Dviguba pilietybė – lyg blogas sapnas?


ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Kai kurios temos gyvenime nesibaigia arba vis pasikartoja. Prie tokių temų jau galima priskirti ir dvigubos pilietybės reikalus. Šia tema pasisakiau prieš metus (,,Pilietybės niekas neatima – jos atsižadama”, ,,Draugas”, 2010 m. birželio 26 d.), kur stengiausi atskirti pilietybės ir tautybės sąvokas. Pilietybė – tai asmens priklausymas valstybei ar su tuo susijusi jo teisinė padėtis. Tautybė – tai priklausymas kuriai nors tautai. Abiem atvejais – pilietybės ir tautybės – kalba eina apie pareigas ir privilegijas.

Toliau teigiau, kad gyvename vartotojų laikais, kur daug norų ir sprendimų yra diktuojama dirbtinai sukeltų poreikių, nukreiptų į mūsų patogumą ir naudą. Prie tokių poreikių reikėtų priskirti norą turėti du automobilius, du namus, bent dvi kredito korteles ir t. t. ,,Norėjimas įsigyti naują pilietybę, neprarandant turimos, taip pat tinka čia minimiems poreikiams. Jeigu turima viena pilietybė ką nors gero duoda, tai turėti dvi bus dar geriau. Tokia yra egoistine nuostata”, – rašiau prieš metus.

Noriu trumpai paminėti tris šiomis dienomis pasirodžiusius straipsnius dvigubos pilietybės tema. Pirmas rašinys buvo JAV lietuvių visuomeninio komiteto už dvigubą pilietybę kvietimas LR Seimo nariams iš naujo svarstyti dvigubos pilietybės įstatymą (,,Draugas”, 2011 m. balandžio 12/14 d.). Komiteto (pirmininkas prof. dr. Rimtautas Marcinkevičius, pavaduotoja Ligija Tautkuvienė ir dar apie tuzinas narių) kvietime cituojama LR Konstitucija, kur sakoma, kad LR pilietybė įgyjama gimstant. Toliau kaltinamas LR Konstitucinis Teismas, atėmęs LR pilietybę didelei daliai Lietuvos piliečių, išvykusių gyventi už Lietuvos ribų. 2008 m. birželio 30 d. LR Seimo priimtas dvigubos pilietybės įstatymas ,,iš dalies ištaisė KT klaidą”, tačiau nei LR Seimui, nei Prezidentei nerūpėjo Lietuvos piliečių vientisumas ir valstybės išlikimas”, – rašoma Komiteto atsišaukime.

Dabar JAV lietuvių visuomeninis komitetas siūlo priimto Pilietybės įstatymo nuostatas tobulinti ir keisti. Komitetas taip pat teigia, kad šiandien neturime teisės reikalauti dvigubos pilietybės tik etniniams lietuviams, turintiems prigimtinę teisę. Šiuo teiginiu pasisakyta prieš susikūrusią kitą grupę, pasivadinusią ,,Judėjimu Lietuvos pilietybei išsaugoti”, kuri, rašoma Komiteto atsišaukime, šūkiu pasirinko ,,Visi lietuviai, bet ne rusai, ne lenkai ir t. t. turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę”.

Liepos 30 d. ,,Drauge” Violeta Rutkauskienė pristato susikūrusį Judėjimą Lietuvos pilietybei išsaugoti. Į susirinkimą, kuris vyko Bernardo ir Reginos Narušių namuose Cary, IL, atvyko nemažai visuomenininkų, tarp jų ir dvi JAV lietuvių visuomeninio komiteto už dvigubą pilietybę atstovės Rūta Kuncienė ir Ligija Tautkuvienė. Aprašyme pastebėta, kad pastarosios dvi prie kuriamo judėjimo neprisidėjo, tačiau išplatino atskirą kreipimąsi, ,,kuriame klaidingai pateikė naujai besikuriančio judėjimo keliamus tikslus”. ,,Šiuo metu judėjimas vienija daugiau kaip 1,050 narių, – rašo V. Rutkauskienė, – gyvenančių tiek Čikagos apylinkėse, tiek ir visoje Amerikoje.” Koks neįtikėtinas visuomenės dėmesys naujam judėjimui! Steigiamasis susirinkimas įvyko 2011 m. birželio 15 d., o liepos 30 d. jau rašoma apie 1,050 narių turintį judėjimą. Judėjimas turi savo internetinę svetainę – www.pilietybe.com.

Judėjimo vardu sakoma, kad užsienyje gyvenantys lietuviai negali sutikti su LR Seimo priimtu Pilietybės įstatymu. ,,Priimtas įstatymas skelbia, kad asmenys, išvykę iš Lietuvos po 1990 metų ir įgiję kitos valstybės pilietybę, automatiškai praranda Lietuvos pilietybę.” Toliau teigiama, kad įstatymas negali versti atsisakyti to, kas įgijama su gimimu Lietuvos žemėje. Straipsnyje išvardijami Judėjimo tikslai, siekiai ir uždaviniai. ,,Būkime aktyvūs ir mums pasiseks! Kurkime Judėjimą LPI savo mieste, savo bendruomenėje, nes tik patys esame atsakingi už savo ateitį. Laukti nebėra laiko!”, – baigia V. Rutkauskienė.

BSN pranešime spaudai (,,Amerikos lietuvis”, 2011 m. liepos 14 d.) glaustai pateikiama LR prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonė dvigubos pilietybės klausimu. ,,Kiekviena nauja pilietybė yra ištikimybės priesaika kitai valstybei. (…) Jeigu esi kažkam ištikimas – tai esi, jeigu myli kažką – vieną myli, – ‘Baltijos’ televizijos laidai sakė prezidentė, – Lietuviu svarbiausia jaustis. Žinoti, kur tavo tėvynė, jai būti naudingu ir padėti. O su pasu ar be – tai čia atskiras klausimas.” Naujos redakcijos įstatyme lieka anksčiau įteisinti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei. BNS pranešime taip pat rašoma, kad dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę. Pranešimas baigiamas įdomia pastaba: ,,Už tokias nuostatas pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad pilietybę suprantant kaip ištikimybę valstybei, su tokia ištikimybe yra nesuderinamas siekis laisva valia įgyti kitos valstybės pilietybę, o kitos valstybės pilietybės siekimas dėl materialinės naudos ar kitokių patogumų turėtų būti laikomas nepilietišku elgesiu ir prilyginamas savanoriškam Lieuvos pilietybės atsisakymui.”

Įdomu, kad mano mintys, išsakytos prieš metus, ir čia cituojama Dalios Grybauskaitės bei jai pritariančių žinovų nuomonės daug kur sutampa. Aš kalbėjau apie egoizmą bei hedonizmą, jie kalba apie materialinę naudą ir kitokius patogumus.