Dar apie holokaustą
JERONIMAS TAMKUTONIS
Perskaičius „Drauge” Leonido Rago holokausto apibūdinimą
(2011 m. rugpjūčio 2 d.), kurio viena iš reikšmių yra
„viską sudeginti, sunaikinti”, pirmiausia prieš akis
iškyla Vokietijos miestų Dresdeno ir Hamburgo visiškas
sunaikinimas karo metu, o taip pat Rytprūsių, taip vadinamos
Kaliningrado srities, gyventojų išnaikinimas. Reikia atskirti
žudymus, vykdomus karo ir taikos metu. Kaip anglų posakis sako,
„All is fair in love and war” – neva karo metu
padaryti nusikaltimai yra vertinami kitaip, negu jei jie būtų padaryti
taikos metu.
Čia visu savo nepaprastu dydžiu iškyla Stalin įvykdytas
„Man-made-famine (holodomor)” Ukrainoje, kur badu buvo
numarinta apie 7 mln. ukrainiečių. Sovietų kompartija, lygiai kaip ir
naciai, tvirtai tikėjo, kad išžudžius tam tikrą visuomenės
sluoksnį, bus galima sukurti geresnę ateitį visiems. Naciai žudė žydus,
tuo tarpu sovietai savo gyventojus – įtariamus turinčius neigiamą
nuomonę apie sovietinę santvarką. Tokių aukų Sovietų Sąjungoje buvo
kelis kartus daugiau negu nacių karo metu nužudytų žydų.
Žydai neužsimena, kad naciai su jais elgėsi nevienodai. Pačioje
Vokietijoje žydai buvo suvaryti į koncentracijos stovyklas, iš
kurių jie po karo išvažiavo į Palestiną. Kitų okupuotų
kraštų žydai buvo vežami į sunaikinimo stovyklas
(Vernichtungslager), pastatytas Lenkijoje. Prasidėjus sovietų-vokiečių
karui, vokiečių užimtose teritorijose, įskaitant ir Lietuvą, žydai buvo
masiškai žudomi juos sušaudant.
Mes, paprasti žmoneliai, galime tarp savęs diskutuoti, kas yra tikras
holokaustas, kur ir kada jis buvo vykdomas. Tačiau čia svarbiausia yra
ne skaičiai, aplinkybės ir laikas, kada tos žudynės buvo įvykdytos, o
žydų organizacijų nutarimai. Jiems 6 mln. žydų nužudymas yra pats
svarbiausias įvykis jų istorijoje, o sovietų nusikaltimai mažiau
reikšmingi. Pagal juos, holokausto terminas gali būti taikomas
vien nacių žydų žudynėms. O žydų organizacijų balsas ir jų galia yra
ypač įtakingi, ypač Amerikoje. Per daugelį dešimtmečių Amerikos
vyriausybės, naudodamos iš savo piliečių surinktus mokesčius,
įvairiomis pašalpomis kas metai po 1,000 dol. šelpdavo
kiekvieną Izraelio pilietį. Amerikos mokyklose yra įvestas privalomas
žydų holokausto mokymas. Nors žydai Amerikoje sudaro apie 2 proc. visų
gyventojų, tačiau per rinkimus jie suteikia pusę visų surinktų
lėšų kandidatams remti. Šis faktas verčia visus
kandidatus į politinius postus gerai apmąstyti savo pareiškimus
ir veiklą Izraelio ir žydų klausimais, nes gali pasitaikyti, kad žydų
pinigai gali būti nukreipti remti jo varžovą.
Mes galime būti nepatenkinti žydų nuomonėmis ir sprendimais
iškeliant žydų holokaustą aukščiau visų kitų žudynių, bet
– kieno galia, to yra ir valia bei tiesa. Kaip tekanti upė, žydų
keliamas holokausto reikalas niekuomet nesustos, nes jis yra naudingas
jų augančiai kartai auklėti, jis yra pagrindas jų įgytoms teisėms ir
veiklai pateisinti tarptautinėje plotmėje.