Filmas apie 1941 metų Birželio sukilimą:
ieškant modus vivendi
JAV lietuviai kviečiami į istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas” peržiūrą
DALIA CIDZIKAITĖ
Nepraėjus nė metams nuo Lietuvos viešosios įstaigos E2K
(edukacija, kultūra ir kinas) kūrybinės grupės viešnagės
Šiaurės Amerikoje, kurios metu ji rinko medžiagą istoriniam
dokumentiniam filmui ,,Pavergtųjų sukilimas”, skirtam 1941 metų
Birželio sukilimo septyniasdešimtmečiui, sukurtą filmą netrukus
pamatys ir JAV lietuviai.
Lietuvos Respublikos Seimas dar praėjusiais metais 2011 metus paskelbė
Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais. Kurti filmą studijai E2K
pasiūlė žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, kuris JAV ir Kanadoje
lankėsi praėjusių metų gruodį, lydimas filmo direktorės Agnės
Zalanskaitės ir operatoriaus Andriaus Bartkaus. Vieną iš
viešnagės popiečių filmo kūrėjai susitiko su Čikagos lietuviais
Ateitininkų namuose Lemont, IL.
Kalbėdami apie filmo sumanymą ir jo kūrimą, svečiai kalbėjo apie
iššūkius. Valiušaitis neslėpė, jog jų pasirinkta
tema – 1941 metų Birželio sukilimas – ypač sudėtinga,
nevienodai vertinama, o ją lydinčios prieštaringos nuomonės ir
vertinimai tęsiasi jau 70 metų ir vis dar nėra išspręsti. Todėl
jam šio projekto įgyvendinimas yra savotiškas bandymas
surasti ,,tą visuomeniškai tinkamą modus vivendi”.
Direktorė Zalanskaitė pastebėjo, jog šiuolaikiniuose Lietuvos
mokyklų vadovėliuose tokioms temoms kaip 1941 metų Birželio sukilimas
nėra vietos. ,,Apie Romos imperijos raidą mes galime papasakoti kur kas
daugiau, – sakė ji, – nei apie 20 metų nepriklausomos
Lietuvos istoriją, kurią dar gyvai atsimename.” Ne geriau atrodo
ir lietuviškų istorinių filmų sąrašas – jis labai
jau kuklus. Todėl filmo ,,Pavergtųjų sukilimas” kūrėjai mano, jog
filmas tarnaus ne tik kaip pažinimo priemonė, bet ir kaip siekis
gaivinti visuomenės istorinę sąmonę. ,,Tikime, – sakė direktorė,
– kad mums bent iš dalies tai pavyks. Kad sukūrę filmą ir
jį deramai pristatę būsime ramūs, jog priemonės susipažinti su ta
istorija yra.”
Kadangi filmo tema jautri, jo kūrėjai iškėlė sau tikslą 1941
metų įvykius pristatyti kuo sąžiningiau. Pasak Valiušaičio, 1941
metų įvykiai ilgą laiką buvo demonizuojami. ,,Sukilimas, –
susitikimo su Čikagos visuomene metu sakė jis, – buvo
vaizduojamas kaip velnių orgijos. Kita vertus, kai išeivijoje
apie jį skaitai, sukilimas atrodo kaip didvyriškas žygis,
pareikalavęs milžiniškų pastangų.” Filmo kūrėjai
įsitikinę, jog lietuviams, kalbant apie šį konkretų istorijos
įvykį, nereikia gėdytis savo istorijos ar rodyti, kad nieko nevyko.
Nors, kaip ir bet kuriame istoriniame įvykyje, ir Birželio sukilime
netrūko dramos ir įtampos, juk, pasak Valiušaičio, valstybių,
tautų, žmonių interesų susikirtimai buvo likiminiai: vieniems –
mirtis, kitiems – išsigelbėjimas. Kurdami filmą kūrėjai
siekė vadovautis tais kino dokumentikos principais, kuriais
vadovaujasi, pavyzdžiui, britų kūrėjai. O tai reiškia:
pristatyti istorinį kontekstą, apie jį kalbėti, bet tai daryti ramiai.
,,Vien sąžiningas istorijos faktų pristatymas, –
Valiušaičio nuomone, – būtų pats geriausias ir
teisingiausias kelias pasiekti tuos tikslus, apie kuriuos Agnė kalbėjo,
– žmonės turi pamatyti, kas tada dėjosi.”
E2K kuriami filmai šiek tiek skiriasi nuo lietuvio akiai įprasto
dokumentinio filmo žanro. Prieš filmo premjerą Vilniuje direktorė sakė, jog ,,be autentiškos archyvinės medžiagos,
nuotraukų, mokslininkų komentarų, pokalbių su įvykių liudininkais,
filme yra to meto įvykių atspindžių, kurie žiūrovą įtraukia ir
įtikina”.
Viena iš svarbesnių E2K kūrybinės grupės užduočių JAV ir
Kanadoje buvo žmonių, kurie dalyvavo sukilime, suradimas ir jų
kalbinimas. Tiesa, tokių liudininkų jau yra likę labai nedaug.
Kalbėdamas Ateitininkų namuose Valiušaitis apgailestavo, jog dėl
prastos sveikatos nepavyko nufilmuoti Čikagoje gyvenančio vieno
iš 1941 metų Birželio sukilimo vadovų Pilypo Naručio.
Dviejų dalių filme kalba ne tik liudininkai, bet ir jų palikuonys, kaip
antai dr. Adolfo Damušio vaikai, Juozo Brazaičio anūkė.
Valiušaitis sakė, jog tokie pokalbiai parodo, kaip štai
jau kelinta karta, užaugusi kitoje aplinkoje, laikosi tų pačių
principų, kuriais tikėjo tėvai ar seneliai. Tai liudija Damušių
pavyzdys. Tačiau išryškės ir kita linija, kur, kaip ir
išeivijoje, viena visuomenės dalis išsilaikė
patriotiška, o kita jos dalis ištirpo. ,,Brazaičio anūkės
pasisakymas – labai dramatiškas, – pasakojo E2K
grupės narys Valiušaitis, – gal atspindintis ir tautos
likimą, pastangą suvokti save istorijoje.”
Tą vakarą filmuojant Brazaičio anūkę, ji daug klausinėjo apie savo
senelį. Pradėjo vieną kitą žodį lietuviškai įterpti. ,,Matai,
kaip žmogus akyse persilaužė, – sakė žurnalistas. – Jeigu
tokie dalykai vyksta žmonių sielose, neabejoju, jog ir tautos gali
keistis. Tautos gali pakeisti savo kryptį, atsikratyti nusiminimų, kitų
neigiamų jausmų.”
Kita filmo ,,Pavergtųjų sukilimas” plotmė yra mokslinė, kur
išsakoma žinovų nuomonė. Apsilankymo Čikagoje metu vienas
iš kalbintųjų buvo dr. Augustinas Idzelis. Kūrėjų planuose buvo
ir amerikiečių požiūrio pristatymas filme, tarp tokių – neseniai
knygą ,,Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin” (Basic
Books, 2010) parašęs Timothy Snyder. ,,Mes kalbėjomės ne tik su
tais, kurie sukilimą vertina teigiamai, – sakė
Valiušaitis. – Per daug yra kontroversijų, kad galima būtų
nutylėti, kad nekreiptume dėmesio į tuos žmones, kurie sukilimą vertina
kaip politinį įvykį.”
Valiušaitis įsitikinęs, jog yra labai svarbu filme sukurti
galimybę tokiam dialogui ir požiūriui, kuris pasauliui kalbėtų balsais
tų, kurie turi vardą, kartu pristatant ir lietuvių požiūrį. ,,Lygiai
svarbu pakalbėti su rusų, vokiečių istorikais, nes tai – ir jų
istorija”, – įsitikinęs jis.
Viešnagės Čikagoje metu filmo direktorė pasidžiaugė kūrybiniu-darbiniu
apsilankymu Amerikoje. Išvažiuodami filmo kūrėjai turėjo 15
valandų filmuotos medžiagos, daugiau nei 300 gigabaitų atminties,
įrašytos Amerikoje kalbant su tų įvykių liudininkais, klausant
atsiminimų, vertinimų. Nemažai parsivežta ir kitos medžiagos:
nuotraukų, dokumentų.
Filmas ,,Pavergtųjų sukilimas” ekrano šviesą išvydo
šių metų birželio mėnesį. Jį jau pamatė Vilniaus, Klaipėdos ir
Šiaulių žiūrovai. Pasak direktorės Zalanskaitės, ,,svarbu, kokį
gyvenimą tas filmas gyvens po to. Svarbu, kad po premjeros valstybinėse
institucijose filmas būtų parodytas per televiziją, o svarbiausia
– norime išleisti DVD ir pristatyti jį į šalies
mokyklas”.
Išvažiuodami filmo kūrėjai ne tik užtikrino, jog filmas bus
sukurtas, bet ir patikino, jog jis bus tikrai geras. Tad mūsų dėmesiui
– nevienareikšmiškai vertinamam Lietuvos istorijos
įvykiui– 1940 metų Birželio sukilimui – skirtas
dokumentinis filmas.
Dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas” peržiūros vyks
rugpjūčio 19 d., penktadienį, 7 val. v. Balzeko lietuvių kultūros
muziejuje (6500 S Pulaski Rd., Chicago, IL 60629) ir rugpjūčio 21 d.,
sekmadienį, 12:30 val. p. p. Lietuvių dailės muziejuje, Pasaulio
lietuvių centre (4911 127th St., Lemont, IL). Filmo peržiūrose dalyvaus
1939–1941 m. įvykių liudininkai, kurie pasidalins savo
prisiminimais, išgyvenimais.
Renginių metu bus galimybė įsigyti filmo DVD kopijas. Peržiūras rengia
Lietuvių fronto bičiuliai, lietuviškų suvenyrų parduotuvė
internete „Dalelė Lietuvos”, LR generalinis konsulatas
Čikagoje. Daugiau informacijos tel. (312) 397-0382 arba
agne@ltconschi.org.
Nuotraukose filmo akimirkos. Iš VšĮ E2K internetinės svetainės.
E2K filmavimo grupės nariai viešnagės Čikagoje metu trumpai
apsilankė ir „Draugo” redakcijoje, kur su dideliu
susidomėjimu vartė senuosius „Draugo” numerius. Dalios Cidzikaitės nuotr
.