Apsireiškimo Šiluvoje jubiliejaus paroda

Birutė Prasauskienė

2007-ųjų metų rudenį Los Angeles mieste pradėta ruoštis Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus minėjimui. Raimonda Kontri­mie­nė išsiuntė laiškus apylinkėje gyvenantiems menininkams, kviesdama juos prisidėti savo kūryba prie parodos, kuri vyko kartu su šio jubiliejaus didžiuoju minėjimu 2008-ųjų metų pavasarį. At­siliepė ir dalyvavo daugiau nei tuzinas įvairia technika dirbusių jau žinomų menininkų ir mėgėjų.

Iškilmingos šv. Mišios vyko š. m. gegužės 4 dieną Los Angeles Angelų Karalienės Katedroje.
Viena iš daugelio tos katedros nišų buvo papuošta architekto Rimo Muloko sukurta didžiule padidintų vitražų nuotraukų juosta. Vitražų nuotraukos buvo paimtos iš dviejų lietuvių bažnyčių JAV. Nišos gale buvo penkių Lietuvos šventovių Ma­donų vitražai: Žemaičių Kalvarijos, Trakų, Šiluvos, Aušros Vartų ir Kre­kenavos, – paimti iš lietuvių Nekalto Prasidėjimo bažnyčios, East St. Louis, IL. (architektas Jonas Mulo­kas), Vytauto K. Jonyno vitražai. Ni­šos šonuose buvo rūpintojėlių vitražų fotografijos, paimtos iš lietuvių Šv. Kryžiaus bažnyčios, Dayton, OH (ar­chitektas J. Mulokas), Adolfo Valeškos vitražai. Užrašas „Lithuania” – pa­didintas iš Vytauto Igno grafikos.

Nišos viduryje, apsupta šių spal­vingų vitražų, stovėjo skulptoriaus Jurgio  Šapkaus sukurta statula „Ma­rija tremtyje”. Švelnių linijų Madona su Kūdikiu rankose tarsi eina prieš vėją, keliauja. Kūdikis apgaubtas iš aureo­lės nusileidusios skaros, saugomas nuo pavojų. Skulptorius Šapkus sako, kad buvo paskatintas užbaigti šį dar­bą, kai gavo kvietimą dalyvauti jubi­liejinėje šventėje, bet ši penkių pėdų iš akmens imitacijos pagaminta statula yra tik modelis jo prieš kelis metus planuotos triskart didesnės statulos, kurią jis norėtų dovanoti Kauno Prisikėlimo bažnyčiai. Deja, iki šiol šiam projektui jis neturi lėšų.

Gausesnė meno darbų paroda vyko Šv. Kazimiero lietuvių parapijos viršutinėje salėje. Toliau seka pačių dailininkų pasisakymai apie savo darbus.

Dailininkė Rasa Arbaitė: „Sukū­riau ‘Marijos’ paveikslą prieš keletą metų... su noru išreikšti per žvilgsnį moters tylią kančią ir išgyvenimą mylimo žmogaus netekty... Kai gavau pakvietimą dalyvauti parodoj, ‘Ma­rija’ laukė tik auksinės apdailos, kuri šventųjų paveiksluose atspindi sielos grožį meilėje...”

Angelės Mičiulytės-Budreikienės „Madona” jos pačios žodžiais: „kūri­nys beveik pats nusipiešė... neturėjau plano, piešiau iš širdies, iš jausmų. Jos (Marijos – B. P.) veidas be akių, nosies, burnos – mes visi ją galime įsivaizduoti kaip norime.” Angelės šešerių metų dukrelė Žara taip pat dalyvavo su piešiniu „Marija”.

Dailininkės Danguolės Kuolienės trys abstraktūs grafikos darbai vertė žiūrovus sustoti, susimąstyti ir leisti vaizduotei atspėti kūrėjos mintis. Danguolė rašė: „Paveikslų serija buvo pavadinta... ‘Iš dangaus’. Mintis buvo ta, kad lietuvių tautai buvo suteikta didelė malonė, dovana iš dangaus. Stengiausi išreikšti tai naudodama simbolius – lyg kažkokia jėga leidžiasi iš dangaus link žemės.”

Tamaros Kontrimas paveikslas „Madona ir Kūdikis” jau buvo pradėtas tapyti, kai iš uošvės Raimondos atėjo prašymas prisidėti prie parodos. Kūrinys buvo skirtas Houston, Texas arkivyskupijos apylinkėje esančiam motinystės centrui, kur jis ir ras nuolatinius namus.

Dailininkė Jina Leškienė sakė, kad savo „Madonai” įkvėpimo gavo po kelionės į Lietuvą ir apsilankymo Šiluvos šventovėje. Marijos žvilgsnis nukreiptas į saugiai suvystytą Kū­dikį, melsvų ir gelsvų spalvų derinys ramiai nuteikia žiūrovą.
Dave Matke apie savo kūrinius „Gėlių kryžių” ir „Angelus” rašė: „...baltos gėlės, lyg Šiluvos Marijos ašaros, krenta ant melsvų grindų... tuštuma šioje žemėje be Kristaus... Angelai skelbia viltį, bet kartu ir įspė­jimą, kad jei nepasėsime tikėjimo sėklos savo širdyse, dingsime kaip dul­kės, pučiamos vėjo...”

Dailininkės Ilonos Pėterienės „Motina ir Vaikas”, atliktas akrilio ir peiliuko technika – drąsių, tikslių bruožų, bet švelnaus, detalaus veido kūrinys. Jos pačios žodžiais: „Savo kūryboje mėginau išreikšti Šv. Ma­rijos švelnumą ir meilę savo Sūnui ir tuo Ją pagerbti. Nors tapybos technika abstrakti, tikiuosi, kad veido iš­raiš­koje matosi jautrumas ir ramybė.”

Irenos Raulinaitienės grafikos kūrinys atliktas „monoprint” technika, pavadintas „Grotto”. Čia vėl galima leisti vaizduotei paskrajoti, bet pagal dailininkę: „Paveiksle yra gana abstrakti figūra, kuri gali būti Marija pasirodanti grotoje.”

Dailininkas Sigitas Šniras: „Visi mano darbai šiek tiek dvasingi, nes man įdomiau bandyti ‘pasikapstyti’ žmogaus sieloje kuriant savo darbus... ‘Pavasario Angelas’, tai lyg šauksmas atgimimui, prisikėlimui, atbudimui, o kartu verčiantis kiek­vieną iš mūsų dvasiškai išsivalyti, nusiprausti... ‘Šv. Šiluvos Mergele Marija (...) norėjau pakartoti arba pratęsti seną tapybos techniką, kuri yra amžina jau gerus du tūkstantmečius (...) Ši technika siekia senosios Romos laikus (...) ypač išplito nuo Bizantijos laikų ir per rusiškas provoslaviškas ikonas pasiekė mus šiandien.”

Daivos Venckutės medžio deginimo technika atlikti penki darbai, jos pačios pasakojimu, gavo pradžią jai giliai apmąstant, kaip lietuviai pra­dėjo garbinti Šiluvos Mergelę Mariją. Kaip per šimtmečius lietuvio gyvenimą sekė vargai, karai, persekiojimai ir trėmimai. „(...) mano darbuose aiškiai matosi patriotinės ir religinės temos, kai kur iš senų, o taip pat ir iš Nepriklausomybės atgavimo laikų...”

Be šių kūrinių buvo galima pasigrožėti Erdvijos Ginotienės įvairiais popieriaus kirpiniais, religinėmis temomis ir Birutės Prasauskienės audimo ir Raja mazgų derinio kilimėliu „Marija pasirodo piemenėliams.”