Prezidentūroje – Dainų šventės šokių dienos
dalių vyr. baletmeisterės: iš kairės – Zita Rimkuvienė,
Birutė Brazdžiūtė, Vanda Verkulienė, išeivijos koordinatorė Rita
Karasiejienė, Šokių dienos meno vadovė Laimutė Kisielienė ir
Ilona Baltikauskaitė.
Tokią šventę turim turėti kiekvienas savo širdyje
Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventei pasibaigus
Nuvilnijo, nuskambėjo šios vasaros puošmena –
Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventė, kurios įspūdžiais ir
prisiminimais turbūt dalinsimės dar ilgai. Kas įvyko, ką
išsinešėm savo širdy, ką mums dovanojo draugėn
sukvietusi šventė? To klausiame visų, liepos pradžioje
viešėjusių gimtinėje, patyrusių sielą nušviečiantį buvimo
kartu džiaugsmą. Šį kartą kalbiname Ritą Karasiejienę,
kuri šventėje rūpinosi iš užsienio atvykusiais
šokėjais. Rita gimė Kanadoje. Jos profesija – mokytoja,
tačiau neatsiejama jos gyvenimo dalis yra šokiai. 37 metus R.
Karasiejienė kartu su vyru Juozu vadovavo Toronto tautinių šokių
ansambliui ,,Gintaras”. 1988 m. ji buvo VIII Tautinių
šokių šventės Hamilton viena iš meno vadovių,
Pirmosios Pasaulio lietuvių dainų šventės, vykusios Lietuvoje
1994 m., šokių dienos išeivijos vyr. baletmeisterė. 2000
m. kartu su vyru Juozu buvo XI Tautinių šokių šventės
Toronte meno vadovai. 2007 m. ir 2009 m. – Lietuvos dainų
šventės išeivijos šokėjų grupių koordinatorė. Nuo
2006 m. iki 2009 m. – Lietuvių tautinių šokių instituto
valdybos narė, ryšininkė su Lietuva.
– Kaip jaučiatės po šventės, kokius įspūdžius parsivežėte?
– Parsivežėme pačius gražiausius įspūdžius. Šventė buvo
nuostabi – joje buvo labai daug žiūrovų, iš visur
atvykusių dalyvių. Ypatingai gera visų nuotaika, visus įelektrinanti
šventinė euforija vyravo ir koncertuose, ir visame mieste, net
ir oras prie to prisidėjo. Kas vakarą vykdavo įvairios programos. Ne
visur spėjome apsilankyti, nes po ilgų repeticijų kartais vakare jau
nebebūdavo jėgų kur nors eiti.
Deja, ta šventinė nuotaika truputį sugedo, kai pamatėme, kad
Dainų šventės leidinyje nepaminėtos išeivijos grupės. Esu
užklaususi šventės organizatorių, kodėl taip atsitiko. Visose
prieš tai vykusiose šventėse buvo išvardinti visi
iš užsienio atvykę dalyviai. O šį kartą, aš, kaip
išeivijos šokių koordinatorė, galiu paliudyti, kad
viskas: ir grupės pavadinimas, ir vadovų pavardės buvo įduota laiku ir
dar patikslinta su organizatoriais. Labai gaila, kad Lietuvos
Tūkstantmečio šventės leidinyje-metraštyje liks
išvardinti tik Lietuvos vienetai be mūsų, iš viso
pasaulio taip gausiai sulėkusių į gimtojo lopšio tūkstantąjį
gimtadienį.
– Jūs buvote atsakinga už užsienio lietuvių šokėjus. Kiek jų ir iš kur dalyvavo šventėje?
– Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės šokių
dienoje ,,Laiko brydėm” dalyvavo beveik 500 šokėjų
iš šių kraštų: iš Argentinos –
,,Dobilas” ir ,,Gintaras”, iš Australijos
– ,,Gintaras” ir ,,Linas”, iš
Baltarusijos ,,Ašmena”, iš Brazilijos –
,,Nemunas” ir ,,Rambynas”, šokių studija iš
Danijos, iš JAV – ,,Grandis”, ,,Laumė”, ,,LB
Spindulys” ir Lemont ,,Spindulys”, iš Kanados
– ,,Atžalynas”, ,,Gintaras”, ,,Gyvataras”,
iš Latvijos – ,,Bijūnas”, iš Lenkijos –
,,Jotva” ir ,,Vyčiai”, iš Rusijos –
,,Diemantėliai”, iš Švedijos –
,,Baltija”, iš Ukrainos – ,,Antra karta”.
– Gal galite apibūdinti Dainų šventės šokių vakaro repertuarą?
– Šokių programa vadinosi ,,Laiko brydėm”.
Šokių vakaras prasidėjo prologu, pavadintu ,,Pasaulio
sutvėrimas”. Pirma dalis – ,,Lietuvos sukūrimas”,
antra – ,,Motulės namuose”, trečia – ,,Būties
ratu”, paskutinė – ,,Išausim margą šokių
raštą”.
Šokių vakaro apibendrinanti mintis – visos šventės
temos ,,Amžių sutartinė” papildymas. Tai ,,žmogus ir
laikas”: mūsų trumpo gyvenimo tėkmė ir tęstinumas, nenutrūkstanti
kasdienybė, istorija ir ši diena.
Šokių vakaras prasidėjo pasaulio kūrimo vaizdais,
pagoniškais ritualais, perteiktais šokių judesiais.
Vėliau visų dėmesys buvo nukreiptas į mūsų žemę – simbolinę
Žemę-Motiną. Patį didžiausią įspūdį padarė vakaro baigiamoji dalis
– ,,Išausim margą šokių raštą”. Ją
atliko visi 7,000 šokėjų, tai buvo drobės audimas šokyje,
be galo įspūdingi judesiai, o vaizdinis reginys – tiesiog
neįtikėtinas. Ne be reikalo po šio šokio visi žiūrovai
atsistojo ir jungėsi į nesibaigiančius plojimus. Ir rūbų gražumas,
margumas, ir žalia žolės spalva, ir, žinoma, išrašytas
žodis ,,LIETUVA” šią akimirką padarė pačią gražiausią
visoje šventėje. Taip ir norisi visiems priminti, kad tokią
šventę turim turėti kiekvienas savo širdyje, kad Lietuva
ir kito tūkstantmečio sulauktų.
– Jums teko dalyvauti jau ne vienoje dainų šventėje. Kuo ypatinga ši?
– Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje dalyvavo
nepaprastai daug dalyvių ir žiūrovų – apie 60,000. Ne tik
iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio susirinkę lietuviai
įrodė, kad gimtinės trauka nugali net ir ekonominę krizę. Vis dėlto
įsigyti bilietus ir padengti visas kitas keliones išlaidas
susidarė nemažos sumos.
Šventės metu visur buvo labai daug įvairių pasirodymų, koncertų
ir į visus buvo nemokamas įėjimas, išskyrus tik šokių
dienos, ansamblių vakaro ir pučiamųjų orkestrų koncertus, į kuriuos
reikėjo bilietų, tačiau ir juose buvo pilna žiūrovų.
Reikia paminėti ir tai, kad šioje šventėje šokėjai
dalyvavo ne tik, kaip įprasta, iš JAV, Kanados, Pietų Amerikos,
Australijos ir Punsko, bet ir Švedijos, Latvijos, Ukrainos,
Rusijos, Latvijos ir kitų kraštų, ko iki šiol nėra buvę.
– Kur dar teko lankytis, dalyvauti viešint Lietuvoje?
– Aplankėme Palangą, Kuršių neriją, Nidą, Kryžių kalną,
Trakus, Orvidų sodybą, Platelių apylinkes. Teko būti šventės
kūrybinių grupių regalijų įteikimo iškilmėse Prezidentūroje ir
,,Crowne Plaza” šventės užbaigimo pokylyje. Visur buvo
jaučiama šventiška nuotaika.
– Kas padėjo pasirūpinti šokėjų viešnage Lietuvoje?
– Per Pasaulio Lietuvių Bendruomenę gavome kvietimą dalyvauti
šioje Lietuvos Tūkstantmečio šventėje. Šį kvietimą
perdavė Lietuvos Liaudies kultūros centras (LLK). LLK centro paskirta
darbuotoja nuolat mums teikė informaciją, kurią aš platinau
visoms išeivijos grupėms.
Lietuvoje mums buvo parūpintos nakvynės viešbučiuose ir
maitinimas repeticijų metu. Už visa kita susimokėjo patys
šokėjai. Kai kurios šokių grupės pačios užsisakė
autobusus, kurie juos vežiojo į repeticijas ir atgal, o visi kiti
naudojosi visuomeniniu Vilniaus transportu. Dalyvio kortelė,
išduota organizatorių, ir buvo nemokamas leidimas naudotis
Vilniaus autobusais ir troleibusais.
– Kokie darbai ir šventės dabar laukia Jūsų?
– Dabar – poilsis. O kas toliau – nežinau. Turiu be
galo daug patirties, žinių ir tikiuosi, kad mano sukauptu lobiu
pasinaudos išeivijos šokių grupės, ypatingai jauni, nauji
vadovai. Tikiuosi, kad ir išeivijoje suorganizuosime dar ne
vieną puikią šventę, nes esame tos pačios tūkstantmetės Lietuvos
vaikai.
Kalbino Loreta Timukienė
Išeivijos šokėjai Lietuvoje.