Gruzijos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje.
Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
,,Europai bus gėda, jei nesugebės apginti mažos Gruzijos”
Vilnius, rugpjūčio 12 d. – Lietuvos vadovas V. Adamkus
kartu su Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentais bei Latvijos
premjeru skrenda į Gruziją. Simferopolyje surengtoje spaudos
konferencijoje vertindamas padėtį, kai Rusija skelbia baigianti savo
karinę operaciją Gruzijoje, Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad tuo
agresija prieš šią savarankišką šalį
nesibaigia.
„Gruzijos teritorijoje lieka Rusijos karinės pajėgos, o
šalies infrastruktūra buvo griaunama dar ir šiandien.
Kaukazo regione – atvira karo žaizda”, – sakė
Lietuvos prezidentas.
V. Adamkus pabrėžė, kad svetima kariuomenė nedelsdama turi pasitraukti
iš Gruzijos teritorijos. „Negali būti jokios kalbos apie
Rusijos Federacijos karinės operacijos atnaujinimą. Bus didelė gėda
Europai, jei ji nesugebės apginti sugriautos Gruzijos, kuri nei savo
dydžiu, nei ištekliais niekada neprilygs Rusijai”, –
teigia Lietuvos prezidentas.
Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos valstybių vadovai ketina
susitikti su prezidentu Michail Saakašvili ir kitais Gruzijos
aukštais valdžios atstovais. Taip pat planuojamas susitikimas su
Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, ketinančiu atvykti į Gruziją.
Pirmadienio vakarą prezidentui Valdui Adamkui paskambinęs JAV
prezidentas George W. Bush pareiškė paramą Lietuvos, Lenkijos,
Ukrainos, Estijos ir Latvijos vadovų sprendimui antradienį vykti į
Tbilisį.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) taip pat ragina gerbti
Gruzijos teritorinį vientisumą ir prieštarauja Rusijos ,,taikos
palaikymo akcijoms” Gruzijoje. Pasak PLB pranešimo,
Lietuvos išeiviai reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai
sustabdyti Rusijos karinę agresiją Gruzijos atžvilgiu ir išvesti
jos karinius dalinius iš Gruzijos teritorijos ir oro erdvės.
Šiuos reikalavimus PLB suformulavo Trakuose rugpjūčio
10–12 d. įvykusiame suvažiavime ir įteikė juos Rusijos
ambasadoriui Lietuvoje Vladimir Čchikvadzė.
Rusijos karinius veiksmus Gruzijoje pasmerkė ir Amerikos lietuvių
taryba (ALT’as) per JBANC (The Joint Baltic American National
Committee, Inc.), kuris atstovauja Pabaltijo tautų gyventojams JAV.
Antradienį išplatintame pranešime sakoma, kad ,,Rusijos
įsiveržimas į Gruziją yra iššūkis visoms demokratijoms,
siekiančioms skleisti taikų sugyvenimą tarp tautų. Pasaulio atsakas į
Rusijos veiksmus yra nepaprastai svarbus, nes jis parodys, kokia
kryptimi Rusijos politika kaimynių atžvilgiu pasuks ateityje.”
Lietuvos vyskupų konferencija ragina tikinčiuosius nelikti abejingais,
pasaulyje nuo karo veiksmų kenčiant tūkstančiams žmonių, ir melsti
Dievą sustabdyti kraujo liejimą Gruzijoje. Vilniaus arkikatedroje
šią savaitę bus aukojamos Šv. Mišios ,,Už taiką
pasaulyje”.
Rusija tvirtai remia separatistų administracijas Pietų Osetijoje ir
Abchazijoje. Pirmadienį rusų kariai trumpam įžengė į Gruzijos vakaruose
esantį Senakį ir sunaikino karinę bazę, sakė Rusijos ir Gruzijos
pareigūnai. Rusų pajėgos taip pat įžengė į Gruzijos pagrindinį
Juodosios jūros uostą Potį – Maskva tai pavadino žvalgybine
misija.
Rusijos pajėgos antradienį, penktąją savo puolimo dieną, jau buvo
sudavusios naujų smūgių. Karo lėktuvai apšaudė svarbų Gorio
miestą, pranešė Gruzijos nacionalinio saugumo taryba. Bombos
krito miesto centrinėje aikštėje, yra aukų, antradienį
pranešė Gruzijos visuomeninė televizija. Žuvo olandų
operatorius. Rusijos oro pajėgos netoli Rustavio taip pat puolė svarbų
iš Baku per Tbilisį į Džeichaną nutiestą naftotiekį, tačiau
neaišku, ar jis buvo pažeistas, sakė Nacionalinio saugumo
tarybos pirmininkas Aleksandr Lomaja. Prieš minėtą D. Medvedev
pareiškimą Rusija nepaisė tarptautinių raginimų nutraukti ugnį.
Rusijos prezidentas Dmitrij Medvedev pareiškė, kad Rusija
pripažįsta Gruzijos nepriklausomybę, tačiau pabrėžė, kad ,,suvereni
valstybė negali elgtis kaip panorėjusi”. Pasak Rusijos
prezidento, Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojai turi patys
nuspręsti, ar sutinka toliau gyventi Gruzijos sudėtyje. Pasak jo, ,,į
šį klausimą neturėtų atsakinėti nei Rusija, nei jokios kitos
šalys”.
,,Tai turi vykti griežtai laikantis tarptautinės teisės normų, nors
pastaraisiais metais tarptautinėje teisėje atsirado labai sudėtingų
tautų apsisprendimo pavyzdžių ir susikūrė naujos valstybės”,
– sakė D. Medvedev.
Rusijos prezidentas netiesiogiai užsiminė apie vasarį nuo Serbijos
atsiskyrusį Kosovą, kurio nepriklausomybės nepripažįsta Belgradas ir
Maskva.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergej Lavrov sakė, kad
,,vienintelis būdas” nutraukti mūšius Gruzijoje yra
visiškas gruzinų pasitraukimas iš Pietų Osetijos. Jis
taip pat pareiškė, kad Gruzijos prezidentas Michail Saakashvili
turėtų pasitraukti.
Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili dėl
blogėjančios padėties šalyje atšaukė kelionę į Briuselį,
kur turėjo susitikti su NATO šalių atstovais. Tas NATO ir
Rusijos susitikimas galiausiai buvo atšauktas, kaip sakė Rusijos
ambasadoriaus atstovas, – ,,dėl Amerikos pozicijos”
Gruzijos atžvilgiu. NATO atstovas sakė, kad susitikimas atidėtas dėl
problemų, susijusių su laiko derinimu ir pasirengimu.
(,,Interfax”/BNS/JBANC/,,Draugo” info)