medis


Prieš 40 metų: Keturios taikos ir muzikos dienos

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Žiniasklaidoje nubangavo prieš 40 metų įvykusio Woodstock muzikos festivalio prisiminimas. Festivalismedis buvo surengtas viename ūkyje, užimančiame 600 akrų, prie Bethel, New York, 1969 m. rugpjūčio 15–18 dienomis. Bethel yra 43 mylias į pietvakarius nuo Woodstock miesto. Trisdešimt du tų dienų garsiausi dainininkai tą lietingą savaitgalį koncertavo beveik pusei milijono žmonių. Tai buvo vienas iš svarbiausių populiarios muzikos festivalių.

,,Woodstock Ventures” buvo suorganizuotas kaip pelno siekiantis renginys. Prieš festivalį išparduota 186,000 bilietų. Iš viso buvo tikimasi sulaukti 200,000 lankytojų. Koncerto rajoną apjuosusi tvora buvo sąmoningai paguldyta, taip padvigubinant lankytojų skaičių. Bilieto kaina visam savaitgaliui buvo 18 dolerių. Nėra klausimo, kad tą savaitgalį buvo didžiausia automobilių spūstis. Rengėjai nebuvo tam pasiruošę: neturėjo nei tinkamų sanitarinių sąlygų, nei pirmosios pagalbos punktų. Tūkstančiai dalyvių kovojo su blogu oru, prausyklų, tualetų bei maisto trūkumu. Radijo bangomis dar neatvykusių žmonių buvo prašoma likti namuose, nes buvo baiminamasi dėl galimo chaoso.

Festivalis vyko Vietnamo karo metu, Amerikos civilinių teisių ryžto ir įtampos šešėlyje. Šis muzikos festivalis sureikšmino patį įvykį, sukūrusį tarsi kokią kontrakultūrinę gentį. Melsvi kanapių dūmeliai sklandė virš viešai ištvirkaujančių porų. Nuostabu, kad nors lankytojų ir buvo daug, viskas praėjo gana taikiai. Ištiko dvi mirtys. Viena dėl narkotikų padauginimo, kita – miegmaišyje miegantį jaunuolį suvažinėjo lauko darbus dirbantis traktorius. Taip pat festivalio metu įvyko du gimdymai. Atsiliepimuose po festivalio renginys buvo įvertintas kaip sėkmingas, nes sukūrė bendruomeninę harmoniją, jo metu skambėjo aukštos kokybės muzika, sutraukė daug bohemiška apranga, elgesiu ir nuotaika ,,pasidabinusių” lankytojų.

Didelių pastangų prireikė paruošiant garsiakalbių sistemą. Ant 70 pėdų aukščio stulpų buvo iškabinta 16 garsiakalbių. Už sumanią garso sistemą jos ruošėjui vėliau buvo įteikta prestižinė Parnelli premija. Po ranka turiu visų koncertavusių dainininkų pavardes, jų grupių ir dainuotų dainų pavadinimus. Daugelis dainininkų man buvo negirdėti nei tada, nei dabar. Tai tik parodo, kad gyvenau atitrūkęs nuo tos kartos muzikinių aistrų ir skonio. Vis dėlto radau keletą ir man žinomų pavardžių: Arlo Guthrie, Joan Baez, Santana, Janis Joplin, ,,Jefferson Airplane”, ,,Blood, Sweat & Tears” ir ,,Sha-Na-Na”. Koncerte taip pat dainavo drupė ,,Grateful Dead”. Tarp lietuvių ji išgarsėjo su 1992 m. Barcelonoje įvykusia olimpiada, kur Lietuva laimėjo bronzos medalį krepšinyje. Po to ta grupė Lietuvos krepšinio komandai sukūrė ypač spalvingus marškinėlius, kurie buvo pardavinėjami lėšoms komandai sukelti.

Žiniasklaida ypatingo dėmesio festivaliui neteikė. ,,New York Times” pirmosioms 36 valandoms atsiuntė tik vieną reporterį. Vėliau jis skundėsi, kad jautė didelį spaudimą iš savo redaktorių aprašyti kažką skandalingo, katastrofiško. Jis sakė, jog daugiausia matęs mandagius bei draugiškus žmones, ir atsisakė festivalį paversti skandalu. Tas pats reporteris vėliau prisiminė festivalio vyr. gydytojo žodžius, anot kurio, festivalyje dalyvavo ,,gražūs žmonės”. Tas savaitgalis suvienijo jaunimą.

Įdomu, kad aš pats beveik nieko apie festivalį neatsimenu. Neatsimenu gal todėl, kad tomis dienomis buvome ką tik atsikraustę į naują valstiją, pradėjau dirbti naują darbą. O gal ir todėl, kad ypač lietuviškoje spaudoje apie tai buvo beveik tylima. Norėtųsi pavartyti tų dienų ,,Draugo” ir kitos lietuviškos spaudos puslapius. Turbūt ten išspausdinti aprašymai apie festivalį buvo daugiau neigiami, nes juk dauguma mūsų pasisakėme už karą Vietname, kur buvo kovojama prieš komunistus. Turbūt visi buvome prieš hipių kultūrą, prieš narkomanus, prieš paleistuvystę ir kitokį hedonizmą.

Ten, kur vyko festivalis, dabar yra Bethel Woods Center for the Arts. Pernai metais buvo atidarytas ,,Bethel Woods” muziejus. 40-mečio proga planuojama įvairių pasaulinio masto renginių. Prisimenant šį festivalį, Michigan State University dienraštis pakalbino Amerikos kultūros profesorių Gary Hoppenstande. ,,Būna įvairių visuomenę keičiančių įvykių. Woodstock buvo vienas iš jų”, – sakė profesorius. 1960-aisiais buvo nužudytas JAV prezidentas John Kennedy, vyko Vietnamo karas, krašto dėmesio susilaukė civilinių teisių proveržiai. Tie visi veiksniai skatino jaunąją kartą atsiriboti nuo vyraujančios kultūros. ,,Visa tai buvo nepriklausomybės pareiškimas. Lytis, narkotikai ir ‘rock ‘n’ roll’ tapo naujosios kartos išraiškos būdu. Ta karta sutartinai tarė, kad mes netikime jūsų sistema ir nevertiname tokių dalykų kaip Vietnamo karas”, – taip tuos laikus ir tų laikų kartą įvertino Hoppenstande. Kitas dienraštyje cituojamas politikas prisiminė, kad 1960-tųjų dešimtmečiu atsiribota nuo kontroliuojančios visuomenės, kur autoritetai turėjo neribotą teisę kitus valdyti. Politiko nuomone, Woodstock buvo tik dalis to proveržio. ,,Festivalis buvo kaip plaustas sraunioje upėje. Dėmesio centre buvo pati upė, o ne joje plaukiantis plaustas.”

Pabaigai noriu pasiūlyti porą pastabų iš internete rasto straipsnio lietuvių kalba. Ten Woodstock ironizuojančiai pavadintas taikiausiu festivaliu ,,gėlių vaikų” rankose. Straipsnio tonas gana neigiamas, tradiciškai lietuviškas. Jame rašoma, kad koncertas vyko be perstojo, nes buvo baiminamasi, kad nutilus muzikai nuobodžiaujanti minia gali pradėti ieškoti pramogų kitur. Taip pat užsimenama apie miestelio žmonių baimę, nors didelės žalos jiems ir nebuvo padaryta. Festivaliui pasibaigus, teritorija buvo nuniokiota, organizatoriai išleido dar 100,000 dol. ją sutvarkyti. Į didžiulę duobę buvo suverstos paliktos šiukšlės, degusios porą dienų. Už tai organizatoriams teko sumokėti baudą dėl neteisėto jų deginimo.

medis