Konkurso nebuvo,
bet mes turime skaitytojų laiškų ,,karalių” ir karalienę”!

Romualdas Kriaučiūnas

Anksčiau rašiau apie laikraščio grįžtamąjį ryšį su skaitytojais. Spaudoje užmegztas ryšys su skaitytoju sugrįžta kaip skambutis, el. laiškas, laiškas redakcijai ar ilgesnis straipsnis tame pačiame laikraštyje. Tas mano straipsnis baigėsi kvietimu visiems skaitytojams sustiprinti tą grįžtamąjį ryšį su ,,Draugo” dienraščiu.

Neseniai man reikėjo surasti vieno skaitytojo laišką elektroniniame ,,Drauge”. Nustebau pamatęs, kiek tų laiškų ten prikrauta. Nors jie be datos, bet pateikiami paeiliui, pradedant vėliausiu laišku. Mano statistinė akis susidomėjo tuo įdomiu kroviniu. Dabar noriu su skaitytojais pasidalinti tuo, ką radau, ir visa tai šiek tiek apibendrinti.

Liepos 10 d. tame elektroniniame sandėliuke seniausias laiškas buvo kaip tik mano, tad buvo lengva nustatyti laiškų amžių. Pasiknisęs savo archyvuose tą savo laišką radau, jis yra datuotas 2008.2.15. Taigi, šis skaitytojų laiškų apibendrinimo laikotarpis yra beveik penki mėnesiai. Per tą laiką iš viso į ,,Draugo” svetainę buvo įdėti 68 skaitytojų laiškai. Vienas laiškas buvo nuo vyro ir jo žmonos. Kitas pasirašytas tik vardais – Elytė, Roma ir Kristina – ir priskirtas prie kitų dviejų anoniminių autorių laiškų. Šie pastarieji keturi laiškai nebuvo įtraukti į toliau esančius apibūdinimus, nes netiko mano sudarytoms kategorijoms. (Paprastai patariama į anoniminius laiškus nekreipti dėmesio.)

Ką galima pasakyti apie likusius 64 laiškų autorius? Pirmiausia, 44 tų laiškų rašytojai (69 proc. visų laiškų rašytojų) buvo vyrai. Kiti 20 laiškų autoriai buvo merginos ar moterys. Išskyrus vieną autorę, visi moterų rašyti laiškai buvo pasirašyti lietuviškai, todėl buvo galima iš pavardės nustatyti rašiusiosios vedybinę padėtį. 75 proc. moterų buvo ištekėjusios. Didelė dauguma laiškų autorių gyvena JAV. Du autoriai buvo iš Lietuvos, o kiti du – iš Kanados.

Iš tų 64 skaitytojų sulaukta 111 laiškų, kurie pateko į ,,Draugo” elektroninę laidą. Spėju, kad laiškai, patekę į elektroninę laidą, vėliau buvo ir išspausdinti. Neturiu duomenų, kiek gautų laiškų redakcija neišspausdino. Vyrai sudarė 69 proc. visų rašytojų, o jų laiškai sudarė 74 proc. visų išspausdintų laiškų. Kitaip sakant, vyrai buvo šiek tiek aktyvesni už moteris.

Iš 44 vyrų 24 jų per aptariamą laiką parašė po vieną laišką. Penkiolika rašytojų parašė po du laiškus, vienas parašė tris, du parašė keturis, vienas – penkis ir dar vienas parašė dvylika laiškų. Dažniausias laiškų skyrelio bendradarbis, laiškų ,,karalius” yra Antanas Paužuolis – su dvylika laiškų. Po jo su penkiais laiškais seka Eugenijus Gerulis. Petras Pagojus ir Romualdas Kriaučiūnas parašė po keturis laiškus.

Iš 20 moterų 16 parašė po vieną laišką. Dvi parašė po tris, viena parašė keturis, o likusioji – septynis laiškus. Tad moterų pusėje laiškų ,,karaliene” galima skelbti Stasę Semėnienę – su septyniais laiškais. Po jos seka Marija Remienė su keturiais laiškais.

Koks ryšys tarp raštingumo (laiškų rašymo) ir amžiaus? Nebandžiau tikrinti visų rašiusiųjų amžiaus, bet abi raštingiausios moterys ir abu raštingiausi vyrai, visus keturis kartu sudėjus, yra išgyvenę 343 metus arba vidutiniškai 86 metus. Tai gražus tos kartos įvertinimas. Porą kartų perskaičiau visų laiškus rašiusiųjų vardus ir pavardes. Galiu sakyti, kad 32 jų daugiau ar mažiau pažįstu ilgą laiką. Iš tų 32 – 26 yra bent 70 metų amžiaus. Tarp laiškų rašytojų yra nemažai žinomų spaudos bendradarbių, jos veteranų. Jų gretose rikiuojasi: Juozas Gaila, Pranas Zaranka, Alfonsas Nakas, Ritonė Rudaitienė, Karolina Kubilienė, Antanas Dundzila, Antanas Klimas, Antanas Paužuolis, Vytautas Kamantas, Stasė Semėnienė, Pilypas Narutis, Kęstutis Ječius, Leonidas Ragas, Algis Raulinaitis, Marija Remienė, Bronius Nainys, Stasys Bačkaitis ir kiti. Ar galiu sakyti, kad dauguma nepažįstamų yra jaunesni, gal todėl mažiau man girdėti? Ne, taip teigti negaliu, nes tam neturiu jokių duomenų. Iš jauniausių pažįstamų du vyrai tikrai yra vyresni nei 40 metų, o vienai merginai gal kokie 30 metų.

Retkarčiais vis kas nors kritiškai ar net pašiepiančiai pasisako prieš skaitytojus, kurie nesivaržo išsakyti savo nuomonę ir ją pareiškia laiškais skaitytojų skyrelyje. Tai, aišku, yra jų nuomonė ir ją reikia gerbti. Gerbti ne visada reiškia su gerbiamu asmeniu sutikti. Iš tikrųjų, į uoliuosius skaitytojus ir laiškų rašytojus reikėtų žiūrėti teigiamai, nes jie yra dalis to grįžtamojo ryšio. Į juos reikėtų žiūrėti kaip į gražų pavyzdį, tiesiog paskatą ir patiems prie progos parašyti. Nereikėtų prisibijoti ar save atkalbinėti nuo rašymo galvojant, kad neturima nieko ypatingo pasakyti ar kad tai nebus kitiems įdomu. Gal bus, o gal nebus, bet to niekada nesužinosime, jeigu neatsiliepsime.

Ką dar galima iš šių duomenų išspausti? Tikrai žinome, kad per mažiau nei penkis mėnesius buvo išspausdinta 111 laiškų, gautų iš 64 skaitytojų. Tariant, kad turima apie 3,200 prenumeratorių, tie 64 atsiliepusieji sudaro lygiai du procentus prenumeratorių. Negalėtume sakyti, kad per metus gali susidaryti 4 proc. prenumeratorių, kurie savo laiškais stiprins tą grįžtamąjį ryšį, nes dalis rašančiųjų vėl bus jau anksčiau rašę. Tačiau konservatyviai galima pranašauti, kad metų bėgyje 3 proc. prenumeratorių savo laišku ar laiškais susisieks su dienraščio redakcija.

Kai kurių viešosios nuomonės tyrinėjimo specialistų teigimu, už kiekvieno rašančiojo yra devyni kiti panašiai galvojantys, bet neprisiruošę parašyti ir tiesiogiai pasisakyti. Vis dėlto redakcijai ir laikraščio bendradarbiams būtų labai malonu išgirsti kuo daugiau skaitytojų.