balsVisi BALSSI studentai su dėstytojais ir organizatoriais.

Lietuvių kalba? Kodėl gi ne!

AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ
DAIVA LITVINSKAITĖ

Rugpjūčio 6 d. baigėsi dar viena estų, latvių ir lietuvių kalbų intensyvių kursų vasara. Jau antri metai Baltic Studies Summer Institute (BALSSI) kursai rengiami University of Wisconsin-Madison. Baltijos šalių kultūra ir kalba besidominčius Madison mieste įsikūręs universitetas pakvies ir kitais metais – 2011 metų vasarą. 2012 m. kursai persikels į Pittsburgh PA.

Šią vasarą buvo dėstomi du (pradedančiųjų ir pažengusiųjų) latvių ir lietuvių kalbos lygiai bei vienas (pradedančiųjų) estų kalbos lygis. Latvių kalbos gudrybių studentus mokė Dzidra Rodinš ir Iveta Grinberga, estų – Mall Pesti, lietuvių – Daiva Litvinskaitė ir Aurelija Tamošiūnaitė. Studentai ne tik keturias valandas per dieną mokėsi kalbų, bet ir turėjo galimybę kiekvieną antradienio vakarą paklausyti kviestinio svečio paskaitos apie Lietuvos, Latvijos ar Estijos kultūrą, tradicijas, istoriją. Šių metų BALSSI programa surengė Baltijos šalių filmų festivalį, studentai apsilankė Čikagoje esančiame Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, pasmaguriavo „Kunigaikščių užeigoje’’. Studentus ir dėstytojus globojo universiteto darbuotojai dr. Jennifer Tishler, dr. Nancy Heingartner ir dr. Tom DuBois. Šiltai visus priėmė Madisono ir Vilniaus susigiminiavusių miestų organizacijos: jie suruošė priėmimo vakarėlį, tautinių šokių grupė „Žaibas’’ studentus pamokė lietuviškų tautinių šokių.

Lietuvių kalbos pradedančiųjų ir pažengusiųjų lygius lankė 8 studentai: Zachary Kelly, Stephanie Kaat, Michael Kemezis, Alexis Schrubbe, Kelly Fitzpatrick, Debra Raver, Barbara Bird ir Michael Etzwiller.
Kas paskatino šiuos BALSSI studentus pasirinkti studijuoti lietuvių kalbą? Apie tai lietuviškai – patys studentai.

Zachary Kelly: Pernai vasarą aš studijavau estų kalbą, taip pat rusų kalbą ir literatūrą Madison universitete. Aš noriu studijuoti Baltijos jūros regioną, o kodėl aš taip studijuoju – tai yra strategija. Aš norėčiau tapti arba profesoriumi, arba dirbti užsienyje. Lietuvių kalba man yra labai įdomi. Tai lotynų kalba šiaurėje. Gražiausi man žodžiai „vanduo’’, „ruduo’’, „žvaigždė’’.

Michael Kemezis: Apie lietuvių kalbos kursus sužinojau iš interneto. Mano tėvo seneliai gimė Lietuvoje ir atvyko į Ameriką, todėl aš norėjau studijuoti lietuvių kalbą, kad galėčiau prisijungti prie savo paveldo. Jeigu būtų galimybė, norėčiau toliau studijuoti lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją. Prieš kursus žinojau tik „labas’’ ir „ačiū’’, dabar jau galėčiau išgyventi Lietuvoje ir susikalbėti. Lietuvių kalba yra sunki, bet labai įdomi.

Alexis Schrubbe: Aš pasirinkau lietuvių kalbą, nes labai norėjau susipažinti su seniausia indoeuropiečių kalba. Kalba labai įdomi, stipri – dabar aš ne tik kalbu, bet ir sapnuoju lietuviškai. Jeigu būtų antras lietuvių kalbos lygis, norėčiau tęsti studijas ir keliauti į Lietuvą.

Stephanie Kaat: Aš esu lingvistė, studijavau prancūzų ir arabų kalbas. Aš labai norėjau išmokti „sunkią” ir seną kalbą, todėl pasirinkau lietuvių. Tikrai norėčiau mokintis toliau.

Debra Raver: Aš studijuoju lietuvių kalbą, nes aš norėčiau platesnio pasaulio supratimo. Lietuva yra mažesnė šalis negu Amerika, bet aš manau, kad Lietuvos kultūra yra labai gili ir plati. Man lietuvių kalba yra kaip muzika – graži, lyriška, ekspresyvi. Aš esu etnomuzikologijos studentė (MA) Indianos universitete (University of Indiana). Pasirinkau lietuvių kalbą, nes noriu skaityti lietuviškas knygas apie muziką, ypač sutartines. Šią vasarą aš išmokau, kaip atpažinti sunkias lietuvių kalbos dalis, kurios man padės išversti Zenono Slaviūno knygas apie sutartines. Lietuvių kalba man taip pat yra labai svarbi, nes mano motina gimė Lietuvoje. Kadangi BALSSI yra Madisone, netoli mano universiteto, dabar aš turiu galimybę suvokti truputį šios didelės kalbos.

Kelly Fitzpatrick: Žmonės, amerikiečiai ir lietuviai, dažnai klausia manęs, kodėl tu nori mokytis lietuvių kalbos. Aš visada sakau: Kodėl ne? Aš nesu lietuvė, aš neturiu šeimos iš Lietuvos ir iki kol aš atvykau į Madisoną, aš niekada nesusitikau nieko iš Lietuvos. Bet mano pirmas darbas buvo restorane, kuriame dirbo lietuviai, ir mes tapome gerais draugais. Todėl kai BALSSI atvyko į Madisoną, aš nusprendžiau mokytis lietuvių kalbos. Lietuvių kalba man labai patinka. Anksčiau aš studijavau kitas kalbas, lietuvių kalba yra mano ketvirta kalba ir lietuvių kalba yra mano mėgstama kalba, be jokios abejonės. Turbūt todėl, kad turiu asmeninį ryšį su lietuvių kalba ir galiu kalbėti su savo draugais ja kasdien, ne tik klasėje. Kartais aš esu sužlugdyta, nes lietuvių kalba nėra labai lengva kalba. Bet man ne viskas nepatinka lietuvių kalboje. Manau, kad šią vasarą buvo galimybė stiprinti tai, ką jau žinojome. Mano tikslas yra galėti kalbėti su savo draugais, ne rašyti ar skaityti romanus. Tad aš esu labai laiminga, nes dabar aš turiu daugiau pasitikėjimo sėdėti, gerti alų ir kalbėti lietuviškai su savo draugais.

Michael Etzwiler: Mano mama gimė Kaune. Jos motina, mano močiutė, gimė Irkutske, Sibire. Abidvi labai gerai kalba lietuviškai. Aš galiu kalbėti truputį lietuviškai, bet niekada lietuvių kalbos nestudijavau. Kai sužinojau, kad universitete Madisone bus BALSSI programa, sugalvojau dalyvauti. Namie aš jau mokiausi lietuviškai, bet man labai reikėjo daugiau pamokų. Lietuvių kalba yra labai sunki kalba. Bet man patinka, kaip lietuvių kalba skamba. Ji turi daug žodžių, kurie apibūdina daug dalykų, ypač veiksmažodžiai. Aš labai mėgstu kurti eilėraščius lietuviškai, tačiau dar nemoku daug žodžių. Daugelis žmonių Amerikoje nemoka lietuvių kalbos, todėl aš su savo šeima ir draugais galiu slaptai kalbėti. Lietuvių kalboje man labai patinka mažybiniai žodžiai su „-ėlis’’, „-ėlė’’ ir „-u-kas’’. Šią vasarą išmokau, kaip geriau rašyti, skaityti, kalbėti. Aš išmokau taip pat apie lietuvių kultūrą. Sunki kalba, bet labai graži. Lietuvių kalba – tai mano šaknys.

Barbara Bird: Anksčiau aš nesidomėjau lietuvių kalba. Aš dariau tyrimus apie italų kalbą ir italų imigrantus Amerikoje. Ir aš supratau, kad pamiršau, jog mano močiutė kalbėjo lietuviškai, jos mama buvo iš Lietuvos. Lietuviškai aš žinojau tik penkis žodžius: ‚,labas’’, ,‚ačiū’’, ‚,šaltas’’, ,,vanduo’’, ,,druska’’. Viskas. Lietuvių kalbos mokymasis man padeda suprasti mano tyrimus. Žinau, kad mano močiutė būtų laiminga, jog aš galiu truputį kalbėti ir rašyti lietuviškai. Šią vasarą aš mokiausi rašyti ir skaityti, taip pat kalbėti. Mes išmokome daug gramatikos šią vasarą ir po truputį aš galiu panaudoti, ką studijavau pamokoje rašydama laiškus ir skaitydama straipsnius. Man reikia lietuvių kalbos rašyti laiškus šeimai Lietuvoje. Kai mano močiutė mirė, mano tėvas ir aš negalėjome rašyti laiškų į Lietuvą. Po dvidešimt metų, dabar aš jau rašau savo pusbroliams Lietuvoje. Taip aš galiu sužinoti daugiau apie savo šaknis.