Tikiuosi būti gurkšniu šviežio oro Lietuvos politiniame gyvenime

Iki Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų liko kiek daugiau nei du mėnesiai, tačiau retas kuris iš išeivijoje vidugirienegyvenančių lietuvių, turinčių Lietuvos pilietybę, taigi ir galinčių balsuoti, galėtų pasakyti, kokie kandidatai iškėlė savo kandidatūras vienmandatėje Vilniaus Naujamiesčio apygardoje (būtent joje ir tik joje visi išeivijos lietuviai balsuos). Bandydami pataisyti padėtį nuo šiol iki pat spalio 12 d. įvyksiančių rinkimų „Draugo” skaitytojams siūlysime straipsnius, skirtus rinkimams (juos lengvai atskirsite iš antraštės „Lietuvos rinkimai–2008”), pokalbius su kandidatais bei informaciją apie juos.

Šįkart siūlome pokalbį su pirmąja oficialia Vilniaus Naujamiesčio apygardos kandidate į LR Seimą, Airijos Lietuvių Bendruomenės pirmininke Jurga Vidugiriene, su kuria JAV lietuviai galės susitikti š. m. rugsėjo mėnesį Bostone vyksiančioje JAV LB Tarybos sesijoje.

— Kodėl nusprendėte kelti savo kandidatūrą į šiais metais vyksiančius LR Seimo rinkimus ir konkrečiai — į vienmandatę Vilniaus Naujamiesčio apygardą, kurioje balsuoja visi išeivijoje gyvenantys lietuviai?
— Kai pradedu piktintis Lietuvos politikais bei jų neveiksnumu, mano vyras visuomet klausia: ,,Ką tu padarei, kad kas nors pasikeistų?”. Jei būčiau išrinkta į LR Seimą, tai būtų savotiška visų užsienyje gyvenančiųjų pergalė. Visai neseniai Seimo dauguma balsavo, kad užsienio lietuviams nebūtų duota galimybė turėti jų interesus ginančio parlamentaro (atsisakė įsteigti užsienyje gyvenančių rinkiminę apygardą). Tačiau nepaisant jokių trukdžių, tokią galimybę turime ir, tikiuosi, taip lengvai jos neatsisakysime.

— Galvojate, kad išeivija turi turėti savo atstovą/ę Seime, kodėl ir kiek tokių atstovų?
— Išeivijoje gyvenančiųjų interesus Seime atstovauti būtina, o atstovų skaičius turėtų būti tiesiogiai proporcingas užsienyje ilgai ar laikinai apsistojusių tautiečių skaičiui. Lietuvoje gyvenantiems trims milijonams tenka 141 Seimo narys, kai tuo tarpu pusės milijono už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių balsą Seime iš viso stengiamasi panaikinti.

— Seimo narės mandato sieksite po Liberalų sąjūdžio vėliava, nors vienur spaudoje buvo rašoma, jog esate nepartinė. Kaip yra iš tikrųjų? Kodėl pasirinkote liberalus? Gal galėtumėte pakomentuoti tai.
— Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis kelia mane kaip nepartinę kandidatę. Daugelis Lietuvos partijų pradėjo agitacines programas deklaruodamos norą suvienyti lietuvius, kad ir kur jie begyventų. Tačiau LR Liberalų sąjūdis visuomet buvo ta politinė jėga, kuri gynė po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių interesus, kuri nuoširdžiai domėjosi užsienyje gyvenančiųjų reikalais visą savo kadencijos laiką, o ne likus keletui mėnesių iki rinkimų. (Tikiuosi, kad kitos partijos bent iš dalies pamąstys apie užsienyje gyvenančių pritraukimą ne tik žodžiais, bet ir rinkiminėse programose.) Vienas iš jos dabartinių narių davė mums ženklą sureaguoti, kai LR Seime buvo svarstomas dvigubo apmokestinimo klausimas 2005iais, jos nariai palaikė mūsų troškimą savo vaikams suteikti galimybę būti Lietuvos piliečiais vis dar besitęsiančioje kovoje dėl Pilietybės įstatymo, o Liberalų sąjūdžio pirmasis pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius atkakliai gynė mūsų ir mūsų vaikų prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Ši partija tiki, kad per pusę milijono užsienyje gyvenančių lietuvių privalo turėti savo atstovų šalies politikoje. Užuot nusilenkę Seimo daugumos valiai, nusprendusiai, jog ne Lietuvoje gyvenantiems lietuviams atstovas LR Seime nereikalingas, jie pasiūlė galimybę kandidatuoti Naujamiesčio apygardoje.

— Ar turėsite savo rinkimų kampaniją, kas sudarys Jūsų komandą?
— Savo rinkimine kampanija norėčiau siekti ne savo populiarumo, bet suteikti užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams kaip įmanoma daugiau informacijos apie dalyvavimo Lietuvos politiniame gyvenime reikšmę bei svarbą, apie balsavimo būdus bei rinkimų tvarką. Juk ne kiekvienas žino, kad per rinkimus savo valią gali išreikšti ne tik LR ambasadoje, bet ir balsuodamas paštu, tik retas kuris girdėjo, kad gali tekti balsuoti dar kartą – antrame etape – tuo atveju, jei vienas ar kitas kandidatas minėtoje apygardoje nesurinktų ženklios balsų persvaros. Mano komanda – nuostabūs, amžinai kupini šauniausių idėjų man artimi žmonės. Per keletą visuomeninio darbo metų jie nenustojo tikėjimo, kad pasaulį ir Lietuvą galima keisti gerais darbais ir teigiamomis emocijomis.

— Ne vienerius metus pragyvenote Airijoje, ar ta emigrantės patirtis yra naudinga ir kuo ji padės Jums kandidatuojant į Seimą ir, jei būsite išrinkta, dirbant Seime?
— Tikiuosi galėsianti būti gurkšniu šviežio oro nūdieniame Lietuvos politiniame gyvenime. Puikiai suprantu, jog nepagyvenus atskirtyje, mūsų politikams be galo sunku suvokti, kuo kvėpuoja tūlas lietuvis, koks svarbus jam Lietuvos dėmesys bei pripažinimas, ką reiškia turėti arba neturėti lietuvišką pasą, ar kaip ausį ir širdį rėžia kita kalba tariami mūsų vaikų žodžiai. Gyvenant Airijoje išmokau ne tik tvirtai kabintis į gyvenimą. Išsiplėtė akiratis. Žmogaus teisės, socialinis bei pilietinis švietimas, šalies konkurencingumas skatinant įvažiuojamąjį turizmą, policijos pareigūnų darbas – tai tik kelios sritys, kuriose gali ir turi būti pritaikyta kitų šalių patirtis. Dviratis išrastas, belieka išmokti juo važiuoti.

— Esate pirmoji ir kol kas vienintelė oficiali naujosios lietuvių emigrantų bangos, Amerikoje dar vadinamos trečiabangiais, kandidatė į Seimą. Ar, manote, jog tik Jūs viena tokia ir būsite?
— Žinau, jog kitų partijų sąrašuose taip pat yra naujosios emigrantų bangos atstovų, tačiau niekam nebuvo suteikta galimybė kandidatuoti būtent Naujamiesčio apygardoje. Beje, nenorėčiau, jog į mane būtų žiūrima tik kaip į naujosios emigracijos bangos atstovę – lietuviai dėl vienų ar kitų priežasčių į užsienį vyko daugiau nei pusę šimtmečio. Nesileiskime tendencingai nuteikinėjami vieni prieš kitus. Nesvarbu, kur begyventume, kada išvykome ar parvykome, – esame tokie patys lietuviai, o Lietuva mums – viena.

— Kaip vertinate šiais metais kadenciją baigiančio Seimo darbą? Kokius Seimo priimtus nutarimus kritikuotumėte, kuriuos — girtumėte?
— Pastarojo Seimo veiklą sunku vertinti teigiamai — ją apibūdina itin daug vykusių skandalų (Muntianas, Uspaskichas, VSD tyrimai, daugybė perbėgėlių iš vienos frakcijos į kitą) ir beveik jokių rimtų valstybei reikalingų sprendimų. Nors turbūt nesuklysiu sakydama, jog didžiąją dalį kadencijos šalies ūkio rodikliai kilo. Girtinų sprendimų beveik nėra, kritikuotinų – daugybė: neskaidrus LEO LT steigimas, vaikų teises pažeidžianti šeimos koncepcija, naujų išimčių mokesčių sistemoje bei absurdiškų draudimų įvedimas ir t.t. Pats didžiausias šios kadencijos Seimo ,,nusikaltimas” – tai, kad užuot rūpinęsi valstybės reikalais, jis pasinėrė į skandalų ir intrigų liūną. Nuolatinis mus pasiekiantis intrigų srautas nuo domėjimosi politika atgrasė net ir pačius pilietiškiausius. Žmonės tampa abejingi ir apatiški. O, kaip žinia, apatija kur kas didesnė blogybė už pyktį.

— Su kokiu šūkiu kandidatuosite, kokius pagrindinius dalykus kelsite kalbėdama su būsimais savo rinkėjais?
— Mano rinkiminės kampanijos šūkis – ,,Viena Lietuva”. Mes nesame Lietuvos atplaiša. Dažnai pamirštama, jog esame gyvo Tautos pilietinio kūno dalis. Būtent dėl šios priežasties kaip niekad aktualus yra pilietybės klausimas. Noriu būti tas akmenėlis, verčiantis abejingumo vežimą, nuolat primenantis būsimai Lietuvos valdžiai, kad už geografinių Lietuvos ribų gyvena pusė milijono lietuvių. Sieksiu, jog Lietuvos žmonės pačia globaliausia prasme suprastų, kad jie gali daryti įtaką Lietuvos Seime priimamiems sprendimams. Kad nebūtina taikytis su esama padėtimi, jog gali būti ir kitaip.

— Ar galvojate pakeliauti po lietuviškus telkinius prieš rinkimus, įvyksiančius jau greitai – spalio 12 dieną?
— Turiu planų apvažiuoti Airiją, apsilankyti Didžiosios Britanijos lietuvių dienose, dalyvauti diskusijoje su europarlamentarais Briuselyje. Tikiuosi turėsianti galimybę atvykti į Bostone vyksiančią JAV LB Tarybos sesiją. Laukia ir prieš apsisprendžiant planuotos kelionės į PLB pirmininkų suvažiavimą Lietuvoje bei ,,Draugystės tiltą” Ispanijoje. Nenoriu tautiečių įkalbinėti. Už ką atiduoti savo balsą — spręsti jiems patiems. Svarbu, kad šie rinkimai nebūtų ignoruojami, jog užsienyje gyvenantys lietuviai pareikštų savo nuomonę ir taip deleguotų, kad yra, buvo ir bus nedaloma tautos dalis.

— Ar jau sulaukėte dėmesio iš žiniasklaidos? Jei taip, iš kurios?
— Apie mano apsisprendimą jau rašė Lietuviams.com redakcija, informaciniai portalai Lrytas.lt bei Delfi.lt. Interviu bei straipsnius esu pažadėjusi Jūsų dienraščiui, ,,Amerikos lietuviui”, ,,Pasaulio lietuviui”, žurnalui ,,Į Laisvę”, ,,Panevėžio rytui”. Visiems besidomintiems ruošiu blogą http://www.iseivija. blogspot.com

— Kaip reagavo aplinkiniai ir artimieji į tokį Jūsų žingsnį?
— Su užuojauta.

— Kaip pasikeis, o gal jau pasikeitė Jūsų, Jūsų šeimos gyvenime rinkimams artėjant?
— Kadangi ir taip dirbame dvidešimt keturias valandas per parą, užimtumas neturėtų padidėti. Teks daug keliauti, ilgai nematysiu savo vyro ir sūnelio. Giliai širdyje tikiuosi, jog jis vaikščioti pradės anksčiau, nei prasidės mano kelionių maratonas. Būtų išties skaudu nepamatyti pirmųjų Jovaro žingsnių.

Kalbino
Dalia Cidzikaitė

Apie Jurgą Vidugirienę:
Aštuonerius metus Airijoje gyvenanti panevėžietė J. Vidugirienė visuomeninę veiklą pradėjo nuo aktyvaus dalyvavimo vietos lietuvių gyvenime – su bendraminčiais įkūrė Dublino lituanistinę mokyklą „4 vėjai" ir buvo pirmoji šios mokyklos direktorė, organizavo įvairius renginius ir būrė tautiečius draugėn. Išrinkta Airijos LB (ALB) pirmininke J. Vidugirienė ėmėsi platesnės veiklos – atstovauja Airijos lietuvių interesus pasauliniu mastu, apie išeivių problemas kalbasi tiek su vietos, tiek ir su Lietuvos valdžios atstovais. Lituanistės išsilavinimą turinti J. Vidugirienė be ALB pirmininkės pareigų yra ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narė bei Naujosios emigracijos reikalų komisijos pirmininkė, dirba naujai kuriamame Lietuvos informacijos mainų centre „LITH" („Lithuanian Information Trading Hub"). Jurga kartu su vyru Mindaugu Vidugiriu augina Airijoje gimusį sūnų Jovarą Vėtrą.