Savanorystė Lietuvoje

RAMUNĖ KUBILIŪTĖ

Dar taip neseniai dažnai galima būdavo išgirsti už Lietuvos ribų gyvenančius žmones sakant, kad Lietuvoje savanorystė kol kas dar nėra prigijusi. Atrodo, kad taip jau nebegalima teigti.

Lietuvoje leidžiamo žurnalo „Veidas” rugpjūčio 9 d. numeryje, „Verslo” skyriuje išspausdintame Jurgitos Laurėnaitės straipsnyje „Bedarbiai savo įgūdžius saugo savanoriaudami” rašoma, kad nevyriausybinėms organizacijoms gaunant mažesnį finansavimą, kvalifikuotų specialistų savanorių paieška pasidarė gerokai intensyvesnė. Straipsnio autorė cituoja specialistus ir savanorius, kurie teigia, jog žmonės likę be darbo savanoriaudami bando išvengti depresijos, nori pasijusti reikalingi, atlikti darbus, kurie duoda naudos ir tuo pačiu užmezgti naujas pažintis. „Kvalifikuota savanorystė labai naudinga ir ką tik universitetus baigusiems jaunuoliams – ypač šiuo metu, kai jaunimo nedarbas itin didelis”, – rašoma straipsnyje.

Neseniai Kaune vyko savanorių, atvykusių į Lietuvą iš visos Europos savanoriauti, mugė, maloniai nustebinusi miesto gyventojus. Lietuvoje šią vasarą savanoriais dirbo ir jaunos savanorės iš Šiaurės Amerikos. Dvi gimnazistės iš Colorado valstijos dirbo organizacijos „Vaiko vartai į mokslą” remiamame vaikų dienos centre „Žaliakalnyje”. Nauja Lietuvos išeivijos studentų stažuotės (LISS) vieno mėnesio programa (vykstanti trumpiau nei ilgesnė stažuotės programa universitetų studentams įvairiose Lietuvos įstaigose) šią vasarą sutraukė jaunuolių nuo 16–18 m. amžiaus. Jie vieną mėnesį dirbo savanoriais vaikų globos namuose ir Tremtinių namuose, kuriuose gyvena vyresni žmonės.

Ką tik Lietuvoje Ateitininkų federacija atšventė seniausios Lietuvos jaunimo organizacijos šimtmetį. Sėkmingai pasibaigė Ateitininkų prieškongresinė stovyka Berčiūnuose, vykusi rugpjūčio 2–5 d., ir XVI Ateitininkų kongresas Vilniuje, vykęs rugpjūčio 6–8 d. Abu renginiai puikiai pavyko dėl labai gerai organizuoto šimtmečio komiteto, kuriam vadovavo Agnė Markauskaitė. Didžiulę paramą suteikė kruopščiai paruošti savanoriai, raudonus marškinėlius dėvėję studentai ir vyresni žmonės. Kai kurie jų buvo ateitininkai, kai kurie – tik jiems prijaučiantys. Stovykloje talkino 15 Lietuvos skautijos narių iš Šiaulių ir Panevėžio, kurie savo laiką ir jėgas skyrė kaip šimtmečio sukakties dovaną ateitininkams.

Kur tik metei akį – vis savanoriai. Jie prižiūrėjo jaunesnius stovyklautojus, ėjo sargybą stovyklos takeliais nakties metu, nešė stovyklautojams maistą prie stalų, dirbo prie registracijos, informacijos ir spaudos kioskų. Tiesiog buvo malonu žiūrėti! O kas parašyta ant jų marškinėlių nugaros? Mt 23, 11. Tai iš šv. Rašto: „Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas.”

Nesvarbu, kokių tikslų vedini, savanorių Lietuvoje yra. Galima džiaugtis, gėrėtis tuo, remti ir prisidėti.