Colon giminei, kurios šaknis mokslininkas
aptinka senuose archyvuose Italijoje ir Vatikano bibliotekoje. Antrasis
priskiriamas pačiam Kolumbui ir yra išlikęs Ispanijoje;
originalių atvaizdų yra ir Kongreso bibliotekoje Washington, DC.
1a pav. yra senesnis ir turi kiek kitus simbolius: riterio šalmą
ir po juo pavaizduotą karūną, primenančią Jogailos laikais naudotą.
Geltoname lauke esančią koloną istorikas aiškina ne kaip
Ispanijai priklausantį Katalonijos karalystės simbolį, o kaip senovinės
Colon giminės simbolį, vaizduojantį šiai giminei priklausiusios
pilies bokšto vartus. Dėl antrojo simbolio Liūto bei kitų ten
esančių ženklų paaiškinimo, negavus angliško dr. Rosa
knygos vertimo, negalime pateikti pačio mokslininko nuomonės. Kiti
šaltiniai taip pat nurodo jį laisvai Kolumbo pasirinktu, o ne
Ispanijos Leono karalystės herbu. Dėl kitų matomų ženklų kol kas
apsiribosiu tik asmeninėmis įžvalgomis. Kiti herbe vaizduojami
simboliai – šalmas ir karūna – liudytų, kad
Kolumbo-Colon giminė siejama su karališka kilme, o šalmas
– su garsia karžygių, riterių praeitimi. Karūna vaizduojama
neįprastai – ne virš šalmo, o po juo, ir kelia
klausimą kodėl? Ar tai reikštų, kad karūnos garbė buvo paaukota
vardan riteriškų idealų? Ne mažiau įdomus virš 4 laukų,
herbo centre, uždėtas baltas ovalo formos skydas su ereliu. Erelis gali
būti nuoroda į lenkišką herbą, beje, jį savo heraldikoje plačiai
naudojo ir romėnai. Yra jis ir Ispanijos herbe, tačiau šio
erelio vaizdavimas labiau primena Lenkijoje naudoto erelio tipą. Be to,
pagal Viduramžių heraldikos taisykles, šio herbo padėtis turėtų
liudyti dviejų giminių susiliejimą arba bent vieno iš
sutuoktinių giminės pradininko kilmę. Šiuo atveju erelis turėtų
simbolizuoti Kolumbo tėvo ar jo giminės kilmę ir galbūt rodyti
ryšį su Lenkijos karaliumi ar jo gimine.
Tačiau Rosa pagrindinį dėmesį sutelkia į mėlyname lauke esančius 5
inkarus. Pasak istoriko, mėlynos spalvos herbo lauke vaizduojami penki
inkarai yra ne kas kita, kaip pakeistas Jogailaičių giminei
priskiriamas dvigubas kryžius, kurį, pasak istoriko, naudojo Madeiros
saloje gyvenęs paslaptingasis Henrique Alemao ar su juo tapatinamas
karalius Vladislovas Varnietis.
Čia mokslininkas pateikia savo samprotavimus, kaip Alemao-Vladislovo
Varniečio-Kolumbo tėvo naudotas dvigubasis kryžius buvo pakeistas į
inkarą. Pasak Rosa, inkaras turėjęs tą pačią reikšmę
heraldikoje, kaip ir dvigubasis kryžius. Aiškindamas, kodėl
Kolumbas nenaudojo savo tėvo simbolių, mokslininkas teigia, jog buvę
kažkokių priežasčių, dėl kurių Kolumbas nenorėjo ar negalėjo naudoti
savo tėvo naudotų heraldinių ženklų, juos turėjo keisti kitais.
Kiti panašumai ir nauji pastebėjimai
Ne mažiau įdomu, kaip sako pats istorikas Rosa, jog išlikusieji
dokumentai, rodantys kad Alemao žmona vadinosi Annes de Sa Colon
– kas yra aiški nuoroda į Kolumbo-Colon kilmę (Anna
Gwozdowska; ,,Newsweek/Polska”). Čia pat primenama, kad ir pats
Kolumbas, kaip ir Alemao, gyvenęs Madeiros saloje beveik tuo pačiu
laiku. Abu buvo vedę to meto Portugalijos karalystės diduomenės
atstoves, kas rodytų apie čia minimų veikėjų aukštą padėtį to
meto visuomenėje. Šiuos teiginius mokslininkas pagrindžia Alemao
ir Kolumbo portretų panašumu ir ant kilmingų rūbų rankovės
pastebėtomis nutapytomis karūnomis.
Vis dėlto istorikas pripažįsta – tiesioginių įrodymų, kad
Kolumbas kilęs iš Alemao, nėra, bet tą galėtų patvirtinti DNA
tyrimai, kuriuos istorikas tikisi atlikti Lenkijoje. Kokius rezultatus
duos genetiniai tyrimai, nevertėtų spėlioti. Ar Lenkija sutiks juos
atlikti, taip pat yra klausimas.
Kad ir koks paslaptingas ir prieštaravimų pilnas Kolumbo
gyvenimas, tačiau jo atminimas nėra pamirštas. Ispanija, kuriai
priskiriami visi didieji keliautojo Kolumbo atradimai, jo atminimą
pagerbė Sevilijos katedroje, pastatydama įspūdingą, sakytume,
karališką memorialą. Čia, šioje katedroje, ant baltos
marmurinės pakylos, stovi keturios karališkomis karūnomis ir
heraldiniais simboliais pasipuošusios figūros. Jos simbolizuoja
keturias Aragono, Leono, Kastilijos ir Navaros karalystes,
puošniame sarkofage laikančias Kolumbo palaikus. Žiūrint į tokį
įspūdingą paminklą, savaime kyla klausimas: ar tokia karališka
pagarba galėjo būti parodyta nekilmingam asmeniui, iš Italijos
kilusiam jūreiviui, keliautojui, vien tik už jo atradimus ir, atrodo,
anksčiau niekada neįvertintus nuopelnus, žadėtus, bet nepatvirtintus
titulus. Ir čia yra ta paslaptis, kuri, beje, ir skatina istorikus
domėtis tiek paslaptingojo Alemao-Varniečio, tiek paties Kolumbo
gyvenimo istorija.
Tad belieka laukti tolimesnių istoriko Rosa tyrimo rezultatų,
kurie galbūt patvirtins, kad Kolumbo gyvenimo keliai kirtosi su
lietuvio Lenkijos-Lietuvos karaliaus Jogailos palikuonių nežinomų takų
vingiais, o jaunojo karaliaus Vladislovo Varniečio legendinė odisėja
praturtins ilgą laiką skurdintą Lietuvos istoriją įdomiais jo gyvenimo
faktais.
Violeta Rutkauskienė –
istorikė, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytoja, beveik 25 m.
dirbusi Kauno Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje,
Numizmatikos skyriuje. Gedimino lituanistinės mokyklos direktorė, JAV
LB Waukegan –Lake County apylinkės narė.
Kristoforo Kolumbo palaikai Sevilijos katedroje, Ispanija.
Jogailos statula, Central Park, NY