blynas
Jono Pauliaus II Santarvės rūmų maketas.

Svajone, nepražūk

KAN. DR. ROBERTAS PUKENIS

Bestudijuojant Romoje, man kilo mintis pastatyti Lietuvoje šventovę, kuri būtų tarsi paminklas visai Tėvynei. Tai – Jono Pauliaus II Santarvės rūmai. Ši svajonė jau nuėjo ilgą kelią, įveikdama visas kliūtis.

Jono Pauliaus II mokslas, jo skleista meilės civilizacija, kad visų religijų, konfesijų žmonės sutartų ir dėl religijos niekada nekiltų karai, Šv. Tėvo asmenybė, ryšys su lietuvių tauta — visa tai mane sužavėjo. Mane užvaldė mintis, kaip nors įamžinti Didžiojo Popiežiaus atminimą. O čia dar ir Lietuvos žmonių menas, tikėjimas bei likimas, išreikštas Rūpintojėlio veide. Šiandien mums reikia ne pastatų sienų, o gyvomis sielomis užpildyti esamas bažnyčias. Tai aš ir pabandysiu daryti naujai.

• • •

Mane net du kartus buvo priėmęs tuometinis popiežiaus sekretorius, arkivyskupas Stanislao Dzivisz, dabartinis Krokuvos kardinolas. Jis palaimino projektą ir net davė pradžiai 10,000 eurų ir 10,000 dol. Esame be galo dėkingi už moralinę ir finansinę paramą. Lig šiol tebepalaikau su keliais hierarchais ryšį, informuodamas apie padėtį.

Panevėžyje jau yra išskirtas nuomos pagrindu 99 metams 1,5 ha žemės sklypas gražioje vietoje, miesto parke, ant Nevėžio upės kranto, Parko gatvėje (šalia aikštelės apsisukti autobusams). Kadaise, dar vyskupui J. Preikšui esant ordinaru, valdžios buvo prašoma išskirti žemės sklypą naujai bažnyčiai, nes atstumas nuo katedros iki čia yra apie 3 km. Jau įkurta viešoji įstaiga, kurią sudaro rusų dvasininkas, latvė, evangelikų reformatų atstovas ir aš. Buvusi miesto valdžia įtraukė projektą į miesto plėtros planą. Tad yra galimybė ieškoti lėšų Europos Sąjungos fonduose (šiuo metu savivaldybėje rašomas projektas). Suradau gerų architektų grupę ,,Nadruva”, kurios vadovas yra K. Tomašėtis. Panevėžio vyskupas J. Kauneckas pasirašė dekretą, kuris yra lyg ir įpareigojimas statyti naują šventovę. Kol pastatysime, Jonas Paulius II bus paskelbtas šventuoju.

Koks pastato turinys? Pirmiausia, Rūpintojėlio šventovė. Kiekvieno skulptoriaus, nors po vieną geriausią kūrinį skirsime šiai šventovei, taip išpuošdami šventovę vien rūpintojėliais (po kiekviena skulptūra bus pažymėtas tautodailininko vardas, pavardė, vietovė ir metai). Centre rymos didžiausias iš visų rūpintojėlis, kryžius. Tai ir viskas, kas būtina bažnyčiai. Ji turės ekumeninį bruožą, todėl altoriaus sienoje privalo būti paskutinė vakarienė, ikona ir protestantų ženklai. Trys krikščioniškos konfesijos, tarsi trys sesės, jungsis simboliškai prie to paties altoriaus. Ko mums nesutarti, juk Kristus yra mūsų visų mylimas Dievas.

Šv. Mišias užbaigus, švenčiausias sakramentas bus nuneštas į koplyčią, kurioje vyks švenčiausio sakramento adoracija. O už bažnyčios sienų, kitame korpuse, prasideda muziejinės patalpos, kuriose visi daiktai bylos apie popiežius, šv. Sostą: medaliai, paveikslai, statulos ir kiti meno dirbiniai. Jau turiu šiek tiek surinkęs rodinių ir savo asmeninę didelę biblioteką skirsiu Rūmams. Turėtų būti ir tautinių mažumų ir kitaip Dievą garbinančių bendros muziejinės patalpos: latvių, karaimų, totorių, rusų, lenkų, evangelikų reformatų ir liuteronų, atskiras holokausto memorialinis kambarys. Koridoriuose, vedančiuose į biblioteką, bus portretų galerija. Tai žmonių, nusipelniusių tautos kultūrai, mokslui ar religijai, portretai arba nuotraukos, šalia to žmogaus — biografija ir jo ir apie jį parašytos knygos, labai tiktų patalpinti reikšmingesnius ar vertingesnius daiktus, pvz., apdovanojimus, nuotraukas, primenančias ypatingus įvykius ar asmenis ir t. t.

Gavus rodinius, reikės tiksliai surašyti, kieno, kas ir kada padovanojo ir siųsti man į Lietuvą (35248 Panevėžys, Panevėžio vyskupijos kurija, Upytės g. 3, Lietuva). Tinka viskas, kas susiję su lietuvybe, tikėjimu ir turi meninę vertę: žvakidės, rūpintojėliai, statulos, senoviniai pinigai, paveikslai, bažnytiniai rūbai, vėliavos, senovinės maldaknygės, knygos ir senoviniai buitiniai daiktai. Kai šventovė bus pastatyta, o gal ir anksčiau, pasitarsime su bendraminčiais dėl Rūmų teisinio statuso. Muziejus galės būti globojamas miesto savivaldybės ir Kurijos arba Kultūros ministerijos ir bažnytinės institucijos. Žodžiu, kad ir po mano mirties centras klestėtų, o ne kažkas naikintų. Gaila, kad Bažnyčia dar nesugeba apsisaugoti nuo anarchijos: vienas stato, o kitas – griauna.

Turiu svajonę gauti visą Algimanto Kezio kūrybą, kuri keliautų kaip parodos po Lietuvą, o bazė išliktų Panevėžyje. (Jau keliolika menininko albumų puikuojasi mano darbo kambarėlyje Čikagoje.) Argi neteisinga mintis, troškimai, kad mūsų tautiečių kūryba sugrįžtų į Tėvynę? Atsiliepkite, ir be mano kuklios iniciatyvos, kas nori padovanoti valstybei. Pavyzdžiui, neseniai tapytojas Juozas Mieliulis padovanojo 27 savo kūrybos paveikslus Lietuvos nacionalinei galerijai. Vis dėlto mano sumanymas turės kitą, reikšmingesnę potekstę – sakralinę, skirtą Jono Pauliaus II garbei, Tautų draugystei ir religijų suartėjimui pažymėti.
• • •

Kokie yra etapai? Architektas turi sukurti labai gražų architektūrinį ansamblį. Statyba vyks palaipsniui. Prasidės ji nuo Rūpintojėlio šventovės. Projektas su statybos priežiūra kainuos apie 700,000 lt. Tačiau dar reikės pinigų elektrai, ventiliacijai, signalizacijai įrengti. Taigi iš viso projektas kainuos iki 1 mln. lt. Čia ir yra mūsų pradinė duobė. (Krizės metu netinka prašyti iš Vyriausybės pinigų, kai mažinamos jau net pensijos.) Taupiai statant, bažnyčią su dviem butais kunigams gali kainuoti apie 2 mln. litų. Turėdami pinigų, toliau statysime bokštą, kuris tarnaus ir kaip apžvalgos ratas. Kol architektas parengs projektą, praeis ir krizė. Dabar vyksta paieškos. Laukiame paramos iš ,,Mažeikių naftos” direktoriaus. Kai tiek padaryta, negalima sustoti, bet to, nestatant centro, bažnyčia praras žemę.

O gal pavyks sukurti su jumis drauge Lietuvos provincijoje nuostabų kultūrinį–dvasinį centrą, kuris skleistų tūkstantmetinės Lietuvos garbę? Esant gerai pradžiai, bus kada nors ir pabaiga. Gal atsiras pritariančių šiam sumanymui ir norinčių padėti? Tada prašyčiau ateiti pas mane į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią Čikagoje (2745 West 44 th. Street tel.: 773-523-1402), būsiu iki rugpjūčio 24 d. Parodysiu dokumentus, kad turėtumėte moralinį tikrumą ir taptumėte šio sumanymo skleidėjais. Turėsite teisę tikrinti ir sąskaitas, pvz., kas aukojo šiam tikslui, architekto ir mano bus atsiųsta padėka su pervedimo į banką kvitu. Kiekvienas turite savo reikalų, bėdų. Nieko jūsų neprašau. Maldauju pirmiausia tik maldos, kad svajonė išsipildytų. Gal taip pamažu, per kančias ir prikelsime tautą iš nuodėmės, bedievybės... Lietuvoje niūru, liūdnoka gyventi. Reikia kuo daugiau tokių židinių, kuriuose žmonės bendrautų, vyktų konferencijos, parodos, nes ten bus ir parodų salė. Tik nežinau, ar viską suspėsiu, nes laikas bėga.

Turiu svarių argumentų išsilaikymui pagrįsti. Susidarys didelė suma, bet juk pradžioje statysime tik apie 1,200 kv. metrų. Mieste visada bažnyčios išsilaiko. O čia dar bus kavinė, kurioje po metinių žmonės galės pasistiprinti. Tad šiokios tokios įplaukos susidarys. (Panevėžio kariuomenės vadas sakė, kad jeigu kareiviams patiks, ateis melstis, tada prisidėse prie šildymo, kaip daroma ir kitose bažnyčiose.) O man juk už vadovavimą nereikės jokios algos. Užteks, kaip ir kiekvienam kunigui, duonos.

Sukurtas grožis, meilė žmogui po vienu stogu ir kitų religijų simbolika, tikėjimo jungtis su menu ir kultūra privers ir politikus pamąstyti. Deja, esu jais nusivylęs. Kai rinkimai artėja, tai tada jie suranda kelią ir į kuriją, ir į klebonijas. O kai rimtam dalykui ir dėl Tėvynės, tai sunkoka rasti pritarimą ir pagalbos kelią. Tokius projektus privalo remti ir valdžia. Privalėtų politikai, europarlamentarai pasukti galvas, kaip ir kur gauti finansinę paramą tokiems idėjiniams projektams. Juk tam mes ir jie esame, kad dirbtume Lietuvai.
• • •

Dėkoju, kurie sutikote dalyvauti projekte. Ačiū Vytui Stanevičiui, kuris pasiryžęs rūpintis rodinių pergabenimu. Kaip tik baigiant rašyti šį straipsnį, atvykęs kunigas jubiliatas Vytautas Memėnas paaukojo 200 dol., prelatas Jonas Urbonas, Mečys Mikutaitis irgi šimtine atsiliepė į mūsų rūpestį. Irena Pumputis iš Balzeko muziejaus nors simboliškai, bet noriai parėmė.

Ačiū visiems. Bus padėka amžina ne tik lentelėje, bet kartą per mėnesį prisiminsime Mišiose, išvardindami aukotojų vardus. Nors Dievas viską žino ir mato. Kai bus užbaigtas projektas, tada su būsimos šventovės atvirute padėkosime už jūsų indėlį. Kas vargingai ar sunkiau gyvenate, neaukokite. Tenebūna projektas niekam našta. Niekada. Tikiuosi, kad vieniši ir turtingi žmonės pasirūpins, kad jų gyvenimo prakaitas būtų tinkamai pašvęstas ant Viešpaties altoriaus. Dar padarykime ką nors gražaus dėl Dievo ir Tėvynės. Jaučiu, kad jums atsibodo ,,apaštalų” iš Lietuvos prašymai: dar ir dar ir dar... Vis dėlto manau, kad mūsų svajonės sutampa?

Rūpintojėli, neišeik iš mūsų, prikelki Lietuvą, kad jos vaikai pamiltų dorą ir blaivybę, darbą ir pasiaukojimą, kad ant Nemuno krantų skambėtų atgimimo dainiaus Maironio žodžiai: „Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu.”

Tel. Lietuvoje 0037064024480,
el. pašto adresas:
rev.pukenis@takas.lt
V. i. Jono Pauliaus II Santarvės rūmai (The Palace of Concord of John Paul II)
Entreprise code 300502828
AB bankas SwedBankas,
BIC–HABALT22,
Panevėžio reg.
S Account number
LT907300010092512574.