2012 metų EHU abiturientai.
EHU: Lietuvos, ir ne tik jos, reikalas
DALIA CIDZIKAITĖ
Europos humanitarinis universitetas (EHU) yra ypatinga aukštoji
mokykla – jau septynerius metus ji veikia egzilyje. 1992 m.
Baltarusijoje įkurtoje, tačiau dėl šalies vadovybės spaudimo
2005 m. į Lietuvos sostinę Vilnių perkeltoje aukštojoje
mokykloje šiuo metu mo-kosi apie 1,800 studentų, kurių dauguma
yra Baltarusijos piliečiai. Jau beveik metus prorektoriaus pareigas
šiame universitete eina JAV lietuvis dr. Darius Udrys.
Dr. Udrys, EHU atsakingas už plėtrą, ryšius, santykius su
absolventais, sako, jog apie galimybę apsigyventi Lietuvoje jis galvojo
jau seniai. Sužinojęs, kad dabartiniam Baltarusijos jaunimui yra atimta
akademinė laisvė ir galimybė gauti kokybišką aukštąjį
mokslą, jis nusprendė, jog atėjo metas vykti ten, kur kovojama už
demokratišką ir pilietišką Europos ateitį. ,,Noriu
prisidėti prie šio svarbaus projekto, kuris suteikia jauniems
žmonėms tai, ko jų šalies vyriausybė nenori duoti, – apie
savo apsisprendimą palikti darbą California valstijoje ir apsigyventi
Vilniuje pasakoja dr. Udrys. – EHU plėtros projektas vienija
švietimą, demokratizaciją ir plėtrą – tai sritys, kuriose
turiu patirties ir galiu prasmingai prisidėti.”
Pasak praėjusį rudenį EHU pradėjusio dirbti politologijos mokslų
daktaro laipsnį turinčio Udrio, jį ypač sudomino tai, jog EHU yra
reikšmingas transatlantinis projektas, kurį remia ne tik Europos
šalių vyriausybės, Šiaurės šalių Ministrų taryba
ir Europos Komisija, bet ir Jungtinių Valstijų vyriausybė bei tokie
fondai kaip ,,Carnegie Corporation of New York”, ,,MacArthur
Foundation” ir kiti.
Konkrečią Amerikos paramą universitetui liudija šių metų
birželio mėnesį žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia, jog JAV ir toliau
įsipareigoja remti EHU bei per artimiausius trejus metus šiai
aukštajai mokyklai numato skirti 1 mln. JAV dol. (nuo 2001 m.
Amerika EHU skyrė 3,5 mln. JAV dol.).
2004 m. uždarytas privatus, pelno nesiekiantis laisvųjų menų
universitetas EHU nuėjo nelengvą kelią. Kai ši aukštoji
mokykla buvo netikėtai uždaryta, EHU rektorius buvo išvykęs į
užsienį, nuo to laiko jis nebuvo grįžęs į Baltarusiją, studentai
prarado studijų vietas, dėstytojai buvo išsklaidyti,
infrastruktūra išardyta, o turtas – nusavintas. Dr. Udrys
pasakoja, jog, EHU persikėlus į Vilnių, universitetą, galima sakyti,
teko atkurti nuo pagrindų. ,,Tai, kad universitetui pavyko įveikti
tokius sunkumus ir vėl atsistoti ant kojų – didžiulis bei
didvyriškas pasiekimas, kuris krizės metu atrodė
neįmanomas”, – įsitikinęs jis.
Šiandien, EHU prorektoriaus nuomone, universitetas susiduria su
keliais iššūkiais: jis ir toliau turi gerinti mokslo
kokybę, kelti dėstytojų lygį, tobulinti švietimo programas,
labiau skatinti mokslinę veiklą, taip pat artėti prie savo pagrindinio
tikslo – suteikti jauniems žmonėms aukštąjį
išsilavinimą pagal liberaliųjų menų (,,liberal arts”)
modelį.
Dr. Udrio vadovaujamo skyriaus pagrindinė užduotis yra rasti naujų
rėmėjų, kad universitetas nepriklausytų vien nuo vyriausybių ir kelių
fondų finansinės paramos. Pasak prorektoriaus, didesnė parama leistų
suteikti studentams daugiau stipendijų, samdyti ne tik vietos, bet ir
kitų šalių profesorius, kelti dėstytojų kvalifikaciją bei remti
mokslinius tyrimus ir kitokius švietimo projektus –
rinkimų stebėtojų apmokymus, žiniasklaidos ir dizaino laboratorijas,
nuotolinius kursus (du trečdaliai EHU studentų studijuoja nuotoliniu
būdu, gyvendami Baltarusijoje), studijų centrus ir pan. Paramą dr.
Udrio skyrius stengiasi didinti burdamas rėmėjus ten, kur yra
stipriausi pažinčių tinklai: Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje
Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV lietuvis
pasidžiaugė, jog Washington, DC yra įkurta rėmėjų universiteto grupė
,,Friends of EHU” (www.ehufriends. org), kuri buria žmones,
palaikančius EHU.
Paklaustas, ko tenka mokytis naujoje vietoje, dr. Udrys sako, jog
galbūt įdomiausias iššūkis jam yra rasti pusiausvyrą tarp
vakarietiško vadovavimo stiliaus ir vietinės darbo bei
bendravimo kultūros. Pasak jo, tai reikalauja daug kantrybės, atidumo,
lankstumo, supratimo ir komunikacijos, retkarčiais – ir griežtumo
bei tvirtumo. ,,Tačiau stengiuosi lanką lenkti taip, kad jis
nelūžtų”, – sako jis.
Kaip ir kiekvienoje aukštojoje mokykloje, taip ir EHU geriausias
atspindys yra jo studentai. ,,Tai yra jauni žmonės, kuriuos padėtis
verčia subręsti greičiau nei šiomis dienomis įprasta”,
– pastebi dr. Udrys. EHU studentams lankyti šį
universitetą yra rizikingas sprendimas – vis pasitaiko atvejų,
kai Baltarusijos vyriausybė juos bando užverbuoti, daro kratas jų
namuose, gąsdina, ragina apleisti studijas Vilniuje ir grįžti
studijuoti į universitetus Baltarusijoje.
Kol kas Baltarusijoje mokymosi sąlygos aukštosiose mokyklose yra
prastos. EHU prorektorius plėtrai pastebi, jog šiandien
Baltarusijos vyriausybė, užuot suteikusi galimybę jauniems žmonėms
lavinti savo kūrybiškumą ir sugebėjimus, bando ,,plauti jų
smegenis” ir paversti juos paklusniais pavaldiniais.
Baltarusijoje visi universitetai yra tiesiogiai pavaldūs vyriausybei,
todėl studentai dėl savo politinės veiklos ir kritiškų pažiūrų
yra šalinami iš aukštųjų mokyklų. ,,EU
Observer” teigimu, nuo 2006 m. tokių atvejų būta per 700. Tad
Lietuva studentams, siekiantiems gauti kitokį išsilavinimą ir
susikurti sau kitokią ateitį, suteikia galimybes laisvai tobulėti.
Neseniai tinklalapyje Belarusdigest.com pasirodžiusiame straipsnyje
,,EHU: Belarusian University in Exile or for Exile?” abejojama,
ar šiuo metu (ir dar kurį laiką) Baltarusijai reikės tokių
žmonių kaip EHU besimokantys ar jau studijas šioje
aukštojoje mokykloje baigę studentai. Pasak straipsnio, jiems
bus sunku rasti jų išsilavinimą ir ambicijas atitinkančius
darbus Baltarusijoje. Dr. Udrio nuomone, mokslas ir
išsilavinimas visada turi vertę, tiesa, ne visada lengva
pamatuoti ją. ,,Bet ir nežinodami, kokia bus jo vertė ar nauda, vis
vien mokomės tokių dalykų kaip matematika, rašyba, kalbos,
istorija. Esmė – mokytis mąstyti, kurti, veikti”, –
įsitikinęs prorektorius.
Jis prisipažįsta, jog pats būdamas EHU studentu negalėtų pasakyti, ar
ryžtųsi šiuo metu grįžti į Baltarusiją, nes padėtis ten yra be
galo sudėtinga, ir ne tik EHU absolventams: persekiojami aktyvūs
žmonės, baudžiami kritiškai mąstantys; kas neprisitaiko, tam
nesuteikiamos galimybės studijuoti, nekalbant jau apie tai, jog
neskatinamas kūrybiškumas, nuo kurio priklauso visuomenės
pažanga. ,,Negalėčiau jaunam žmogui šiuo metu liepti grįžti į
tėvynę, ir ne mūsų vieta nurodinėti, ką veikti baigus studijas”,
– sako dr. Udrys.
Tačiau jis ragina neprarasti vilties – EHU padeda jauniems
baltarusiams neprarasti ryšio su tautiečiais ir daryti tai, kas
įmanoma ten, kur sąlygos leidžia. JAV lietuvis sako, jog, kalbėdamas su
EHU studentais, jis dažnai prisimena Lietuvos patriarchą Joną
Basanavičių, kuris didesnę savo gyvenimo dalį, įskaitant studijas bei
profesinę veiklą, praleido užsienyje, tačiau lemiamu metu sugrįžo ir
veiksmingai prisidėjo prie Lietuvos atgimimo.
,,Būdamas Minske kalbėjau su jaunais baltarusiais, kurie nestudijuoja
EHU, – prisimena dr. Udrys. – Dauguma jų savo šalyje
nemato sau ateities ir nori išvažiuoti. Kita vertus, viena mūsų
nuotolinių programų dalyvė neseniai pasakė, kad jei ne EHU kursai, ji
iš Baltarusijos pabėgtų.”
EHU prorektorius mano, jog svarbiausias klausimas šiandien yra,
kokias galimybes jo universitetas, jį priglaudusi Lietuva bei rėmėjai
gali suteikti Baltarusijos jaunimui lavintis ir ar tos galimybės
skatins juos palaikyti ryšį su savo tėvyne ir tautiečiais. Dr.
Udrys įsitikinęs, jog studijos EHU, kur studentai susipažįsta su kitais
panašiai mąstančiais ir panašius tikslus turinčiais
tautiečiais, kur skiriamas konkretus dėmesys Baltarusijai ir kur jie,
būdami prie pat Baltarusijos, palaiko su ten gyvenančiais tautiečiais
glaudų ryšį, tikrai labiau paskatins jų pilietiškumą ir
tautiškumą nei išsibarstymas po įvairias kitas
šalis. ,,Kaip ne vienas jų man sako, EHU – pirma vieta,
kurioje jie jaučiasi gerbiami kaip baltarusiai”, – apie
savo auklėtinius sako dr. Udrys.
Dr. Udrys didžiuojasi, jog jo atstovaujamas universitetas, šiais
metais atšventęs 20-metį, yra vienas svarbiausių Lietuvos
tarptautinių projektų ir viena iš nedaugelio sėkmingų istorijų,
kurių tikslas – gerinti padėtį Baltarusijoje. ,,Kaip žinia,
– pastebi jis, – Lietuva nėra politiškai galinga
valstybė, tačiau, vadovaudama tokiam projektui, ji tampa pirmaujančia
savo regione.” Dr. Udrio nuomone, Lietuvos sprendimas priglausti
EHU labai gražiai siejasi su ilgaamže Lietuvos ir Baltarusijos bendra
istorija.
Daugiau apie EHU rasite internete: www. ehu.lt ir http://www. youtube.com/watch?v= Z_ZvOqpVrDY
EHU atstovų grupė Washington, DC, 2012 metais.
EHU 20-mečio programą veda dr. Darius Udrys ir Tatsiana Babich, EHU studentų reikalų koordinatorė.