sokiai

Prezidentūroje – Dainų šventės šokių dienos dalių vyr. baletmeisterės: iš kairės – Zita Rimkuvienė, Birutė Brazdžiūtė, Vanda Verkulienė, išeivijos koordinatorė Rita Karasiejienė, Šokių dienos meno vadovė Laimutė Kisielienė ir Ilona Baltikauskaitė.

Tokią šventę turim turėti kiekvienas savo širdyje
Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventei pasibaigus

Nuvilnijo, nuskambėjo šios vasaros puošmena – Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventė, kurios įspūdžiais ir prisiminimais turbūt dalinsimės dar ilgai. Kas įvyko, ką išsinešėm savo širdy, ką mums dovanojo draugėn sukvietusi šventė? To klausiame visų, liepos pradžioje viešėjusių gimtinėje, patyrusių sielą nušviečiantį buvimo kartu džiaugsmą. Šį kartą kalbiname Ritą Karasiejienę, kuri šventėje rūpinosi iš užsienio atvykusiais šokėjais. Rita gimė Kanadoje. Jos profesija – mokytoja, tačiau neatsiejama jos gyvenimo dalis yra šokiai. 37 metus R. Karasiejienė kartu su vyru Juozu vadovavo Toronto tautinių šokių ansambliui ,,Gintaras”. 1988 m. ji buvo VIII Tautinių šokių šventės Hamilton viena iš meno vadovių, Pirmosios Pasaulio lietuvių dainų šventės, vykusios Lietuvoje 1994 m., šokių dienos išeivijos vyr. baletmeisterė. 2000 m. kartu su vyru Juozu buvo XI Tautinių šokių šventės Toronte meno vadovai. 2007 m. ir 2009 m. – Lietuvos dainų šventės išeivijos šokėjų grupių koordinatorė. Nuo 2006 m. iki 2009 m. – Lietuvių tautinių šokių instituto valdybos narė, ryšininkė su Lietuva.

– Kaip jaučiatės po šventės, kokius įspūdžius parsivežėte?

– Parsivežėme pačius gražiausius įspūdžius. Šventė buvo nuostabi – joje buvo labai daug žiūrovų, iš visur atvykusių dalyvių. Ypatingai gera visų nuotaika, visus įelektrinanti šventinė euforija vyravo ir koncertuose, ir visame mieste, net ir oras prie to prisidėjo. Kas vakarą vykdavo įvairios programos. Ne visur spėjome apsilankyti, nes po ilgų repeticijų kartais vakare jau nebebūdavo jėgų kur nors eiti.

Deja, ta šventinė nuotaika truputį sugedo, kai pamatėme, kad Dainų šventės leidinyje nepaminėtos išeivijos grupės. Esu užklaususi šventės organizatorių, kodėl taip atsitiko. Visose prieš tai vykusiose šventėse buvo išvardinti visi iš užsienio atvykę dalyviai. O šį kartą, aš, kaip išeivijos šokių koordinatorė, galiu paliudyti, kad viskas: ir grupės pavadinimas, ir vadovų pavardės buvo įduota laiku ir dar patikslinta su organizatoriais. Labai gaila, kad Lietuvos Tūkstantmečio šventės leidinyje-metraštyje liks išvardinti tik Lietuvos vienetai be mūsų, iš viso pasaulio taip gausiai sulėkusių į gimtojo lopšio tūkstantąjį gimtadienį.

– Jūs buvote atsakinga už užsienio lietuvių šokėjus. Kiek jų ir iš kur dalyvavo šventėje?

– Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės šokių dienoje ,,Laiko brydėm” dalyvavo beveik 500 šokėjų iš šių kraštų: iš Argentinos – ,,Dobilas” ir ,,Gintaras”, iš Australijos –  ,,Gintaras” ir ,,Linas”, iš Baltarusijos ,,Ašmena”, iš Brazilijos – ,,Nemunas” ir ,,Rambynas”, šokių studija iš Danijos, iš JAV – ,,Grandis”, ,,Laumė”, ,,LB Spindulys” ir Lemont ,,Spindulys”, iš Kanados – ,,Atžalynas”, ,,Gintaras”, ,,Gyvataras”, iš Latvijos – ,,Bijūnas”, iš Lenkijos – ,,Jotva” ir ,,Vyčiai”, iš Rusijos – ,,Diemantėliai”, iš Švedijos – ,,Baltija”, iš Ukrainos – ,,Antra karta”.

– Gal galite apibūdinti Dainų šventės šokių vakaro repertuarą?

– Šokių programa vadinosi ,,Laiko brydėm”. Šokių vakaras prasidėjo prologu, pavadintu ,,Pasaulio sutvėrimas”. Pirma dalis – ,,Lietuvos sukūrimas”, antra – ,,Motulės namuose”, trečia – ,,Būties ratu”, paskutinė – ,,Išausim margą šokių raštą”.

Šokių vakaro apibendrinanti mintis – visos šventės temos ,,Amžių sutartinė” papildymas. Tai ,,žmogus ir laikas”: mūsų trumpo gyvenimo tėkmė ir tęstinumas, nenutrūkstanti kasdienybė, istorija ir ši diena.

Šokių vakaras prasidėjo pasaulio kūrimo vaizdais, pagoniškais ritualais, perteiktais šokių judesiais. Vėliau visų dėmesys buvo nukreiptas į mūsų žemę – simbolinę Žemę-Motiną. Patį didžiausią įspūdį padarė vakaro baigiamoji dalis – ,,Išausim margą šokių raštą”. Ją atliko visi 7,000 šokėjų, tai buvo drobės audimas šokyje, be galo įspūdingi judesiai, o vaizdinis reginys – tiesiog neįtikėtinas. Ne be reikalo po šio šokio visi žiūrovai atsistojo ir jungėsi į nesibaigiančius plojimus. Ir rūbų gražumas, margumas, ir žalia žolės spalva, ir, žinoma, išrašytas žodis ,,LIETUVA” šią akimirką padarė pačią gražiausią visoje šventėje. Taip ir norisi visiems priminti, kad tokią šventę turim turėti kiekvienas savo širdyje, kad Lietuva ir kito tūkstantmečio sulauktų.

– Jums teko dalyvauti jau ne vienoje dainų šventėje. Kuo ypatinga ši?

– Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje dalyvavo nepaprastai daug dalyvių ir žiūrovų – apie 60,000. Ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio susirinkę lietuviai įrodė, kad gimtinės trauka nugali net ir ekonominę krizę. Vis dėlto įsigyti bilietus ir padengti visas kitas keliones išlaidas susidarė nemažos sumos.

Šventės metu visur buvo labai daug įvairių pasirodymų, koncertų ir į visus buvo nemokamas įėjimas, išskyrus tik šokių dienos, ansamblių vakaro ir pučiamųjų orkestrų koncertus, į kuriuos reikėjo bilietų, tačiau ir juose buvo pilna žiūrovų.

Reikia paminėti ir tai, kad šioje šventėje šokėjai dalyvavo ne tik, kaip įprasta, iš JAV, Kanados, Pietų Amerikos, Australijos ir Punsko, bet ir Švedijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir kitų kraštų, ko iki šiol nėra buvę.

– Kur dar teko lankytis, dalyvauti viešint Lietuvoje?

– Aplankėme Palangą, Kuršių neriją, Nidą, Kryžių kalną, Trakus, Orvidų sodybą, Platelių apylinkes. Teko būti šventės kūrybinių grupių regalijų įteikimo iškilmėse Prezidentūroje ir ,,Crowne Plaza” šventės užbaigimo pokylyje. Visur buvo jaučiama šventiška nuotaika.

– Kas padėjo pasirūpinti šokėjų viešnage Lietuvoje?

– Per Pasaulio Lietuvių Bendruomenę gavome kvietimą dalyvauti šioje Lietuvos Tūkstantmečio šventėje. Šį kvietimą perdavė Lietuvos Liaudies kultūros centras (LLK). LLK centro paskirta darbuotoja nuolat mums teikė informaciją, kurią aš platinau visoms išeivijos grupėms.

Lietuvoje mums buvo parūpintos nakvynės viešbučiuose ir maitinimas repeticijų metu. Už visa kita susimokėjo patys šokėjai. Kai kurios šokių grupės pačios užsisakė autobusus, kurie juos vežiojo į repeticijas ir atgal, o visi kiti naudojosi visuomeniniu Vilniaus transportu. Dalyvio kortelė, išduota organizatorių, ir buvo nemokamas leidimas naudotis Vilniaus autobusais ir troleibusais.

– Kokie darbai ir šventės dabar laukia Jūsų?

– Dabar – poilsis. O kas toliau – nežinau. Turiu be galo daug patirties, žinių ir tikiuosi, kad mano sukauptu lobiu pasinaudos išeivijos šokių grupės, ypatingai jauni, nauji vadovai. Tikiuosi, kad ir išeivijoje suorganizuosime dar ne vieną puikią šventę, nes esame tos pačios tūkstantmetės Lietuvos vaikai.

Kalbino Loreta Timukienė

sok

Išeivijos šokėjai Lietuvoje.