Dviguba pilietybė – lyg blogas sapnas?
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Kai kurios temos gyvenime nesibaigia arba vis pasikartoja. Prie tokių
temų jau galima priskirti ir dvigubos pilietybės reikalus. Šia
tema pasisakiau prieš metus (,,Pilietybės niekas neatima –
jos atsižadama”, ,,Draugas”, 2010 m. birželio 26 d.), kur
stengiausi atskirti pilietybės ir tautybės sąvokas. Pilietybė –
tai asmens priklausymas valstybei ar su tuo susijusi jo teisinė
padėtis. Tautybė – tai priklausymas kuriai nors tautai. Abiem
atvejais – pilietybės ir tautybės – kalba eina apie
pareigas ir privilegijas.
Toliau teigiau, kad gyvename vartotojų laikais, kur daug norų ir
sprendimų yra diktuojama dirbtinai sukeltų poreikių, nukreiptų į mūsų
patogumą ir naudą. Prie tokių poreikių reikėtų priskirti norą turėti du
automobilius, du namus, bent dvi kredito korteles ir t. t. ,,Norėjimas
įsigyti naują pilietybę, neprarandant turimos, taip pat tinka čia
minimiems poreikiams. Jeigu turima viena pilietybė ką nors gero duoda,
tai turėti dvi bus dar geriau. Tokia yra egoistine nuostata”,
– rašiau prieš metus.
Noriu trumpai paminėti tris šiomis dienomis pasirodžiusius
straipsnius dvigubos pilietybės tema. Pirmas rašinys buvo JAV
lietuvių visuomeninio komiteto už dvigubą pilietybę kvietimas LR Seimo
nariams iš naujo svarstyti dvigubos pilietybės įstatymą
(,,Draugas”, 2011 m. balandžio 12/14 d.). Komiteto (pirmininkas
prof. dr. Rimtautas Marcinkevičius, pavaduotoja Ligija Tautkuvienė ir
dar apie tuzinas narių) kvietime cituojama LR Konstitucija, kur sakoma,
kad LR pilietybė įgyjama gimstant. Toliau kaltinamas LR Konstitucinis
Teismas, atėmęs LR pilietybę didelei daliai Lietuvos piliečių,
išvykusių gyventi už Lietuvos ribų. 2008 m. birželio 30 d. LR
Seimo priimtas dvigubos pilietybės įstatymas ,,iš dalies
ištaisė KT klaidą”, tačiau nei LR Seimui, nei Prezidentei
nerūpėjo Lietuvos piliečių vientisumas ir valstybės
išlikimas”, – rašoma Komiteto
atsišaukime.
Dabar JAV lietuvių visuomeninis komitetas siūlo priimto Pilietybės
įstatymo nuostatas tobulinti ir keisti. Komitetas taip pat teigia, kad
šiandien neturime teisės reikalauti dvigubos pilietybės tik
etniniams lietuviams, turintiems prigimtinę teisę. Šiuo teiginiu
pasisakyta prieš susikūrusią kitą grupę, pasivadinusią
,,Judėjimu Lietuvos pilietybei išsaugoti”, kuri,
rašoma Komiteto atsišaukime, šūkiu pasirinko
,,Visi lietuviai, bet ne rusai, ne lenkai ir t. t. turi prigimtinę
teisę į Lietuvos pilietybę”.
Liepos 30 d. ,,Drauge” Violeta Rutkauskienė pristato susikūrusį
Judėjimą Lietuvos pilietybei išsaugoti. Į susirinkimą, kuris
vyko Bernardo ir Reginos Narušių namuose Cary, IL, atvyko
nemažai visuomenininkų, tarp jų ir dvi JAV lietuvių visuomeninio
komiteto už dvigubą pilietybę atstovės Rūta Kuncienė ir Ligija
Tautkuvienė. Aprašyme pastebėta, kad pastarosios dvi prie
kuriamo judėjimo neprisidėjo, tačiau išplatino atskirą
kreipimąsi, ,,kuriame klaidingai pateikė naujai besikuriančio judėjimo
keliamus tikslus”. ,,Šiuo metu judėjimas vienija daugiau
kaip 1,050 narių, – rašo V. Rutkauskienė, –
gyvenančių tiek Čikagos apylinkėse, tiek ir visoje Amerikoje.”
Koks neįtikėtinas visuomenės dėmesys naujam judėjimui! Steigiamasis
susirinkimas įvyko 2011 m. birželio 15 d., o liepos 30 d. jau
rašoma apie 1,050 narių turintį judėjimą. Judėjimas turi savo
internetinę svetainę – www.pilietybe.com.
Judėjimo vardu sakoma, kad užsienyje gyvenantys lietuviai negali
sutikti su LR Seimo priimtu Pilietybės įstatymu. ,,Priimtas įstatymas
skelbia, kad asmenys, išvykę iš Lietuvos po 1990 metų ir
įgiję kitos valstybės pilietybę, automatiškai praranda Lietuvos
pilietybę.” Toliau teigiama, kad įstatymas negali versti
atsisakyti to, kas įgijama su gimimu Lietuvos žemėje. Straipsnyje
išvardijami Judėjimo tikslai, siekiai ir uždaviniai. ,,Būkime
aktyvūs ir mums pasiseks! Kurkime Judėjimą LPI savo mieste, savo
bendruomenėje, nes tik patys esame atsakingi už savo ateitį. Laukti
nebėra laiko!”, – baigia V. Rutkauskienė.
BSN pranešime spaudai (,,Amerikos lietuvis”, 2011 m.
liepos 14 d.) glaustai pateikiama LR prezidentės Dalios Grybauskaitės
nuomonė dvigubos pilietybės klausimu. ,,Kiekviena nauja pilietybė yra
ištikimybės priesaika kitai valstybei. (…) Jeigu esi
kažkam ištikimas – tai esi, jeigu myli kažką – vieną
myli, – ‘Baltijos’ televizijos laidai sakė
prezidentė, – Lietuviu svarbiausia jaustis. Žinoti, kur tavo
tėvynė, jai būti naudingu ir padėti. O su pasu ar be – tai čia
atskiras klausimas.” Naujos redakcijos įstatyme lieka anksčiau
įteisinti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams
suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei. BNS
pranešime taip pat rašoma, kad dvigubos pilietybės negali
turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš
Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir savo
noru įgijo kitos valstybės pilietybę. Pranešimas baigiamas
įdomia pastaba: ,,Už tokias nuostatas pasisakantys ekspertai pabrėžia,
kad pilietybę suprantant kaip ištikimybę valstybei, su tokia
ištikimybe yra nesuderinamas siekis laisva valia įgyti kitos
valstybės pilietybę, o kitos valstybės pilietybės siekimas dėl
materialinės naudos ar kitokių patogumų turėtų būti laikomas
nepilietišku elgesiu ir prilyginamas savanoriškam Lieuvos
pilietybės atsisakymui.”
Įdomu, kad mano mintys, išsakytos prieš metus, ir čia
cituojama Dalios Grybauskaitės bei jai pritariančių žinovų nuomonės
daug kur sutampa. Aš kalbėjau apie egoizmą bei hedonizmą, jie
kalba apie materialinę naudą ir kitokius patogumus.