ikons
Kolumbui priskiriamų herbų atvaizdai.

Ar tikrai karalius Jogaila – K. Kolumbo senelis?

VIOLETA RUTKAUSKIENĖ

Praėjusiais metais pasaulio spauda išplatino sensacingą žinią apie keliautojo Kristoforo Kolumbo karališkąją kilmę, siejamą su Lenkijos ir Lietuvos karaliaus lietuvio Jogailos gimine – Jogailos sūnumi Vladislovu Varniečiu. Informacija apie tai pasiekė ir Lietuvos spaudą, kur ji buvo išplatinta kaip sensacinga istorija, tačiau mūsų istorikų ji lyg ir nesudomino. Susidarė įspūdis, kad Lietuvos istorikai, tokią žinią nugirdę, net nežinojo, ką su ja daryti: ar džiaugtis, ar dūsauti. Todėl naują informaciją priėmė skeptiškai, dauguma – kaip eilinę nesąmonę, jų žodžiais tariant, diletantų pasakas. Tačiau pasaulyje paskleista nauja hipotezė vis dėlto ir Lietuvoje suvirpino istorinę erdvę. Portugalų kilmės aukštus mokslinius titulus turinčio amerikiečių mokslininko, istoriko dr. Manuel da Silva Rosa įžvalgos, kad ir nenoromis, bet buvo pastebėtos, išgirstos. Istoriko Tomo Baranausko vedamame tinklalapyje ,,Lietuvos istorijos forumas” lyg ir mezgėsi diskusija, deja, plačiau neišsivysčiusi, greitai užgeso.

Trumpai apie tai buvo rašyta ir užsienio lietuvių spaudoje, tačiau platesnis pristatymas pasirodė tik dabar. Š. m. birželio 30 d. ,,Drauge” šią sensacingą žinią mums labai nuosekliai pristatė Eglė Juodvalkė. Iš autorės pasakojimo aiškėja, jog toji sena, mums įdomi istorija pasauliui jau buvo žinoma seniai, tik ji iki mūsų dar nebuvo atskriejusi. Išsamų E. Juodvalkės pasakojimą norėtųsi papildyti faktais, kurie galbūt iki šiol nėra žinomi mūsų lietuviškai visuomenei, galbūt jų nėra pastebėjęs ir šį įdomų atradimą padaręs mokslininkas.

 Ta pati žinia, tik iš kitų šaltinių

Apie pagrindinį šios istorijos ,,kaltininką” Vladislovą Varnietį, karaliaus Jogailos Vladislovo vyriausiąjį sūnų, ir jo likimą rašyta jau ir anksčiau. Kas domėjosi platesniais pasaulyje išlikusiais šaltiniais, tam ši žinia nėra jokia naujiena. Tą sensaciją jau daugelį amžių saugoja Madeiros salos gyventojų atmintis. Apie tai kalbėjo ir kai kurie lenkų mokslininkai, šiek tiek atskirose vietose užsimindavo ir mūsiškiai, tik kažkodėl vengė ją plačiau garsinti.

Čia, Čikagoje, šią istoriją išpopuliarino čikagiškis buriuotojas lenkas Andrzej Piotrowski. Teko nugirsti šio keliautojo pasakojimą per lenkų radiją apie tai, kad Jogailos sūnus Vladislovas Varnietis, kovodamas su turkais mūšyje prie Varnos (Bulgarija) 1444 m., galbūt nežuvo, kaip buvo rašoma Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, o sunkiai sužeistas iš mūšio pasitraukė, buvo išgelbėtas, o paskui kurį laiką sukūręs šeimą gyveno Madeiroje. Lenkų radijas, girdimas 1030 AM bangomis Čikagoje, 2005 m. lapkričio 7 d. rytinėje laidoje kalbino šį lenkų buriuotoją ir keliautoją, kuris papasakojo apie savo įdomią kelionę į Madeiros salą ir joje sutiktus Vladislovo Varniečio palikuonis bei netikėtai nugirstą žuvusiu laikomo Lenkijos-Lietuvos karaliaus Jogailos sūnaus Vladislovo Varniečio gyvenimo istoriją.

Nuo tada ir atkreipiau dėmesį į tai, ėmiau domėtis, ieškoti šios istorijos herojų pėdsakų, juos rasdama kitų šalių šaltiniuose, o kai kada – visai netikėtai – ir Lietuvos istorijos vingiuose. Tad kuris laikas ši žinia istorinėje erdvėje jau sklandė, nors portugalų kilmės amerikiečio istoriko įžvalgos apie Kolumbo giminystę su Jogailaičių dinastija dar nebuvo paskelbtos ar bent labiau pagarsintos.

 Vladislovo III Varniečio odisėja

Kad ši istorija ne visai pasakos, rodo kpt. Piotrowski, jo kolegų bei lenkų tyrinėtojų atsekti šaltiniai, skelbiantys, kad Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas Varnietis sunkiai sužeistas pasitraukė iš mūšio ir kurį laiką slapstėsi, vėliau gydėsi ir slapta gyveno Italijoje. Vėliau, kiek atsigavęs, nusigavo į Portugaliją ir gavo šios šalies karaliaus Alfonso V prieglobstį, gyveno jo dvare. Iš čia susiruošė ir iškeliavo lankyti Šventosios Žemės ir šventųjų vietų. Ten buvo įšventintas į Šv. Katerinos ordino riterius. Grįžęs į Portugaliją vėl buvo globojamas Portugalijos karaliaus Alfonso V, jo brolio princo Henry, The Navigator (Henriko Keliautojo), bei jiems artimų žmonių. Draugystę vainikavo didelė dovana – Portugalijos karaliaus dovanota Madeiros sala, į kurią persikėlęs Jogailos sūnus Vladislovas Varnietis sukūrė šeimą ir laimingai gyveno Henriko Alemao (lenk. Henryk Allemano, isp. Henrique Alemae, angl. Henry Alemao) vardu. Jo palikuonys Madeiroje gyvena iki šių dienų, taip bent tada pasakojo lenkų keliautojas.

Vertingų žinių apie karaliaus Vladislovo Varniečio odisėją pateikia ir kitas lenkų tyrinėtojas Leopold Kielanowski. L. Kielanowski praleido nemažai laiko Vatikano, Portugalijos, Ispanijos archyvuose ir muziejuose, aplankė Madeirą ir tas istorines vietas, kuriose, anot tyrinėtojo, yra likęs nors menkiausias jaunojo karaliaus pėdsakas. Kalbėjo su daugeliu mokslininkų, archyvų ir dokumentų specialistais, surinko visus įmanomus faktus ir tą istoriją liudijančius dokumentus. Visa tai apibendrindamas 1991 m. Londone išleido knygą ,,Odyseja Wladislawa Warnenczyka”, kurioje daro išvadą, kad nėra jokių stiprių įrodymų, kurie leistų karalių Vladislovą laikyti žuvusiu, ir kad paslaptingo riterio Alemao gyvenimas Madeiroje ir randamas istorinis palikimas duoda rimto pagrindo jį tapatinti su Lenkijos karaliaus asmeniu.

Dabar jo surinktus faktus patvirtina ir naujomis įžvalgomis praplečia dr. Rosa, bandantis įrodyti, kad vienas iš dviejų Madeiroje Varniečiui gimusių sūnų buvęs Kristoforas Kolumbas, garsus keliautojas, ilgą laiką skelbtas Amerikos atradėju. Šio mokslininko knygos jau išleistos Portugalijoje, Ispanijoje, ruošiamasi išleisti ir Amerikoje.

Oficialioje Lietuvos ir Lenkijos istorijoje Vladislovas Varnietis laikomas žuvusiu mūšyje su turkais, vykusiame 1444 m. prie Varnos, dabartinės Bulgarijos teritorijoje. Jo žūties vietoje prie Varnos karaliaus atminimui yra pastatytas memorialas, o Lenkijoje, Vavelyje, stovi tuščias sarkofagas, nes nei karaliaus kūnas, nei jo šarvai po mūšio niekada nebuvo rasti. Sklido legendos, bet jos faktais nebuvo patvirtintos, kad turkai žuvusiojo karaliaus galvą užkonservavę meduje vežiojo visiems rodydami. Nerasta jokio patvirtinimo, kad taip buvo iš tikrųjų. Bet tuo pačiu kiti šaltiniai skelbė, kad dalis tuometinės lenkų diduomenės nujautė, kad karalius nežuvęs ir kurį laiką dar laukė, neskubėjo rinkti naujojo karaliaus. Tą faktą, beje, skelbia bulgarų, rumunų, vengrų ir kitų šalių šaltiniai, apie tai užsimena tiek lenkų, tiek ir atskiri Lietuvos istorikai, o dabar šią istoriją tęsia amerikiečių mokslininkas Rosa.

Ir Lietuvos archyvai saugo šios istorijos detales

Šios mįslingos istorijos pėdsakai užčiuopiami iki mūsų dienų išlikusiuose dokumentuose, istoriniame pavelde, muziejuose, bibliotekose, archyvuose. Jeigu tikėsime minėtu lenkų keliautojo A. Piotrowski pasakojimu ir tyrinėtojo L. Kielanowski surinkta informacija, dalis šią istoriją liudijančių dokumentų saugomi Getingene (Gottingen), Vokietijoje, atskiri svarbūs dokumentai saugomi Portugalijos archyvuose, Ispanijoje, taip pat pačioje Madeiroje ir net JAV gyvenančių Kolumbo palikuonių išsaugotuose archyvuose, istorinio paveldo palikime.

Tačiau kai kas svarbaus yra ir Lietuvoje. Bent taip mano kapitonas A. Piotrowski. Jis turintis patikimų žinių apie Lietuvos archyvuose saugomus be žinios dingusio karaliaus Vladislovo Varniečio ir jaunesnio jo brolio Kazimiero Jogailaičio slaptus susirašinėjimo laiškus. Jų turinys fiksuoja neva žuvusio karaliaus Lenkijos karūnos atsisakymą ir sosto perleidimą broliui Kazimierui Jogailaičiui. Kaip lenkų tyrėjams sekėsi prieiti prie šių dokumentų, neteko daugiau girdėti. Tačiau ne mažiau įdomu, ar mūsų istorikai yra girdėję apie tokių laiškų buvimą Lietuvos archyvuose? Ar tuo domėjosi ir juos tyrinėjo?

Jei kam iš skaitytojų būtų įdomu plačiau susipažinti su šia istorija, daugiau informacijos pradžiai rasite paieškos lauke ,,Google” įrašę ,,Wladyslaw III of Poland”; įdomios medžiagos galima rasti ir Madeiros dailės muziejaus pateiktame aprašyme: ,,Museum de Arte Sacra do Funchal”.

Ar tikrai Jogaila buvo K. Kolumbo senelis?

Kaip ten bebūtų, ši istorija turėtų mus dominti ne mažiau nei portugalų ar lenkų istorikus ar visus kitus šios senos istorijos tyrinėtojus, besidominčius karaliaus Vladislovo Varniečio ar Kristoforo Kolumbo-Kolono praeitimi, jo likimu. Ar tikrai galėjo būti taip, kaip rašo istorikas dr. Rosa išleistoje knygoje ,,Colon: La Historia Nunca Contada”?

Vladislovas Varnietis buvo karaliaus Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos Sofijos Alšėniškės 1424 m. gimęs vyriausiasis sūnus, vėlesnio Lietuvos-Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio vyresnysis brolis. Lenkijoje jis žinomas Vladislovo III Varniečio vardu. Mūsų istorijai jis po Jogailos Vladislovo tebūtų tik Vladislovas II Varnietis. Mat garsių Vladislovų mūsų istorijoje iki tol buvo tik jo tėvas. Lenkai turėjo jų žymiai daugiau, vėliau abi šalys savo istoriją praturtino dar keliais garsiais Vladislovų vardais. Po Jogailos mirties 1434 m. jis tapo Lenkijos, o 1440 m. paskelbtas Vengrijos karaliumi, tiesa, karūnuotas ne tikrąja Vengrijos karūna, o paimta nuo šventojo relikvijoriaus. Jau būdamas Vengrijos karaliumi, popiežiaus skatinamas įsijungė į karą prieš turkus. Dalyvaudamas mūšyje su turkais prie Varnos tebuvo vos 20-ties metų.

Vienaip ar kitaip mūšis Bulgarijoje prie Juodosios jūros, netoli Varnos miesto, Vladislovo Varniečio gyvenime buvo lemtingas: trumpa jauno karaliaus gyvenimo istorija užsibaigia su mūšio liūdna baigtimi, tačiau iki mūsų dienų sklando gandai apie stebuklingą karaliaus išsigelbėjimą, pasak kurių, jaunasis karalius atsisako karališkos didybės, nusimeta karaliaus rūbus ir, paragavęs elgetos duonos, tampa klajokliu, keliautoju. Atgailaudamas kaip maldininkas aplanko Šventąją žemę, meldžiasi už padarytas lemtingas gyvenimo klaidas, ypač už sulaužytą popiežiaus ir sultono sudarytą taiką. Keliauja išgarsėdamas Henrique Alemao (Henriko Vokiečio) vardu. Už šventų vietų aplankymą įšventintas į šv. Katerinos ordino riterius, vėliau patenka Portugalijos karalių globon, o gavęs iš karaliaus dovanų dalį Madeiros salos, joje apsigyvena ir sukuria šeimą, iš kurios, kaip teigia Rosa, kilęs Kristoforas Kolumbas-Kolonas.

Ši mums visiškai nežinoma Vladislovo Varniečio paslaptingoji gyvenimo pusė, atrodo, turi nemažai keistų sąlyčio taškų su žymaus keliautojo Kristoforo Kolumbo gyvenimu ar atskirais jo gyvenimo momentais, faktais, apie kuriuos ir kalba dr. Rosa. Ištisus šimtmečius apie tai plačiau nebuvo užsiminta, dabar ši istorija yra prikelta dėka portugalų kilmės amerikiečių mokslininko. Mokslininkas šią istoriją tyrinėja jau 20 metų, yra sukaupęs daug faktų ir dokumentų iš Europos ir pasaulio archyvų, kurie leidžia kelti hipotezę apie Kolumbo karališkąją kilmę ir jo ryšį su karališka Jogailaičių gimine. Pritarčiau E. Juodvalkei, jog turėtume didžiuotis tokiais istoriniais atradimais ir tyrimais, praturtinančiais ir mūsų istoriją, o nenumoti ranka į mokslininko darbą.

Apie Kolumbo ir lietuvių romėniškąją kilmę

Kolumbo biografijoje yra daug paslapties, mįslingų gyvenimo detalių, nemažai klaidinančių posūkių, dėl kurių dalis Kolumbo biografinių faktų iki šiol lieka neaiškūs. Visuose Kolumbo gyvenimo aprašymuose minima, kad jo sūnus Ferdinandas, palikęs pasakojimą apie savo tėvą, mini jį kilus iš garsios italų-romėnų Colon (Colonius) giminės. Kiti jo sūnus liudiję, jog jų tėvas giminiuojasi net su Bizantijos imperatoriumi. Istorikas Rosa sako, jog yra daug medžiagos, leidžiančios matyti Alemao ir Vladislovo Varniečio gyvenimų panašumą ir jo pagrindu iškelti hipotezę apie Kolumbo portugališką-lenkišką, o mes turėtume pridurti – ir lietuvišką kilmę. Rosa pažymi, jog egzistavę dokumentai, priklausantys Henrique de Noronha, paliudija šį faktą. Iš jų aiškėja, kad Kolumbo palikuonys buvo priversti ne kartą įrodinėti savo karališką kilmę ir tai jiems pavyko padaryti. 1584 m. Ispanijos karaliui Filipui I reikalaujant, jie turėję parodyti karališkąją kilmę įrodančius dokumentus.

Kolumbo kilmė iš romėnų aristokratų Colon giminės verčia prisiminti ir mūsų istoriją – legendą apie karalių Palemoną ir lietuvių kilmę iš romėnų. Kas žino Lietuvos istoriją, turbūt girdėjo legendą apie pirmąjį Lietuvos karalių Palemoną – Romos didiką, atvykusį į mūsų kraštą su 500 bajorų (karių), iš kurių kilmingiausi buvę keturi: Kentaurų giminės kunigaikštis Dausprungas, Kolonų (Colon) – Prosperas, Ursinų – Julijonas ir Rosių – Hektoras. Kai kurie istorikai linkę manyti, kad šie giminių pavadinimai iš tikrųjų reiškia ne pavardes, o turėtų giminių herbus. Išvertus iš lotynų kalbos, turėtume Kentauro, Stulpų (Colon), Meškos (Ursus) ir Rožės herbus (Sergejus Temčinas, ,,Palemono mitas ir keturių tautų Lietuva”, Bernardinai.lt, 2010.12.17).
Mūsų atveju įdomesnės dvi pirmosios – Colonų ir Kentaurų giminės. Nepavyko sužinoti, ar dr. Rosa apie tą legendą yra ką nors girdėjęs, bet mums turėtų būti nesmagu tokių dalykų neprisiminti ir nepastebėti. Kaip sako šios legendos tyrinėtojai, pati legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų atsiradusi kaip tik Vladislovo Varniečio jaunesniojo brolio Kazimiero Jogailaičio valdymo metu, nors anksčiau buvo teigiama, kad ji į mūsų istoriją atkeliavo su Žygimanto Senojo žmonos italės Bonos Sforcos atvykimu į Lietuvą. Ar ne įdomus sutapimas?

Pagal šią legendą, Gediminaičių dinastijos pradininku yra laikomas Palemonas. Jam priskiriamą heraldinį ženklą Colon dar XVI a. Lietuvos metraštininkai pavadino Stulpais (Colon). Jį XIX a. pirmoje pusėje Teodoras Narbutas pavadino Gedimino Stulpais, nes manė, kad ženklą nadojęs Gediminas. Vėlesniais laikais šis ženklas istorikų buvo priskirtas visiems Gediminaičių kilmės palikuonims. Taigi Jogaila ir jo palikuonys, kaip ir Kolumbas, siejami su romėniška kilme iš Colon giminės. Ar tai ne dar vienas sutapimas?

Kentauro herbą turėjo suslavėjusi garsi baltų giminė – kunigaikščiai Alšėniškiai. Su jais buvo susigiminiavęs tiek Vytautas, tiek Jogaila. Šios istorijos kaltininko Vladislovo Varniečio motina – ketvirtoji Jogailos žmona Sofija Alšėniškė, buvo šios garsios giminės atstovė. Na, o per Vytauto anūkę Oną, Sofijos dukrą, nėra sunku surasti ryšius ir su Bizantijos imperatoriumi. Vytauto anūkė Ona buvo ištekinta už Bizantijos imperatoriaus Jono VIII Paleologo. Vėliau per Vytauto dukters palikuonis Gediminaičių giminės ryšiai persipynė su Bizantijos imperatorių gimine. Beje, Italijoje, pasak Kolumbo sūnaus, Colon giminei priklausiusios Cuccaro (Montferatt, Italija) pilies savininkai plačiai giminiavosi ir su Bizantijos, ir su Šventosios Romos imperatorių bei daugelio Europos valdovų palikuonimis.

Paslaptį saugoja herbai?

Vienu iš svaresnių liudijimų istorikas Rosa mini Kolumbo-Colon herbą ir juose esančius simbolius. Jų sena kilmę, sietiną su romėnų aristokratų Colon šeima, patvirtina mokslininko atrasti senoviniai herbynai ir Vatikano archyvuose esantys dokumentiniai faktai.

Pasak jo, paslaptingasis keliautojas ir Madeiros gyventojas Henrique Alemao naudojo labai panašius herbus kaip ir Kolumbas-Colon (isp.). Tenka apgailestauti, kad nepavyko pasinaudoti Rosa knygoje esančiomis herbų iliustracijomis, nes šio mokslininko knygos, kaip nekeista, iki šiol neturi nė viena vietinė, bet, kaip informavo bibliotekininkė, ir nė viena biblioteka JAV. Tad teko pasinaudoti straipsniais bei internete pateikta fragmentine medžiaga, paties istoriko skelbta informacija, kitais šaltiniais.
Čia pateiksiu Ispanijoje ir JAV Pennsylvania Boal Mansion Museum, Kolumbo koplyčioje ir Kongreso bibliotekoje saugomus Kolumbui ir jo giminei priskiriamų herbų (pav. 1a ir 1b) atvaizdus. Abu jie panašūs, bet turi daug ir skirtumų. Pirmasis, saugomas JAV, priklauso Kolumbo-Colon giminei, kurios šaknis mokslininkas aptinka senuose archyvuose Italijoje ir Vatikano bibliotekoje. Antrasis priskiriamas pačiam Kolumbui ir yra išlikęs Ispanijoje; originalių atvaizdų yra ir Kongreso bibliotekoje Washington, DC.
1a pav. yra senesnis ir turi kiek kitus simbolius: riterio šalmą ir po juo pavaizduotą karūną, primenančią Jogailos laikais naudotą. Geltoname lauke esančią koloną istorikas aiškina ne kaip Ispanijai priklausantį Katalonijos karalystės simbolį, o kaip senovinės Colon giminės simbolį, vaizduojantį šiai giminei priklausiusios pilies bokšto vartus. Dėl antrojo simbolio Liūto bei kitų ten esančių ženklų paaiškinimo, negavus angliško dr. Rosa knygos vertimo, negalime pateikti pačio mokslininko nuomonės. Kiti šaltiniai taip pat nurodo jį laisvai Kolumbo pasirinktu, o ne Ispanijos Leono karalystės herbu. Dėl kitų matomų ženklų kol kas apsiribosiu tik asmeninėmis įžvalgomis. Kiti herbe vaizduojami simboliai – šalmas ir karūna – liudytų, kad Kolumbo-Colon giminė siejama su karališka kilme, o šalmas – su garsia karžygių, riterių praeitimi. Karūna vaizduojama neįprastai – ne virš šalmo, o po juo, ir kelia klausimą kodėl? Ar tai reikštų, kad karūnos garbė buvo paaukota vardan riteriškų idealų? Ne mažiau įdomus virš 4 laukų, herbo centre, uždėtas baltas ovalo formos skydas su ereliu. Erelis gali būti nuoroda į lenkišką herbą, beje, jį savo heraldikoje plačiai naudojo ir romėnai. Yra jis ir Ispanijos herbe, tačiau šio erelio vaizdavimas labiau primena Lenkijoje naudoto erelio tipą. Be to, pagal Viduramžių heraldikos taisykles, šio herbo padėtis turėtų liudyti dviejų giminių susiliejimą arba bent vieno iš sutuoktinių giminės pradininko kilmę. Šiuo atveju erelis turėtų simbolizuoti Kolumbo tėvo ar jo giminės kilmę ir galbūt rodyti ryšį su Lenkijos karaliumi ar jo gimine.
Tačiau Rosa pagrindinį dėmesį sutelkia į mėlyname lauke esančius 5 inkarus. Pasak istoriko, mėlynos spalvos herbo lauke vaizduojami penki inkarai yra ne kas kita, kaip pakeistas Jogailaičių giminei priskiriamas dvigubas kryžius, kurį, pasak istoriko, naudojo Madeiros saloje gyvenęs paslaptingasis Henrique Alemao ar su juo tapatinamas karalius Vladislovas Varnietis.

Čia mokslininkas pateikia savo samprotavimus, kaip Alemao-Vladislovo Varniečio-Kolumbo tėvo naudotas dvigubasis kryžius buvo pakeistas į inkarą. Pasak Rosa, inkaras turėjęs tą pačią reikšmę heraldikoje, kaip ir dvigubasis kryžius. Aiškindamas, kodėl Kolumbas nenaudojo savo tėvo simbolių, mokslininkas teigia, jog buvę kažkokių priežasčių, dėl kurių Kolumbas nenorėjo ar negalėjo naudoti savo tėvo naudotų heraldinių ženklų, juos turėjo keisti kitais.

Kiti panašumai ir nauji pastebėjimai

Ne mažiau įdomu, kaip sako pats istorikas Rosa, jog išlikusieji dokumentai, rodantys kad Alemao žmona vadinosi Annes de Sa Colon – kas yra aiški nuoroda į Kolumbo-Colon kilmę (Anna Gwozdowska; ,,Newsweek/Polska”). Čia pat primenama, kad ir pats Kolumbas, kaip ir Alemao, gyvenęs Madeiros saloje beveik tuo pačiu laiku. Abu buvo vedę to meto Portugalijos karalystės diduomenės atstoves, kas rodytų apie čia minimų veikėjų aukštą padėtį to meto visuomenėje. Šiuos teiginius mokslininkas pagrindžia Alemao ir Kolumbo portretų panašumu ir ant kilmingų rūbų rankovės pastebėtomis nutapytomis karūnomis.
Vis dėlto istorikas pripažįsta – tiesioginių įrodymų, kad Kolumbas kilęs iš Alemao, nėra, bet tą galėtų patvirtinti DNA tyrimai, kuriuos istorikas tikisi atlikti Lenkijoje. Kokius rezultatus duos genetiniai tyrimai, nevertėtų spėlioti. Ar Lenkija sutiks juos atlikti, taip pat yra klausimas.

Kad ir koks paslaptingas ir prieštaravimų pilnas Kolumbo gyvenimas, tačiau jo atminimas nėra pamirštas. Ispanija, kuriai priskiriami visi didieji keliautojo Kolumbo atradimai, jo atminimą pagerbė Sevilijos katedroje, pastatydama įspūdingą, sakytume, karališką memorialą. Čia, šioje katedroje, ant baltos marmurinės pakylos, stovi keturios karališkomis karūnomis ir heraldiniais simboliais pasipuošusios figūros. Jos simbolizuoja keturias Aragono, Leono, Kastilijos ir Navaros karalystes, puošniame sarkofage laikančias Kolumbo palaikus. Žiūrint į tokį įspūdingą paminklą, savaime kyla klausimas: ar tokia karališka pagarba galėjo būti parodyta nekilmingam asmeniui, iš Italijos kilusiam jūreiviui, keliautojui, vien tik už jo atradimus ir, atrodo, anksčiau niekada neįvertintus nuopelnus, žadėtus, bet nepatvirtintus titulus. Ir čia yra ta paslaptis, kuri, beje, ir skatina istorikus domėtis tiek paslaptingojo Alemao-Varniečio, tiek paties Kolumbo gyvenimo istorija.

 Tad belieka laukti tolimesnių istoriko Rosa tyrimo rezultatų, kurie galbūt patvirtins, kad Kolumbo gyvenimo keliai kirtosi su lietuvio Lenkijos-Lietuvos karaliaus Jogailos palikuonių nežinomų takų vingiais, o jaunojo karaliaus Vladislovo Varniečio legendinė odisėja praturtins ilgą laiką skurdintą Lietuvos istoriją įdomiais jo gyvenimo faktais.

Violeta Rutkauskienė – istorikė, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytoja, beveik 25 m. dirbusi Kauno Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Numizmatikos skyriuje. Gedimino lituanistinės mokyklos direktorė, JAV LB Waukegan –Lake County apylinkės narė.

columb
Kristoforo Kolumbo palaikai Sevilijos katedroje, Ispanija.

jog
Jogailos statula, Central Park, NY