Atsisveikinimas su a. a. Jadvyga Damušiene
,,Tegul švies man tavo veido spinduliai…”
Bernardas Brazdžionis
LAIMA ŠALČIUVIENĖ
Pirmąjį šio mėnesio penktadienį, rugpjūčio 6 d., atsisveikinome
su a. a. Jadvyga Damušiene, kuri mirė ankstų trečiadienio,
rugpjūčio 4 d., rytą. Kitos dienos rytą į Pasaulio lietuvių centro
Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplytėlę, Lemont, IL, šv.
Mišių aukai Jadvygą atlydėjo saviškiai ir artimieji.
Šeimos, artimųjų ir bičiulių pripildytoje Petkaus laidojimo namų
dviguboje salėje, su korporacijos vėliava stovint Ateitininkų
korporacijos Giedros garbės sargybai, susirinkusieji guodė
šeimą, vieni kitus skaudžioje netektyje. Tarpusavyje kalbėjo
apie šią kilnią, nepalaužiamą asmenybę, kuriai iki paskutinio
atodūsio rūpėjo kiti – vaikai, jų šeimos, Ateitininkija,
Lietuva!
Poeto Bernardo Brazdžionio žodžiai, eilėraštis ,,Motinai”
nukreipė atsisveikinimo pradžią, eilėraštis ,,Dievo
dvasia” suteikė užbaigimą. Švento Rašto skaitiniai,
maldos ir a. a. Jadvygos pagerbimas suteikė vakarui prasmingą turinį.
Kunigas Antanas Saulaitis lydėjo maldoje. A. a. Jadvygos krikšto
sūnūs Rimvydas Čepulis ir Vidas Neverauskas, giedrininkė Raminta
Marchertienė ir studentė ateitininkė Andrėja Siliūnaitė skaitė
šv. Rašto ištraukas iš Patarlių knygos ir
iš šv. Pauliaus laiškų efeziečiams, Timotėjui ir
korintiečiams. A. a. Jadvygą savo žodžiu pagerbė Kastytis Giedraitis,
Dainavos stovyklavietės tarybos pirmininkas, ir Rita Venclovienė,
Giedros korporacijos pirmininkė. Vidas Neverauskas, paruošęs
atsisveikinime dalyvaujantiems lapelius su Dariaus Polikaičio sukurta
daina ,,Dainava”, pritardamas gitara, kvietė visus padainuoti
dainą, skirtą stovyklavietei, kuriai a. a. Jadvyga atidavė
nepamatuojamai daug laiko, jėgų ir širdies.
Dainava
Jau tamsu, visur tylu,
Rodos, viens esu pasauly.
Ta naktis neša mintis
Per laukus į Dainavą.
Ten mano svajos, ten sapnai,
Ten palikau senus draugus.
Tenai miškai, ežero krantai
Tyliai kalba:
,,Grįžki tu pas mus.”
Jau tamsu, visur tylu,
Rodos, viens esu pasauly.
Nors mieste sėdžiu namie,
Mintyse skrendu aš čia.
Ten mano svajos, ten sapnai,
Ten palikau senus draugus,
Tenai miškai, ežero krantai
Tyliai kalba:
,,Grįžki tu pas mus.”
Atsisveikinimo metu Laima Šalčiuvienė apibūdino šią
gyvastingą, nepakartojamą moterį, kuriai gyvenimo pagrindas buvo
nesąlyginė meilė, siekis ,,Visa atnaujinti Kristuje”. Paskutinį
kartą šiapus Atlanto Jadvygai aidėjo Ateitininkų himno žodžiai.
Kadangi velionės biografiniai duomenys nebuvo per atsisveikinimą
paminėti, jie, paimti iš ,,Lietuvos žinios, tai kas rūpi
Lietuvai”, buvo pateikti išspausdintuose lapeliuose. Juos
išdalino Tomas Čyvas ir Daina Čyvienė, kuri prisidėjo prie
atsisveikinimo ir šv. Mišių koordinavimo.
Šeštadienio ryte a. a. Jadvygos šeima, dukra
Lietuvos Respublikos ambasadorė Gintė, sūnūs Saulius ir Vytenis su
žmona Vida, anūkės Andrėja ir Lina su vyru Matu, drauge su būreliu
artimųjų susitiko prie karsto išlydėti velionę į šv.
Mišių auką Pal. Jurgio Matulaičio koplytėlėje. Lauke laukė
gausus būrys artimųjų ir bičiulių. Pagrindiniame koplyčios take
pagarbiai stovėjo išsirikiavusios giedrininkės. Karstą ir
grabnešius prie altoriaus su Korp! Giedros vėliava vedė Raminta
Marchertienė. Tėvas Saulaitis atnašavo šv. Mišias,
prie altoriaus su juo meldėsi kun. Ignas Urbonas ir brolis Lukas
Laniauskas. Šv. Rašto skaitinius skaitė a. a. Jadvygos
anūkės Andrėja ir Lina. Auką, vyną ir duoną, lietuviškomis
juostomis aprištus kun. Ylos ,,Ateitininkų vadovą” ir
velionės raštų knygelę prie altoriaus nešė Gintė,
Saulius, Vytenis su žmona Vida. Visuotinę maldą skaitė Rimas Čepulis.
V. Neverauskas paruošė liturgijos muziką ir akompanavo giesmėms,
kurias giedojo Dalia Polikaitytė Lietuvninkienė, Dana Rugieniūtė, Rima
Polikaitytė Birutienė. Prie altoriaus stovėjo Dainavos laukinių gėlių
puokštė, nuotrauka Dainavoje, ,,Heritage” stovykloje,
stovyklaujančio jaunimo ir stovyklautojų sukurtų maldelių rinkinys. Tai
iškilus J. Damušienės, ,,Heritage” stovyklos
įkūrėjos, pagerbimas lietuviškai nekalbančio jaunimo.
Šios stovyklos vairą prieš daugiau kaip 20 metų Jadvyga
perleido Rimai Polikaitytei Birutienei, kuri drauge su D. Rugieniūte ir
L. Laniausku atvyko iš kaip tik tuo metu vykusios
,,Heritage” stovyklos dalyvauti Mišiose ir paskutinį kartą
pagerbti stovyklos įsteigėją.
Šv. Mišių aukai pasibaigus, Damušių šeimos
vardu jautrų žodį tarė Gintė. Skambant garsams ir giesmės ,,Kaip
grįžtančius namo paukščius…” žodžiams, paskutinį
kartą a. a. Jadvygą palydėjome iš Pal. Matulaičio koplytėlės
kelionei per Atlantą į Amžino poilsio vietą Kauno Petrašiūnų
kapinėse greta gyvenimo draugo, vyro, prof. dr. Adolfo Damušio,
mirusio 2003 metais.
Lietuvoje su velione atsisveikins penktadienį, rugpjūčio 27 d., 5:30
val. p. p. Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniuje. Kitą dieną
laidotuvių Mišias atnašaus J. E. arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius 10 v. r. Kauno arkikatedroje.
Liūdime netekę artimo, netekę asmens, kuris savo gyvenimu,
krikščioniška, lietuviška dvasia darė įtaką
kitiems. Tačiau tame liūdesyje randame ir laimės, kad mūsų gyvenimas
buvo paliestas nepaprasto, visiems pavyzdžiu buvusio žmogaus,
asmenybės, kuri su kiekvienu, nepaisant jo amžiaus, buvo vienodai
nuoširdi, pagarbi, nesikeičianti, teisinga, ta pati visur ir
visados, ištikima sau, savo šeimai, Ateitininkijai,
Lietuvai, savo idealams. Jadvyga visados žiūrėjo į ateitį, siekė kilti
dvasiškai ir kitus kelti ir suprato, kad žemiški dalykai
– ne amžini. Amžina lieka tik Dievo Dvasia.
…Tik ji viena didi ir visagalė,
Tik ji viena gyvena amžinai.
B. Brazdžionis
A. a. Jadvygos Damušienės vaikai: Vytenis, Saulius ir Gintė. Jono Urbono nuotraukos
Gitara groja a. a. Jadvygos Damušienės krikšto sūnus Vidas Neverauskas
Dalia Polikaitytė Lietuvninkienė, Dana Rugieniūtė ir Rima Polikaitytė Birutienė.