Prieš 40 metų: Keturios taikos ir muzikos dienos
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Žiniasklaidoje nubangavo prieš 40 metų įvykusio Woodstock muzikos festivalio prisiminimas. Festivalis
buvo surengtas viename ūkyje, užimančiame 600 akrų, prie Bethel, New
York, 1969 m. rugpjūčio 15–18 dienomis. Bethel yra 43 mylias į
pietvakarius nuo Woodstock miesto. Trisdešimt du tų dienų
garsiausi dainininkai tą lietingą savaitgalį koncertavo beveik pusei
milijono žmonių. Tai buvo vienas iš svarbiausių populiarios
muzikos festivalių.
,,Woodstock Ventures” buvo suorganizuotas kaip pelno siekiantis
renginys. Prieš festivalį išparduota 186,000 bilietų.
Iš viso buvo tikimasi sulaukti 200,000 lankytojų. Koncerto
rajoną apjuosusi tvora buvo sąmoningai paguldyta, taip padvigubinant
lankytojų skaičių. Bilieto kaina visam savaitgaliui buvo 18 dolerių.
Nėra klausimo, kad tą savaitgalį buvo didžiausia automobilių spūstis.
Rengėjai nebuvo tam pasiruošę: neturėjo nei tinkamų sanitarinių
sąlygų, nei pirmosios pagalbos punktų. Tūkstančiai dalyvių kovojo su
blogu oru, prausyklų, tualetų bei maisto trūkumu. Radijo bangomis dar
neatvykusių žmonių buvo prašoma likti namuose, nes buvo
baiminamasi dėl galimo chaoso.
Festivalis vyko Vietnamo karo metu, Amerikos civilinių teisių ryžto ir
įtampos šešėlyje. Šis muzikos festivalis
sureikšmino patį įvykį, sukūrusį tarsi kokią kontrakultūrinę
gentį. Melsvi kanapių dūmeliai sklandė virš viešai
ištvirkaujančių porų. Nuostabu, kad nors lankytojų ir buvo daug,
viskas praėjo gana taikiai. Ištiko dvi mirtys. Viena dėl
narkotikų padauginimo, kita – miegmaišyje miegantį
jaunuolį suvažinėjo lauko darbus dirbantis traktorius. Taip pat
festivalio metu įvyko du gimdymai. Atsiliepimuose po festivalio
renginys buvo įvertintas kaip sėkmingas, nes sukūrė bendruomeninę
harmoniją, jo metu skambėjo aukštos kokybės muzika, sutraukė
daug bohemiška apranga, elgesiu ir nuotaika
,,pasidabinusių” lankytojų.
Didelių pastangų prireikė paruošiant garsiakalbių sistemą. Ant
70 pėdų aukščio stulpų buvo iškabinta 16 garsiakalbių. Už
sumanią garso sistemą jos ruošėjui vėliau buvo įteikta
prestižinė Parnelli premija. Po ranka turiu visų koncertavusių
dainininkų pavardes, jų grupių ir dainuotų dainų pavadinimus. Daugelis
dainininkų man buvo negirdėti nei tada, nei dabar. Tai tik parodo, kad
gyvenau atitrūkęs nuo tos kartos muzikinių aistrų ir skonio. Vis dėlto
radau keletą ir man žinomų pavardžių: Arlo Guthrie, Joan Baez, Santana,
Janis Joplin, ,,Jefferson Airplane”, ,,Blood, Sweat &
Tears” ir ,,Sha-Na-Na”. Koncerte taip pat dainavo drupė
,,Grateful Dead”. Tarp lietuvių ji išgarsėjo su 1992 m.
Barcelonoje įvykusia olimpiada, kur Lietuva laimėjo bronzos medalį
krepšinyje. Po to ta grupė Lietuvos krepšinio komandai
sukūrė ypač spalvingus marškinėlius, kurie buvo pardavinėjami
lėšoms komandai sukelti.
Žiniasklaida ypatingo dėmesio festivaliui neteikė. ,,New York
Times” pirmosioms 36 valandoms atsiuntė tik vieną reporterį.
Vėliau jis skundėsi, kad jautė didelį spaudimą iš savo
redaktorių aprašyti kažką skandalingo, katastrofiško. Jis
sakė, jog daugiausia matęs mandagius bei draugiškus žmones, ir
atsisakė festivalį paversti skandalu. Tas pats reporteris vėliau
prisiminė festivalio vyr. gydytojo žodžius, anot kurio, festivalyje
dalyvavo ,,gražūs žmonės”. Tas savaitgalis suvienijo jaunimą.
Įdomu, kad aš pats beveik nieko apie festivalį neatsimenu.
Neatsimenu gal todėl, kad tomis dienomis buvome ką tik atsikraustę į
naują valstiją, pradėjau dirbti naują darbą. O gal ir todėl, kad ypač
lietuviškoje spaudoje apie tai buvo beveik tylima. Norėtųsi
pavartyti tų dienų ,,Draugo” ir kitos lietuviškos spaudos
puslapius. Turbūt ten išspausdinti aprašymai apie
festivalį buvo daugiau neigiami, nes juk dauguma mūsų pasisakėme už
karą Vietname, kur buvo kovojama prieš komunistus. Turbūt visi
buvome prieš hipių kultūrą, prieš narkomanus,
prieš paleistuvystę ir kitokį hedonizmą.
Ten, kur vyko festivalis, dabar yra Bethel Woods Center for the Arts.
Pernai metais buvo atidarytas ,,Bethel Woods” muziejus. 40-mečio
proga planuojama įvairių pasaulinio masto renginių. Prisimenant
šį festivalį, Michigan State University dienraštis
pakalbino Amerikos kultūros profesorių Gary Hoppenstande. ,,Būna
įvairių visuomenę keičiančių įvykių. Woodstock buvo vienas iš
jų”, – sakė profesorius. 1960-aisiais buvo nužudytas JAV
prezidentas John Kennedy, vyko Vietnamo karas, krašto dėmesio
susilaukė civilinių teisių proveržiai. Tie visi veiksniai skatino
jaunąją kartą atsiriboti nuo vyraujančios kultūros. ,,Visa tai buvo
nepriklausomybės pareiškimas. Lytis, narkotikai ir ‘rock
‘n’ roll’ tapo naujosios kartos
išraiškos būdu. Ta karta sutartinai tarė, kad mes
netikime jūsų sistema ir nevertiname tokių dalykų kaip Vietnamo
karas”, – taip tuos laikus ir tų laikų kartą įvertino
Hoppenstande. Kitas dienraštyje cituojamas politikas prisiminė,
kad 1960-tųjų dešimtmečiu atsiribota nuo kontroliuojančios
visuomenės, kur autoritetai turėjo neribotą teisę kitus valdyti.
Politiko nuomone, Woodstock buvo tik dalis to proveržio. ,,Festivalis
buvo kaip plaustas sraunioje upėje. Dėmesio centre buvo pati upė, o ne
joje plaukiantis plaustas.”
Pabaigai noriu pasiūlyti porą pastabų iš internete rasto
straipsnio lietuvių kalba. Ten Woodstock ironizuojančiai pavadintas
taikiausiu festivaliu ,,gėlių vaikų” rankose. Straipsnio tonas
gana neigiamas, tradiciškai lietuviškas. Jame
rašoma, kad koncertas vyko be perstojo, nes buvo baiminamasi,
kad nutilus muzikai nuobodžiaujanti minia gali pradėti ieškoti
pramogų kitur. Taip pat užsimenama apie miestelio žmonių baimę, nors
didelės žalos jiems ir nebuvo padaryta. Festivaliui pasibaigus,
teritorija buvo nuniokiota, organizatoriai išleido dar 100,000
dol. ją sutvarkyti. Į didžiulę duobę buvo suverstos paliktos
šiukšlės, degusios porą dienų. Už tai organizatoriams
teko sumokėti baudą dėl neteisėto jų deginimo.