Dar apie holokaustą


JERONIMAS TAMKUTONIS

Perskaičius „Drauge” Leonido Rago holokausto apibūdinimą (2011 m. rugpjūčio 2 d.), kurio viena iš reikšmių yra „viską sudeginti, sunaikinti”, pirmiausia prieš akis iškyla Vokietijos miestų Dresdeno ir Hamburgo visiškas sunaikinimas karo metu, o taip pat Rytprūsių, taip vadinamos Kaliningrado srities, gyventojų išnaikinimas. Reikia atskirti žudymus, vykdomus karo ir taikos metu. Kaip anglų posakis sako, „All is fair in love and war” – neva karo metu padaryti nusikaltimai yra vertinami kitaip, negu jei jie būtų padaryti taikos metu.

Čia visu savo nepaprastu dydžiu iškyla Stalin įvykdytas „Man-made-famine (holodomor)” Ukrainoje, kur badu buvo numarinta apie 7 mln. ukrainiečių. Sovietų kompartija, lygiai kaip ir naciai, tvirtai tikėjo, kad išžudžius tam tikrą visuomenės sluoksnį, bus galima sukurti geresnę ateitį visiems. Naciai žudė žydus, tuo tarpu sovietai savo gyventojus – įtariamus turinčius neigiamą nuomonę apie sovietinę santvarką. Tokių aukų Sovietų Sąjungoje buvo kelis kartus daugiau negu nacių karo metu nužudytų žydų.

Žydai neužsimena, kad naciai su jais elgėsi nevienodai. Pačioje Vokietijoje žydai buvo suvaryti į koncentracijos stovyklas, iš kurių jie po karo išvažiavo į Palestiną. Kitų okupuotų kraštų žydai buvo vežami į sunaikinimo stovyklas (Vernichtungslager), pastatytas Lenkijoje. Prasidėjus sovietų-vokiečių karui, vokiečių užimtose teritorijose, įskaitant ir Lietuvą, žydai buvo masiškai žudomi juos sušaudant.

Mes, paprasti žmoneliai, galime tarp savęs diskutuoti, kas yra tikras holokaustas, kur ir kada jis buvo vykdomas. Tačiau čia svarbiausia yra ne skaičiai, aplinkybės ir laikas, kada tos žudynės buvo įvykdytos, o žydų organizacijų nutarimai. Jiems 6 mln. žydų nužudymas yra pats svarbiausias įvykis jų istorijoje, o sovietų nusikaltimai mažiau reikšmingi. Pagal juos, holokausto terminas gali būti taikomas vien nacių žydų žudynėms. O žydų organizacijų balsas ir jų galia yra ypač įtakingi, ypač Amerikoje. Per daugelį dešimtmečių Amerikos vyriausybės, naudodamos iš savo piliečių surinktus mokesčius, įvairiomis pašalpomis kas metai po 1,000 dol. šelpdavo kiekvieną Izraelio pilietį. Amerikos mokyklose yra įvestas privalomas žydų holokausto mokymas. Nors žydai Amerikoje sudaro apie 2 proc. visų gyventojų, tačiau per rinkimus jie suteikia pusę visų surinktų lėšų kandidatams remti. Šis faktas verčia visus kandidatus į politinius postus gerai apmąstyti savo pareiškimus ir veiklą Izraelio ir žydų klausimais, nes gali pasitaikyti, kad žydų pinigai gali būti nukreipti remti jo varžovą.

Mes galime būti nepatenkinti žydų nuomonėmis ir sprendimais iškeliant žydų holokaustą aukščiau visų kitų žudynių, bet – kieno galia, to yra ir valia bei tiesa. Kaip tekanti upė, žydų keliamas holokausto reikalas niekuomet nesustos, nes jis yra naudingas jų augančiai kartai auklėti, jis yra pagrindas jų įgytoms teisėms ir veiklai pateisinti tarptautinėje plotmėje.