Dainos Čyvienės nuotraukos

DAINAVA – MŪSŲ LIETUVA

Jonas Urbonas

Rugpjūčio 3 d. pakeliui iš Čikagos į namus – Detroitą, užsukau į Dainavą – jaunimo stovyklą, į kurios kūrimąsi nuo pat pradžios, nors dar gyvendamas Kanadoje, Windsore, vėliau persikėlus į Ameriką, Detroitą, buvau gana stipriai įsijungęs. Kirtau keliams krūmus, administravau, sudeginau garsų klojimą–daržinę… Apie visa tai galėčiau parašyti ištisą visų tų prisiminimų istoriją. Bet vėl – kitą kartą, kai turėsiu laiko!

Dainava, nežinau, ar tradiciškai, visuomet rengdavo metinę šventę per Šv. Oną, kuri paprastai sukdavosi apie liepos 26tą, kuomet dažniausiai mus visus, ten susirinkusius, užklupdavo audros. Bet šiemet metinė šventė įvyko rugpjūčio 3 d. Man ten atvykus, ryšulius į automobilius krovėsi tik ką stovyklauti baigę ateitininkai.

Žvilgterėjęs į Dainavos kryžių kalną, pastebėjau naujai pastatytą ateitininkų kryžių. Dainavos kryžių kalno istorijoje, kurios iniciatorius, man atrodo, buvo kun. Dabušis, prieš gamtą neatsilaikė nemažai kryžių, bet, kaip matote, dygsta nauji.

Oras tikrai buvo puikus. Pamažu gužėjo naujai stovyklauti atvykstantys, taip vadinamos ,,Heritage grupės’’ stovyklautojai ir, žinoma, detroitiečiai, kurių prisirinko gana daug. Šeimininkės turbūt jau iš vakaro gerai pasiruošė, nelaukdamos oficialaus šventės atidarymo, nes ir mane pavaišino dešromis su kopūstais. Visoje šventės ruošoje pasigedau senesnių šventės talkininkų – dauguma jų jau iškeliavę į Anapilį, bet man malonu buvo matyti, kad mūsų pirmtakų darbą perėmė nauji, jaunesni.

Dainava tvarkoma puikiai. Ji susilaukia nemažai jos veiklą finansiškai paremiančių gana stambiomis aukomis rėmėjų. Nenoriu minėti pavardžių, kad kurių neužmirščiau, bet jų nemažai. Tą dieną vyko Dainavos rėmėjų metinis suvažiavimas-posėdis. Gaila, kad dėl kitų įsipareigojimų negalėjau jame dalyvauti. Mat Lietuvių fronto bičiuliai turėjo mažą posėdį.

Prieš išvykstant man į namus, dar užsukau į naujai prasidedančios ,,Heritage grupės’’ mažai lietuviškai kalbančių stovyklos atidarymą, vėliavų pakėlimą. Šioje stovykloje mano anūkas jau dalyvauja daugiau nei dešimt metų. Šiemet jis jau vadovaus sporto renginiams.

Taigi, Dainava – mūsų Lietuva. Per tuos, jau dabar 51 metus, joje stovyklavo tūkstančiai mūsų jaunimo: ateitininkai, skautai, na, ir vyresnieji. Pernai metais Lietuvių fronto bičiuliai (jų likučiai) surengė 50–ąją Studijų ir poilsio savaitę.

Neminint pagrindinių jos sumanytojų dr. Adolfo ir Jadvygos Damušių, į jos kūrimą darbais ir aukomis buvo įsijungę daug detroitiečių. Pagarba jiems visiems. Šventėje apsilankė ir Damušių prieauglis – LR ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, kuri čia pradėjo pirmuosius žingsnius ir dabar puikiai atstovauja Lietuvai Kanadoje.