Čikagoje – ištikimas lietuvybės ir tikėjimo draugas
Šiais metais dienraštis mini savo amžiaus 100-metį
VYTAUTAS A. GOCENTAS
Specialiai ,,Draugui” iš Vilnius
Nuolatos stebime lietuvių išeivių veiklą, gyvenimą. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje šiam
reikalui yra įkurtas specialus padalinys – lituanikos skyrius,
kuriam ilgus metus vadovavo ir nuoširdžiai darbavosi kolegė
Silvija Vėlavičienė. Šiandien ji jau užtarnautame poilsyje, jau
senjorė. Keista, kad ir darbščiajai lituanikos bitutei Silvijai
jau siųsime šventinius sveikinimus, kvietimus aplankyti savąją
biblioteką.
Labai svarbu šiam padaliniui surinkti ir išeivijos
periodinę spaudą. ,,Draugas” gali didžiuotis, kad M. Mažvydo
bibliotekoje yra išsamus komplektas (vienas skaityklinis, kitas
archyvinis, o dar vienas ir atsarginis).
Jau senokai mėginau pasižymėti tokias eilutes, skirtas
,,Draugui”: ,,Po dviejų metų – ‘Draugo’
šimtmetis! 2009-ųjų liepos 12-ąją ‘Draugo’
dienraštis paminės šimtmetį. Manau, galima pradėti
ruoštis neeiliniam išeivijos spaudos, kultūros įvykiui.
Gal tam reikės ir atitinkamos komisijos, laikraščio
puslapiuose gali būti jubiliejinė rubrika DRAUGUI – 100
(1909–2009), kurioje būtų skelbiami atsiminimai, tyrinėjimai,
archyvinės fotografijos su komentarais. Visa tai gali vėliau pasirodyti
monografijos, atsiminimų knygos pavidalais.” Šiandien mūsų
rankose – jos darbininkų, draugiečių parašyta atsiminimų
knyga.
Anuomet apie ,,Draugą” buvo prieinamos tik enciklopedinės žinios
bibliografiniuose leidiniuose, žinynuose, enciklopedijose. Wikipedia
rašė:
,,‘Draugas’ yra seniausias, be pertraukos pasaulyje
leidžiamas lietuviškas laikraštis. Jis pradėtas leisti
1909 m. liepos 12 d. Wilkes Barre, Pensilvanijos valstijoje, o nuo 1912
liepos 4 d. Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Iki 1916 m. leistas kas
savaitę, nuo 1916 m. balandžio 1 d. – kiekvieną dieną,
išskyrus pirmadienį ir sekmadienį. Kurį laiką lygiagrečiai ėjo
ir savaitinis ‘Draugas’. 1909–1916 m.
‘Draugą’ leido Kunigų sąjunga, 1916 – 1918 m. Draugo
spaudos bendrovė, o nuo 1920 m. – vienuoliai marijonai.
Šiuo metu ‘Draugą’ leidžia Lietuvių katalikų spaudos
draugija.”
Ką aš norėčiau ir turėčiau pasveikinimui ir atminimui parašyti?
Turėjau laimę 2006-ųjų rugsėjy iš Vilniaus išvykti ir
aplankyti Mažosios Lietuvos lietuvių draugiją (MLLD) Čikagoje. Kelionės
ir viešnagės rėmėjas MLLD pirmininkas Vilius Trumpjonas vos ne
pirmiausia surengė ,,Draugo” redakcijos, mielos vyriausiosios
redaktorės Danutės Bindokienės bei kolektyvo aplankymą. Kaip seni
pažįstami prie kavos, arbatos kalbėjomės ir prisiminėme mums brangius
žmones tiek čia, Čikagoje, tiek Lietuvoje.
Ne taip seniai redakcijoje viešėjo prof. Domas Kaunas,
labadienius turėjome vežti ir jam, ir lituanistikos globėjai S.
Vėlavičienei. Čia sutikome ir dar du mielus žmones – redaktorę
Laimą Apanavičienę, kuri vadovauja ir Čiurliono galerijai Jaunimo
centre, o taip pat fotografą, lietuvių gyvenimo vaizdų
metraštininką Joną Kuprį. Tuojau ir fotografavomės prie dailiai
įrištų ,,Draugo” foliantų. Keista, bet redakcijoje jau
kurį laiką įrengti kompiuteriai ir nebėra karštojo metalo
rinkimo linotipų, senųjų spaudos mašinų, o spaustuvės kvapas
tebetvyro, medžio trinkelių grindinys tebesaugo mašinų ir žmonių
eigą per įstorinį ,,Draugo” laiką.
Taip, žmonės ir dar kartą žmonės, kurie čia dirbo po… 26
valandas per parą (tai buvusios vyr. redaktorės Bindokienės žodžiai).
Todėl ,,Draugas” ir Draugo fondo pirmininkė Marija Remienė jau
2006-aisiais telkė lėšas ir talkinant Audronei V.
Škiudaitei (Lietuva) išleido kapitalinį veikalą
,,Lietuvių pėdsakai Amerikoje”. Teko stebėti jautrų ir palaimingą
šios knygos sutiktuvių aktą-vakarą Pasaulio lietuvių centre,
Lietuvių Dailės muziejaus iškilmių svetainėje, Lemonte. Mieli
tie Čikagos ir Amerikos lietuvaičiai.
Daug kartų Čikagos MLLD ir V. Trumpjonas su kraštiečiais
džiaugėsi, kad ,,Draugas” priėmė po savo galingu
dienraštiniu sparnu ir Mažosios Lietuvos tematiką –
Karaliaučiaus, Tilžės, Ragainės lietuvių mokytojų žygis už lietuvybę
Kaliningrado/Karaliaučiaus srityje įamžintas: pilnos klasės,
lituanistikos kabinetai, tautiniai rūbai ir instrumentai, grotuvai,
išvykos į Lietuvą, seminarai mokytojams, stovyklos moksleiviams
ir daugelis kitų sumanymų. Šį judėjimą rėmė MLLD ir jos dosnūs
rėmėjai visoje Šiaurės Amerikoje. Jų mažėja, bet darbai –
vis prasmingesni. MLLD suskumba pakišti ,,petį”, kai
apmenksta Lietuvos vyriausybinio Tautinių mažumų ir išeivijos
reikalų departamento prie LR Vyriausybės lėšų aruodas.
* * *
Koks nuostabus tas Čikagos auksinis ruduo: dienomis rengėme dailininko
akvarelisto Romano Borisovo darbų parodą, skirtą istorinei Prūsijai,
vėliau – paskaitos ir susitikimai su liuteronų parapijiečiais
Tėviškės ir Išganytojo parapijose, lituanistinėse Čikagos
mokyklose. Net ir pietavome lietuviškose valgyklose, vakarojome
lietuvių vakaronėse, kur skambėjo lietuviška daina, sukosi
poros. Jau trečioji lietuviukų banga trepsi ir dainuoja Čikagoje.
Žvelgiame į jų veidus, klausomės pasakojimų: apsukrusis Kauno taksistas
čia jau lyg ir kitoks, Vilniaus gydytoja nusipelnė deramo atlygio
– pradžioje buvo privati slaugė, o dabartės jau garsioje
klinikoje talkina vietos specialistams… O ant salės sienų
– Vydūnas, kiti tautos šviesuliai… Telydi jus,
lietuviukai, jų šviesūs ir garbigi veidai, tebūna jūsų veikla ir
gyvenimas vertas lietuvio vardo.
Po
dienos kelionių ir susitikimų dailininkas su pirmininku dar ilgai
gvildeno Lietuvos ir Europos politikos, kasdienos klausimus, o
aš jau griūdavau į patalėlius mieguosna – anksti rytą
rašiau ir į ,,Draugą” siunčiau reportažą, apmąstymą ar net
išsamiu rašiniu mėginau telkti lėšas, kurios
keliavo M. K. Čiurlionio genijui skirtos monografijos išleidimui
Lietuvoje.
Dvidešimt Viešpaties bei Viliaus ir Danutės Trumpjonų
dovanotos dienos prabėgo lyg dvi dienos. Reikėjo skirtis. Su Algiu A.
Regiu, Ramūnu ir Lidija Buntinais, su prof. Jurgio Anyso, kunigo Valdo
Aušros šeimomis. Vėl liko kapuose aplankyti tetos Martos
Bulsienės (Bots) kapelis, senolio, čia dirbusio pirmosios neprikl.
metais, skerdyklų rajonas, Bridgeport dviaukščiai…
Michigan ežero bangos ir profesoriaus jachta ,,Silkė”…
Viskas liko ir daug atminimų, susitarimų, sumanymų
išsivežta…
L. Apanavičienė prasitarė, kad Jonas Kuprys turi iškalbingą
fotoparodą ,,Lietuviai Amerikoje” ir nežinia, kaip ir kur ją
parodyti Lietuvoje: ,,Laimute, kitamet Vilniuje didžioji Dainų
šventė. Taigi ir M. Mažvydo biblioteka jos metu gali sukviesti
lietuviukus į Jono pagerbimą sostinėje.” Netrukus L. Apanavičienė
susisiekė su M. Mažvydo biblioteka ir iš čia atkeliavo gražus
ketinimas – šių eilučių autorius jau buvo parodai parengęs
takelį… Taigi Jonas du kartus išgyveno savąjį 50-mečio
jubiliejų: ir Čiurlionio galerijoje Čikagoje 2006 vasarą, ir Mažvydo
bibliotekoje Vilniuje 2007 vasarą.
* * *
Daug namų darbų tuomet įdėjo Čikagos lietuviai ir lietuviai
kraštiečiai. Taip lyg buvo pakartotas istorinis mažlietuvių
Adomo Brako ir Martyno Jankaus keliavimas į Ameriką 1926 metais, t.y.
prieš 80 metų. Tuomet taipgi reikėjo paramos lietuvybės darbui
Klaipėdos krašte. Dabartės taip pat keliasi Klaipėdos
kraštas. Reikia sudominti krašto tradicijomis jaunimą,
atgaivinti savąją spaudą, leisti knygas, rengti etnokultūros
išvykas ir stovyklas. Žodžiu, namų darbų ir tuomet, ir
šiandien pakankamai.
Viešpatie, suteik jėgų, atkaklumo ir laimink lietuviukus abipus Atlanto.